Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

negalėjo nustoti apie jį galvojusi. Jos nuotaikos kito nuo euforijos, vos pagalvojus apie Kelą, iki žlugdančio liūdesio, supratus, kad niekada jo nebepamatys. Ji prarado sugebėjimą dirbti, miegoti ir funkcionuoti kaip normalus žmogus. Dėl to kentėjo jos verslas.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 159

Rubė negalėjo susisiekti su Keilamu. Ką jam pasakytų? Kad nori pratęsti jų savaitgalio romaną? Kad nori santykių su juo? Jis labai aiškiai ir tiesiai pasakė, jog nieko panašaus nenori. Kaip ji paaiškintų savo jausmus jam, jei negali jų paaiškinti nė sau pačiai?

Rubė privalo tai pamiršti. šitai buvo aišku.

– Ar tai kaip nors susiję su tuo vyruku? – švelniai paklausė ela, antiseptiniu geliu tepdama nudegimą. –

Keilamu Kokia ten jo pavardė.

– Kaip atspėjai? – atsiduso Rubė.

Ji stengėsi neparodyti savo beprotybės. Tvardėsi

nepasakojusi elai, nes tai jos sąmyšį tik padarytų tikresniu, apčiuopiamu. ir iki pat šio ryto Rubė paikai vylėsi, jog visa ši katastrofa, kuria virto jos gyvenimas, yra ne kas kita, kaip detoksikacija po tikrai puikaus sekso.

Pats laikas nustoti save apgaudinėti.

Galbūt ji niekada visiškai nepamirš Keilamo

Vestmoro. Jų seksualinis ryšys buvo nenusakomai

stiprus. Bet tai nereiškia, kad ji gali ir toliau apie jį

svaičioti. Jai juk reikia dirbti, dėl Dievo meilės. ir gyventi visiškai gerą, laimingą, ją tenkinantį socialinį

gyvenimą, prie kurio norėjo grįžti be skausmo ir tuštumos viduje.

– Tai jis – tas vienintelis? – paklausė ela tyliu, baimingu balsu.

– Jis tikrai nėra tas vienintelis! – griežtai atsikirto Rubė. Kiek per griežtai. – Jis tiesiog tas, kuris paspruko.

Kol kas praėjo tik dvi savaitės, atkakliai kartojo ji sau. šitas paikas troškimas praleisti daugiau laiko su 160 | HeiDi Rice

Keilamu, ištyrinėti kiekvieną jo asmenybės kertelę, galų gale sunyks. Privalo.

Pakėlusi keksiukų padėklą, Rubė ėmė dėlioti juos

į šaltą indą. Jai reikėjo pasinerti į darbą ir nustoti nuolat apie jį galvoti. Tai būtų puiki pradžia.

– Ar nori apie tai pasikalbėti? – tarstelėjo ela prislopintu balsu.

Rubė norėjo apie tai pasikalbėti. Norėjo aptarti

kiekvieną smulkiausią jų drauge praleisto laiko akimirką. Net pykčius. Bet tai haliucinacijos. O jas ji juk nusprendė ignoruoti.

– Nelabai, – atsakė.

Melodingas durų skambučio dzingtelėjimas privertė ją išmesti vieną keksiuką. Bundantis susijaudinimas buvo tučtuojau suknežintas. Kelas jai neskambins, o ji to ir nenori. Jai ir taip sunku pamiršti poną Neužmirštamąjį, visai nereikia, kad jis pasirodytų ant jos durų slenksčio ir viską dar pablogintų.

– Atidarysiu, – tarė ela ir švelniai pamasažavo

Rubei nugarą prieš nueidama prie durų.

Po kelių minučių draugė įlėkė atgal nešina laišku.

– Tau registruotas laiškas, Rube. Nuo jo.

– Ką? – Rubė sumirksėjo. – iš kur žinai?

ela įgrūdo laišką jai į ranką.

– Yra atgalinis adresas.

laikydamos ploną voką, Rubės rankos drebėjo. Ji

perskaitė atgalinį adresą, išraitytą dailia rašysena, virš jo puikavosi Keilamo Vestmoro vardas ir emblema.

– Nagi, atplėšk, – paragino ją draugė.

Rubė prapjovė voką virtuviniu peiliu. Storas

baltas lapas viduje buvo pažymėtas ta pačia emblema.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 161

Jį išlanksčius, ant stalo nupleveno dar vienas lapelis.

Rubė spoksojo į jį. čekis jos vardu tūkstančiui svarų.

Kodėl, po velnių?..

Tuomet jos žvilgsnis grįžo prie raštelio, širdis

daužėsi taip smarkiai, kad Rubė vos galėjo kvėpuoti skaitydama tris sakinius, parašytus storomis juodomis raidėmis.

Rube,

Prieš kelias savaites puikiai praleidome laiką. Pa-kartokime tai.

Susisiek su manimi.

Kelas.

– O kam tie pinigai? – ela išdygo šalimais, kai

Rubė drebėdama mėgino įkvėpti.

Suglamžiusi raštelį, ji taikliai įmetė jį į šiukšlių

dėžę. Nors ir žinojo, kad reaguoja pernelyg audringai, negalėjo savęs sustabdyti. Atrodė, kad jos širdį ką tik išplėšė iš krūtinės.

Vieną laimingą akimirką Rubė tikėjo, kad įvyks

kažkas nuostabaus. Ji net nebuvo tikra, kas tai bus.

Tik tai, kad Kelas susisiekė su ja ir nori susitikti dar sykį. O tai reiškia, jog viskas yra įmanoma.

Tačiau tada jo atžarūs, greitosiomis parašyti žodžiai įdūrė, pilna jėga smogė įžeidžiantis mokestis.

ir viskas nuriedėjo į nevilties duobę, atsivėrusią kaip žaizda.

Buvo blogiau. Daug blogiau, nei ji įsivaizdavo.

Rubė manė, jog jie išsiskyrė draugiškai, nors ji jam nerūpėjo tiek, kad bent apsvarstytų santykių idėją.

162 | HeiDi Rice

ir tas paikas ilgesys nebuvo vienpusis. Bet raštelis parodė jai, kad ji jam tebuvo tik kūnas. Be abejonės, kaip ir visos kitos moterys, su kuriomis jis susitikinėjo ir paskui atsikratė.

Siaubingą skausmą netrukus užgožė įtūžis. Rubė

susikišo čekį į prijuostės kišenę, nuo kabliuko prie orkaičių nutraukė automobilio raktelius ir šovė pro duris.

– Pinigai skirti Keilamo Vestmoro laidotuvių išlaidoms.

Knyga – ne bateliai,

matuotis nereikia!

Gali drąsiai jas pirkti internetu,

nes tai ne tik patogu, bet ir praktiška:

Visas knygas įsigysi leidyklos kainomis –

visada 22-40 % pigiau;

knygas rinksiesi ir pirksi tau patogiu metu,

visą parą ir iš bet kurio pasaulio krašto;

neklaidžiosi neaprėpiamoje knygų jūroje ir

negaiši laiko stovėdama eilėse;

knygų aprašymus perskaitysi ramiai,

neskubėdama ir patogiai įsitaisiusi.

O dabar išsivirk puodelį kavos,

įsisupk į mėgstamą chalatą ir pirmyn –

į www.svajoniuknygos.lt pirkti knygų!

Knyga – ne bateliai,

matuotis nereikia!

Gali drąsiai jas pirkti internetu,

nes tai ne tik patogu, bet ir praktiška:

Visas knygas įsigysi leidyklos kainomis –

visada 22-40 % pigiau;

knygas rinksiesi ir pirksi tau patogiu metu,

visą parą ir iš bet kurio pasaulio krašto;

neklaidžiosi neaprėpiamoje knygų jūroje ir

negaiši laiko stovėdama eilėse;

knygų aprašymus perskaitysi ramiai,

neskubėdama ir patogiai įsitaisiusi.

O dabar išsivirk puodelį kavos,

įsisupk į mėgstamą chalatą ir pirmyn –

į www.svajoniuknygos.lt pirkti knygų!

Aštuonioliktas skyrius

Pirmiausia Rubė nuvažiavo į Kelo butą. Dešimt

minučių baksnojo skambutį, leisdama verdančiam

pykčiui išdžiovinti ašaras. Paverks vėliau, kai pasikalbės su juo. Bus sunku vėl pamatyti Kelą, bet ne taip sunku, kaip leisti jam atimti paskutinį jos išdidumą ir savigarbą.

Rubė jokiam vyrui neleis įžengti į jos gyvenimą,

paskui dingti, paversti ją verksne ir dar paspirti.

Ji sugalvojo tą vyrą, kurį manė pažįstanti. Jautrų, sužeistą berniuką, kuris užaugo tokiu valdingu vyru, kad nusprendė niekada neleisti sau įsimylėti.

Visa tai tebuvo sekso, jausmų, miego trūkumo

ir jos kvailumo sukurta iliuzija. Keilamas Vestmoras nebuvo nerimastingas, siautulingas vyras, kurį ji

pažino tą ilgąjį vasaros savaitgalį. Rubė visada buvo impulsyvi, aistringa ir nerūpestinga – Keilamas buvo vyras, žinantis kaip tuo pasinaudoti, suteikdamas ne