Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

suprato kodėl. Nes padarė kvailystę. Tai, ką manė

esant neįmanoma. Tai nebuvo priklausomybė. Ne

įkyrios mintys. Jis jai reiškė kur kas daugiau. ir ji troško jam reikšti tiek pat.

Rubė priėjo prie durų.

– Kur eini? – Nuo jo balso plaukeliai ant sprando

pasišiaušė.

170 | HeiDi Rice

– išeinu.

– Ne. – Rubė išgirdo jo žingsnius, ranka sustingo

ant durų rankenos, viduje pabudo karštis, prisijungęs prie deginančio skausmo, pažeminimo ir sumišimo. –

Neik. – šiltos rankos nusileido ant jos liemens, pritraukdamos ją prie krūtinės. Kelas apsivijo ją rankomis. – Pasiilgau tavęs, Rube, – sumurmėjo jis, karštas kvėpavimas glostė jos sprandą. – Nors esi daugiausia rūpesčių kelianti moteris pasaulyje.

Rubė suvirpėjo nuo sukrėtimo, nuo beviltiško

širdyje užgimusio noro, kad Kelas kalbėtų rimtai – iš tiesų rimtai – ir švelniai prisiglaudė prie jo.

– Jei jau atvykai iki manęs, – pridūrė jis, berdamas hipnotizuojančius bučinius jai po ausimi, –

galime kuo geriau išnaudoti šią progą.

– Baik. – Rubė uždėjo savo delnus ant jo, pamėgino ištrūkti, bet ją apleido jėgos. – Atvykau ne to.

– iš tiesų? – Kelo dantys švelniai kandžiojo jos

ausį, versdami ją vėl sudrebėti.

Rubė suvaitojo. Jos balsas buvo žemas, liūdnas ir

kupinas troškimo, kurį ji taip stengėsi paslėpti, apsimesti, kad jis netikras.

– Negaliu. – Jos balsas lūžo, nepajėgdamas nuslėpti melo. Ji troško daugiau. Daug daugiau. Ar įmanoma, kad ir jis to nori?

– Taip, gali, – sušnibždėjo Kelas. – Nori to lygiai taip pat kaip ir aš.

Rubė pajuto kaistant pilvo apačią. Jos speneliai

virto kietais, aštriais taškeliais, kai Kelo ranka ėmė

kilto jos kūnu. šiurkštus prijuostės audinys glamonėjo švelnias krūtis, jam masažuojant jas per audinį.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 171

Rubė apsisuko jo glėbyje ir drebančiomis rankomis suėmė jo veidą. Ji negalėjo laukti, negalėjo duoti sau laiko apmąstymams. Tai nėra tik seksas.

Negali būti.

– Pasimylėk su manimi, – sušnibždėjo ji jausdama,

kaip viltis, kurią ji taip atsargiai saugojo, pražysta.

Kelas vienu mostu nušveitė nuo stalo knygas

odiniais viršeliais. Sunkių leidinių trinktelėjimas nuaidėjo drauge su Rubės širdies dūžiais, kai jis pakėlė

ir pasodino ją ant šalto raudonmedžio, o pats įsitaisė

jai tarp šlaunų.

Ji siektelėjo jo kelnių, skubėdama išlaisvinti jį, kol grįš sveikas protas. Kelas švelniai nusikeikė, slystančio šilko garsas ėmė vesti Rubę iš proto, kai jis nuplėšė paskutinį barjerą.

Vienas stiprus stūmis ir jis jau giliai, jos kūnas išsirietė ir pakilo. Rubė vaitojo ir kūkčiojo, įsiskverbimas buvo pernelyg gilus, pernelyg staigus. Sugriebęs jos klubus, Kelas įsitaisė jos tarpkojyje ieškodamas klitorio. Radęs ištinusį iškilimą ėmė judėti, skverbdamasis vis giliau ir drauge glamonėdamas ją.

Rubė stulbinančiu greičiu pasiekė aukščiausią tašką ir nebegalėdama suvaldyti emocijų, panardino galvą jo kakle, įsikibo į plačius pečius.

Kelas suriko išsiliedamas, vis dar būdamas giliai joje.

Kabineto tyloje jų kvėpavimas skambėjo lyg patrankų šūviai. Gėda, kokios Rubė nė neįsivaizdavo, paskandino ją aplink pasklidus sekso kvapui, o jos viduje nepatogiai pulsuojant vis dar kietai jo erekcijai.

Akyse kaupėsi ašaros, tekėjo skruostais žemyn,

jausmai krūtinėje sprogo, o pirštai, panardinti į

trumpus tamsius plaukus, susispaudė į kumščius.

172 | HeiDi Rice

Kaip gali tai, kas vos prieš kelias akimirkas atrodė

taip tyra ir tobula, staiga tapti taip niekinga? Ji tebesėdėjo ant jo stalo, aukštyn sukeltu sijonu, kojomis apsivijusi jo liemenį. Rubę supykino vos pamąsčius apie tai, kaip ji suklydo.

Ar šitaip jautėsi jos motina, išdavusi tėvą?

Beviltiškai trokšdama priversti Kelą ją mylėti, ji įrodė kaip tik priešingai. Kad seksas – viskas, kas iš tiesų tarp jų buvo bendra.

Piktai mirksėdama Rubė delnu nusibraukė ašaras,

kol Kelas jų nepastebėjo, ir stumtelėjo jo petį.

– Turiu eiti.

Kelas pakėlė galvą, švelniai perbraukė jos lūpas, jo akys vis dar blizgėjo nuo susijaudinimo.

– Atleisk. Tai nebuvo labai taktiška. Ar tau viskas gerai?

– Turi pasitraukti, kad galėčiau išeiti, – atsakė

Rubė negalėdama suvokti to, ką jis pasakė, isterijai vėl kylant į paviršių. Dabar jai tikrai nereikėjo Kelo meilumo.

Keilamas išslydo iš jos ir Rubė pakilo, jausdama

lipnius likučius nulipo nuo stalo, pasitaisė sijoną ir nurijo ašaras, kurios grasino pasirodyti dar prieš jai išeinant iš čia.

šaudama link durų Rubė girdėjo, kaip jis užsisegė

užtrauktuką ir susitvarkė drabužius.

– iki, Kelai.

– Po velnių, palauk minutėlę. – Jis sugriebė ją,

jai dar nespėjus pasiekti durų, ir tvirtai laikė, neleisdamas išsilaisvinti.

Rubė įsikando į lūpą, kad ši nebedrebėtų.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 173

– Turiu eiti. esu užsiėmusi.

– Niekur neisi. Turime pasikalbėti apie tai, kas ką tik įvyko. ir kas bus toliau.

– Viskas gerai. Kalbėtis nereikia. – Rubė troško

numirti, kad tik nereikėtų kalbėtis apie tai, kas ką tik nutiko. – Nes viskas baigta. Toliau nebebus nieko. –

Kelas norėjo pasiūlyti jai trupinius, kai ji troško puotos.

Jo akys tyrinėjo Rubės veidą.

– Ne viskas gerai. Mums reikia pasikalbėti. ir nesakyk, kad toliau nieko nebus, nes ką tik įrodėme, jog visa tai toli gražu nebaigta.

Ant jo stalo suskambėjo telefonas.

– Velnias. – Viena ranka vis dar ją laikydamas,

kita pakėlė ragelį.

Po trumpo pokalbio Kelas trenkė ragelį žemyn.

– Turiu eiti. Po dešimties minučių privalau būti

teisme. Bet tu pasiliksi čia. liepsiu Teriui atnešti tau kavos, arbatos, ko tik nori. Užtruksiu penkiolika minučių, daugiausia dvidešimt – tai tik prašymas atidėti svarstymą. Kai grįšiu, teks pasikalbėti.

Pamačiusi griežtą Kelo veido išraišką, Rubė suprato, kad ginčytis beprasmiška, be to, tam vis vien neturėjo jėgų.

– Negaliu laukti ilgai.

Jo antakis pakilo.

– Aš rimtai, Rube. Tikiuosi, kad būsi čia, kai grįšiu.

Ji linktelėjo.

– Žinau.

Aišku, Kelas tikisi, mąstė ji jam išėjus. Nes jis visą gyvenimą stengėsi, kad jausmai neužgožtų jo sveiko proto.

174 | HeiDi Rice

Nelaimei, dabar ji žinojo, kad tokia protinga toli gražu nebuvo.

Rubė suraitė trumpą raštelį ir padėjusi jį ant stalo –

to paties, ant kurio pasiūlė Kelui savo širdį, o jis to nesuprato, – po penkių minučių išėjo iš kabineto.

Devynioliktas skyrius

Pulsuojantis salsos ritmas privertė judėti Rubės

galūnes, kai jos draugas Denas suko ją seniai žinomu žingsneliu, tačiau negalėjo įsiskverbti į sąstingį, ap

ėmusį ją po šios popietės verksmo maratono. Kelo,

kokį jį matė paskutinįsyk, prisiminimas su trenksmu grįžo į mintis, ir Rubė suklydo šokdama. Ji klubais susitrenkė su Denu ir jis sustojo.

– Po velnių, Rube, gadini mano, kaip geriausio

salsos šokėjo Kemdene, reputaciją.

– Atleisk, Denai. šiandien esu šiek tiek išsiblaškiusi! – sušuko ji, mėgindama perrėkti šokančių porų

trepsėjimą ir garsią muziką, o jos smilkinius ėmė

spausti galvos skausmas.

Jai nereikėjo ateiti į Sols . čia buvo pernelyg daug prisiminimų. Tačiau kai paskambino Denas, jai šovė