Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

švelniai paklausė jis. – Ar teks tai iš tavęs ištraukti?

Karštis dar labiau nurausvino jos skruostus. Nejau ji išties tokia nuspėjama?

– Nieko. Viskas gerai.

– Pamiršk, Rube, – tarė Kelas. – Perpratau tave.

Tiesiog sakyk arba pasiruošk būti kankinama.

Rubė norėjo nusišypsoti jam. Bet negalėjo. Nurijo

seilę. Viskas. Tiesos akimirka. Kad ir kokie pasiruošę ar nepasiruošę jie buvo kitam žingsniui, ji nebegalėjo tvardyti ilgesio ir privalėjo sužinoti Kelo nuomonę.

– Mąsčiau apie vaikus. – Rubė kostelėjo, buvo

sunku kalbėti. – Apie mus. ir vaikus. Ar norime jų

turėti. Ar ne.

Užuot atrodęs priblokštas ar, dar blogiau, pasibaisėjęs, Kelas tebesišypsojo.

– Ak, štai kas.

– Tai ką manai? Ar pritari šiai minčiai? – Rubė

mėgino kalbėti sausai lyg darbo reikalais. Taip dau

žantis širdžiai, tai buvo nelengva. – Na, žinai, apskritai. Kol kas nuspręskime apskritai. Akivaizdu, neprivalome pradėti mėginti tuoj pat. Man tik dvidešimt aštuoneri, dar turime keletą metų prieš... –

Jos balsas nutrūko.

Ji šnekėjo nesustodama. Kaip neišmanėlė.

– Na, pasakyk ką nors, – tarė Rubė šiek tiek nervindamasi dėl gilėjančių duobučių jo skruostuose. –

Kodėl taip šypsaisi? Tai neturėtų būti...

– Nuostabu, – pertraukė Kelas. Rankomis

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 197

apglėbęs Rubės šonus, jis prispaudė jos nugarą prie spintelės. – Gal pradėkime dabar?

Rubė atsirėmė rankomis į jo krūtinę vis labiau nerimaudama.

– Tai – ne pokštas, Kelai. Aš rimtai.

– Žinau, – tarė jis nusišypsodamas dar plačiau. –

Aš taip pat.

– Bet?.. – Rubės žandikaulis atvipo. – Tikrai?

Tai negalėjo būti tiesa. Ji ištisas savaites, net mėnesius, kentėjo jo neklausdama. Kelas niekuomet nieko nespręsdavo prieš tai neapgalvojęs visų variantų, atidžiai nepasvėręs visos informacijos. Naują televizorių jis rinkosi savaitę. Rubė dievino šį jo bruožą. Juk negalėjo jis apsispręsti per tris sekundes.

– Nejau prieš tai nė nepagalvosi? – sumurmėjo ji,

vis dar negalėdama suvokti, kas ką tik įvyko.

Kelas gūžtelėjo pečiais, šiltais delnais glostydamas jai nugarą.

– Apie ką čia galvoti? Tu būsi nuostabi mama.

O aš, manau, galėčiau būti pusėtinas tėvas, jei pasistengčiau. Mes tikriausiai klysime, visi tėvai klysta.

Tačiau tai – nuotykio dalis.

– Bet aš... – Rubė negalėjo kalbėti. Jaudulys,

meilė ir sutrikimas padarė jos liežuvį nejautrų.

– Rube, aš tave myliu. Dievinu būti su tavimi. Pastarieji septyni mėnesiai buvo geriausi mano gyvenime.

Nors tu ir nemoki laikytis nurodymų, – paerzino

Kelas. – Kai grįžtu namo vakare ir tu lauki manęs, turiu sau įspirti, kad patikėčiau, koks esu laimingas su tavimi. Mes – puiki pora. Su niekuo kitu apie vaikus nė negalvočiau. Bet su tavim tai atrodo teisinga.

198 | HeiDi Rice

Rubės akyse susikaupė ašaros. Teisinga. Viskas. O

ji taip nerimavo dėl klausimo, kurio atsakymas visą laiką buvo jai prieš nosį.

Kelas nykščiu nubraukė ašaras jai nuo veido.

– Tikiuosi, jog tai laimės ašaros.

Rubė švelniai kumštelėjo jo ranką ir nusijuokė.

– Juk žinai, kad taip.

– Gerai, nes tavo plane yra vienas trūkumas.

– Koks?

– Kaip žinai, esu logiškas ir nuobodžiai konservatyvus vyrukas. Mėgstu viską daryti tvarkingai. O

mūsų situacijoje viskas vyksta atbulai.

Rubė sumirksėjo ir šniurkštelėjo nosimi.

– Ką? – Ji nieko nebesuprato, tačiau negalėdama

suvaldyti euforijos, nusprendė leisti jam pasiaiškinti.

– Prieš gimdant vaikus, noriu užmauti tau ant

piršto žiedą. ir pasirašyti ant vedybų liudijimo.

– Tikrai? – Rubė nė nemanė, kad galėtų būti dar

laimingesnė, bet ką tik tokia tapo.

– Tikrai, – atsakė Kelas prisitraukdamas ją artyn.

Jų lūpos susijungė.

Kaip visada aistra tarp jų užsiliepsnojo žaibo

greičiu. Tačiau prieš pamiršdama viską pasaulyje,

Rubė pasimuistė ir atsitraukė nuo jo rankos atstumu.

– Neskubėk, Vestmorai. Jei tu šitaip peršiesi, tai apgailėtina.

Kelas sukikeno, kilstelėjo ją ir pasodino ant spintelės.

– Na, tada reikės labiau pasistengti, – sumurmėjo

jis, o jo akys blizgėjo. – Bet gera naujiena ta, – pridūrė

pakišdamas rankas jai po suknele ir priversdamas

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 199

virpėti šlaunis, – kad net jei mums šiandien pavyks, turėsiu dar kelis mėnesius pasipraktikuoti.

– Turiu geresnę mintį, – tarė Rubė ir kreivai nusišypsojusi palinko artyn, Kelo kvėpavime jausdama savo keptus šokoladinius keksiukus ir aistrą. – Kodėl man to nepadarius už tave? – Delnais glostydama

plačius Kelo pečius, ji žvelgė tiesiai į smaragdines jo akis. – Keilamai Vestmorai, ar vesi mane ir auginsi su manimi vaikus?

Pakėlęs Rubę glėbyje, rankomis glostydamas užpakaliuką, kai ji kojomis apsivijo jo liemenį, Kelas pasuko ją, aistringai pabučiavo į lūpas ir nusijuokė.

– Po velnių, moterie, maniau niekada nepaprašysi.

Kad pavyktų, jiems prireikė trijų mėnesių, tuo

metu Kelas jau buvo privertęs Rubę pasirašyti ant

vedybų liudijimo. Taigi kitą pavasarį išdidūs tėvai šventė Makso Rajano Vestmoro gimimą, valgydami

keksiukus ir gerdami šampaną parke, visi buvo laimingi. išskyrus Rubę, kuri nekreipdama dėmesio į

papildomus šešis svarus, kuriuos netrukus numes,

jautė euforiją.

KNYGOS PABAiGA

Knyga – ne bateliai,

matuotis nereikia!

Gali drąsiai jas pirkti internetu,

nes tai ne tik patogu, bet ir praktiška:

Visas knygas įsigysi leidyklos kainomis –

visada 22-40 % pigiau;

knygas rinksiesi ir pirksi tau patogiu metu,

visą parą ir iš bet kurio pasaulio krašto;

neklaidžiosi neaprėpiamoje knygų jūroje ir

negaiši laiko stovėdama eilėse;

knygų aprašymus perskaitysi ramiai,

neskubėdama ir patogiai įsitaisiusi.

O dabar išsivirk puodelį kavos,

įsisupk į mėgstamą chalatą ir pirmyn –

į www.svajoniuknygos.lt pirkti knygų!