Сьюзен Филлипс - Amerikietiškieji kalneliai

— Kažkodėl aš tavęs nesuprantu. Juk jeigu tavo mama nebūtų permiegojusi su tuo studentu, nebūtum gimusi. Tai kur tada būtum?

— Ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad visi tie koledžo vaikinai iš tokių merginų kaip tu ar mano mama trokšta tik vieno. Jie nori malonumų. O kai gauna, iškart pradingsta. Gal nori baigti gyvenimą vieniša, su kūdikiu ant rankų, neturėdama jokios paramos, išskyrus apgailėtiną valstybės išmaldą?

— Krisas sako, kad aš gražesnė už visas jo pažįstamas iš studenčių klubo.

Tai buvo tuščias laiko gaišimas. Hanė vis mėgindavo nors šį tą įkalti Šantalei į galvą, tačiau šiai visada pasisekdavo išsisukti nuo pokalbio. Tokiomis akimirkomis Hanę apimdavo neviltis. Kaip pusseserė susitvarkys gyvenimą, jeigu šalia nebus ją prižiūrinčios Hanės? Nors Šantalė vyresnė, Hanė daugelį metų ja rūpinosi, stengėsi išmokyti atskirti gera nuo blogo ir įsitvirtinti šiame pasaulyje. Tokių dalykų išmanymas Hanei buvo, sakytum, įgimtas, o Šantalė daug kuo priminė Sofiją. Ji kaipmat nustodavo domėtis dalykais, kurie reikalavo nors menkiausių pastangų.

— Hane, o gal imk ir bent kiek apsitvarkyk, tada ir tu galėtum susirasti bičiulių.

Hanė pašoko ant kojų.

— Nesu aš, velniai rautų, jokia lesbietė, jeigu tai turi omenyje!

— Kalbu visai ne apie tai. — Šantalė susirūpinusi pažvelgė į smilkstantį cigaretės galiuką. — Manau, jeigu būtum lesbietė, aš pirmoji apie tai sužinočiau. Juk nuo tada, kai atsikraustei pas mus, mudvi miegame vienoje lovoje ir neprisimenu, kad nors kartą būtum mėginusi prie manęs kabinėtis.

Hanė šiek tiek apsiramino ir vėl atsisėdo.

— Ar šiandien treniravaisi su skeptru?

— Galbūt... Neprisimenu.

— Vadinasi, nesitreniravai?

— Hane, mosuoti tuo skeptru labai sunku!

— Nė kiek nesunku! Tik reikia dažniau treniruotis. Žinai, nuo ateinančios savaitės pradėsiu jį padeginėti.

— Kodėl išvis sumanei tokį sunkų užsiėmimą — diriguoti skeptru?

— Bet dainuoti tu juk nesugebi. Negroji jokiu muzikos instrumentu, nemoki trypti čečiotkos. Dirigavimas — vienintelis dalykas, kuris toptelėjo man į galvą.

— Vis tiek negaliu suprasti, kodėl man taip svarbu nugalėti grožio konkurse ir tapti „Mis Paksavačio apygarda“? Juoba kai Volto Disnėjaus kompanija ketina nupirkti mūsų parką.

— Šantalė, tuo mes nesame įsitikinusios. Kol kas tas pirkimas — tik gandai. Parašiau jiems dar vieną laišką, bet atsakymo vis nėra, o mes negalime sėdėti ir laukti.

— Bet pernai tu neleidai man dalyvauti tame konkurse. Tai kodėl turėčiau ten lįsti šįmet?

— Todėl, kad pernykštis prizas buvo viso labo šimtas dolerių ir kosmetikos rinkinys iš „Dandi“ universalinės parduotuvės. O šiais metais nugalėtojai bus apmokėta kelionė su nakvyne į serialo „Dešo Kugano šou“ atranką.

— Kas iš to? — nepatenkinta purkštelėjo Šantalė. — Atrodo, Hane, tu nelabai aiškiai įsivaizduoji visas aplinkybes. Aš neturiu žalio supratimo, kaip elgtis televizijoje. Iš tikrųjų tai mieliau tapčiau kirpėja. Mėgstu čiupinėtis su plaukais.

— Tau nė nereikia nutuokti, kaip elgtis televizijos studijoje. Jiems reikia naujo veidelio. Jau šimtą kartų aiškinau.

Hanė pasirausė kišenėje ir išsitraukė gerokai nučiurintą brošiūrėlę, kurioje buvo surašyti visi busimojo grožio konkurso „Mis Paksavačio apygarda“ reikalavimai. Atsivertė paskutinį puslapį. Mėnulio šviesos nepakako įžiūrėti, kas parašyta smulkiu šriftu, bet tekstas buvo daugybę kartų skaitytas ir perskaitytas, Hanė jį mokėjo atmintinai.

Konkurso „Mis Paksavačio apygarda“ nugalėtoją konkurso rėmėja universalinė parduotuvė „Dandi“ maloniai apdovanos visiškai apmokėta kelione su nakvyne į Čarlstoną. Viešėdama Čarlstone ji dalyvaus atrankoje į „Dešo Kugano šou“ — daug žadantį naują rudens sezono televizijos serialą, kuris bus filmuojamas Kalifornijoje.

„Dešo Kugano šou“ prodiuseriai iš Pietų gražuolių septyniuose miestuose išsirinks aktorę pono Kugano dukters Celestės vaidmeniui. Ji turi būti nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vienų metų, graži ir kalbėti su aiškiai juntamu vietos akcentu. Aktorių atranka vyks ne tik Čarlstone, bet ir Atlantoje, Naujajame Orleane, Birmingame, Dalase, Hjustone ir San Antonijuje.

Hanė susiraukė. Pastaroji sąlygų dalis jai nepatiko. Tie televizininkai apsilankys trijuose Teksaso ir tik viename pietinių valstijų mieste. Nereikia didelio proto, kad suprastum: jie pasirinks kokią gražuolėlę iš Teksaso. Ką gi, nėra ko stebėtis, juk Dešas Kuganas — kaubojiškų filmų aktorių karalius, bet Hanei tai vis tiek nepatiko. Dar kartą metusi akį į brošiūrėlę nusiramino — puikiai žinojo, kad visame Teksase nerasi gražesnės už Šantalę Buker.

Sėkmingai įveikusios atranką septynių miestų atstovės drauge su ponu Kuganu važiuos į Los Andželą bandomiesiems filmavimams. Kino mėgėjai prisimena Dešą Kuganą iš gausybės jo vaidmenų, suvaidintų per dvidešimtyje vesternų, iš kurių garsiausi „Lasas“ ir „Saulėlydis Alame“. Tai bus jo pirmasis televizijos serialas. Visi tikimės, kad būtent mūsų kraštietei, išrinktai „Mis Paksavačio apygarda“, atiteks jo dukters vaidmuo.

Hanės mintis apie tai, ką perskaitė brošiūroje, nutraukė Šantalė:

— Klausyk... aš noriu ištekėti už kino aktoriaus! O ne tapti aktore.

Hanė numojo ranka.

— Dabar tavo norai man nerūpi. Esame kone beviltiškoje padėtyje, suktis veikiausiai teks pačioms ir išnaudoti visas galimybes. Tinginystė — pats tikriausias būdas nusiristi iki valdiškos išmaldos, šioje duobėje mes galų gale ir atsidursime, jeigu nesiimsime ryžtingų veiksmų. — Ji apglėbė rankomis kelius ir sukuždėjo: — Aš visomis žarnomis jaučiu, Šantale. Sunku paaiškinti, bet jaučiu, kad tie televizininkai tik pažvelgs į tave ir kaipmat padarys kino žvaigžde!

Šantalės atodūsis buvo toks ilgas, tarytum atsklidęs iš pat kulnų.

— Hane, man nuo tavęs kartais įsisopa galva. Matyt, būsi nusidavusi į tą koledžo vyruką, savo tėtušį, nes į nieką iš mūsų tu tikrai nepanaši.

— Mes turime išsaugoti šeimos verslą, — narčiai iškošė Hanė. — Iš Sofijos jokios naudos, o aš per jauna, kad gaučiau padorų darbą. Tu, Šantale, esi vienintelė viltis. Kai pradėjai dirbti modeliu „Dandi“ universalinėje, iškart tapo aišku: tu — geriausia, ką yra turėjusi mūsų šeima. Jeigu Disnėjaus žmonės nenupirks parko, veiksime kitaip. Mes trys — viena šeima. Negalima leisti, kad jai kas nors nutiktų!

Bet įsmeigusi akis į nakties dangų Šantalė svajojo apie santuoką su kino žvaigžde ir jos žodžių negirdėjo.

2

— Naujoji 1980-ųjų „Mis Paksavačio apygarda“ yra... Šantalė Buker!

Hanė pašoko ant kojų ir beprotiškas šaižus jos klyksmas nustelbė publikos aplodismentus. Garsiakalbis sugriaudėjo „Linkėjimai Brodvėjui“6 ir Laura Liski, pernykštė „Mis Paksavačio apygarda“ uždėjo Šantalei ant galvos karūną. Šantalė droviai nusišypsojo. Karūna nuslydo ant šono, bet ji net nepastebėjo.

Hanė šokinėjo vietoje, plojo delnais ir veriamai spiegė. Ši siaubinga savaitė pagaliau baigėsi sėkme. Šantalė laimėjo, nors jos dirigavimas turbūt buvo prasčiausias pasirodymas nuo tada, kai prieš trejus metus Merė Elena Balindžer šoko pagal muziką iš roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Kaskart mostelėjusi į priešingą pusę Šantalė pamesdavo skeptrą, be to, praleido pusę savo didingo finalo, bet vis tiek atrodė taip žavingai, kad į klaidas niekas nekreipė dėmesio. O atsakinėdama į klausimus pasirodė netgi geriau, negu Hanė tikėjosi. Paklausta apie ateities planus ji klusniai, kaip buvo pamokiusi Hanė, pareiškė svajojanti tapti ausų gydytoja arba misioniere. Hanės sąžinė nė nekrustelėjo, kai įkalbinėjo pusseserę šitaip atsakyti. Tai buvo kur kas geriau negu pasiskelbti visam pasauliui, kad iš tiesų svajoji ištekėti už Barto Reinoldso.