Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

galiukų.

Protas liepė jai atstumti Kelą, nepasiduoti jo mėginimams nutildyti ją. Bet širdis ir hormonai šaukė

visiškai priešingai.

išlaisvinusi rankas, Rubė panardino pirštus į jo

plaukus ir pravėrė burną, leisdama karščiui praryti juos abu. Ji mito Kelo aistra, pykčiu, spaudėsi prie kieto jo susijaudinimo – į nepajudinamą jo valios jėgą atsakydama nenugalimu troškimu.

Rubė neabejojo, kad šiuo bučiniu Kelas nori ją nubausti, tačiau kai pagaliau pakėlė galvą, jis atrodė priblokštas ir sujaudintas, o agresijos audra buvo praėjusi.

– Kodėl niekada nedarai to, kas liepta? – sumurmėjo jis priglausdamas savo kaktą prie jos, rankomis glamonėjo jos sėdmenis ir įtampa jo pečiuose sušvelnėjo.

Rubė buvo beveik tikra, kad tai retorinis klausimas, tačiau vis vien atsakė:

– Nes tai siaubingai nuobodu.

Kelas šiurkščiai nusijuokė.

– Na, šia yda tavęs niekas negalėtų apkaltinti.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 143

Neištarta mintis, kad buvo keletas kitų ydų, kuriomis jis tikrai galėtų ją apkaltinti, šiek tiek įžeidė

Rubę, bet ji nuleido tai negirdomis. Delnais suėmusi jo skruostus, pažvelgė į akis.

– Pasakyk jai, Kelai. Nebeslėpk to. – Rubė mąstė

apie savo pačios šeimą ir paslaptį, kuri galų gale ją sugriovė. – Patikėk, paslaptys niekada neatneša nieko gero.

Kelas sunkiai atsiduso ir atsitraukė.

– Pamąstysiu apie tai, – tarė.

Tai buvo pasiekimas. Kompromisas. Galbūt jis

pagaliau pasikalbės su Mede, įsileis ją atgal į savo gyvenimą. O gal ir ne. Tačiau Rubė padarė viską, ką galėjo. Dabar nuo jos niekas nebepriklausė.

Ji irgi atsitraukė, leisdama jo rankoms nukristi

nuo klubų, staiga supratusi savo pačios emocijų

intensyvumą. Rubei kėlė nerimą stiprus krūtinėje

įstrigęs troškimas padėti, išspręsti, suprasti šį tvirtą, neperprantamą vyrą.

Ją vedė širdis ir ji nė nemanė to gailėtis, tačiau dabar jai reikėjo klausyti proto. ir atsitraukti. Savo pačios labui.

– Gerai. – Ji nusibraukė nuo akių plaukus, leido

vėjui nupūsti neklusnias sruogas nuo veido. – Taip ir padaryk, – tarė ji staiga pasijutusi beviltiškai nuoga.

ir labai nejaukiai.

Keilamas perbraukė krumpliais jai per skruostą,

nykščiu patrynė lūpą.

– Spėju, greituko paplūdimyje nebus? Kad galutinai susitaikytume.

Smagus pasiūlymas buvo skirtas nuotaikai praskaidrinti, bet nuo jo Rubės širdis vis vien ėmė plakti dvigubai greičiau.

144 | HeiDi Rice

– Bijau, kad pažadėjau iškepti keksiukų prie torto, –

pasakė ji, nusprendusi ignoruoti gerklę gniaužiantį

jausmą. – Be to, turiu taisyklę nedaryti nieko, nuo ko sunkiai pasiekiamose vietose gali atsirasti smėlio.

Kelas nusišypsojo ir jos širdis skausmingai šoktelėjo.

Prisimink, Rube, tai netikri santykiai. Ir tu nenori, kad jie tokiais taptų.

Rubės blakstienos suvirpėjo, ji nepadoriai kilstelėjo antakius.

– Bet galime tai atidėti kitam kartui. Tik nepamiršk savo botagėlio, – pridūrė ji taip pat stengdamasi praskaidrinti nuotaiką.

Seksas taip paprasta, Rubei nesudėtinga pasiūlyti

jo Kelui. ir tai buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ji čia.

Kelas sukikeno, jo juokas buvo kupinas troškimo

ir dėkingumo. Vieną sykį Rubė jau buvo pasinėrusi į

tai, tačiau dabar tai ėmė virsti priklausomybe.

laikydamas ją už rankos, Kelas nuėjo link laiptų,

iškaltų uoloje. Pradėjo lipti.

– eikš, iki šiol dar nesu buvęs trimetės gimtadienio vakarėlyje. Bus naujas potyris.

Jausdama Kelo delno šilumą jam vedant ją laiptais

aukštyn – ir girdėdama tokią pat šilumą jo balse – Rubė

negalėjo nepasiduoti pranašumo ir pasiekimo jausmui, be to, tuoj pat pajuto jam švelnumą. ir ėmė trokšti to, ko niekada iki šiol netroško, to, kas pavergė ją tą pačią akimirką, kai ji įžengė į Madelenos King namus.

Nė vienas iš šių jausmų nebuvo ypatingas. Ne

visai. Rytoj ji ir Kelas išsiskirs. ir viskas, ką jie patyrė

per šias kelias dienas, bus pamiršta.

Penkioliktas skyrius

– Mede, gal galėčiau su tavimi šnektelėti? – paklausė Kelas patenkintas tuo, kad jo balsas skambėjo lygiai ir gana tvirtai. Buvo vėlyva popietė, saulė

kabėjo žemai virš uolų. Jis prisidengė akis nuo spindulių nė pats nesuprasdamas, kodėl išlėkė iš namų

pastebėjęs seserį lauke tvarkant gėlių darželį.

iš tiesų jis nesiruošė pasinaudoti Rubės patarimu.

Visą dieną mėgino paneigti ir pamiršti jųdviejų pokalbį. Rubė nesuprato, ką kalba. Jis būtų kvaištelėjęs, jei imtų kalbėtis su Mede apie tai, ką jie abu pamiršo prieš daugybę metų.

Tačiau Rubė užkliudė kažkokias jo sielos stygas,

nors vakar vakare jis pažadėjo sau, kad daugiau jos neprisileis taip arti. Kažkas sujudėjo, kai Kelas pamatė

ją patylomis šnekantis su jo seserimi. ir jo kantrybė

trūko. Nors jam ir pavyko susiturėti, nepanašu, kad emocinė pusiausvyra grįžo.

Dienai bėgant kiekviena smulkmena kėlė vis

didesnį nerimą. Tai, kaip paprastai ir su kokiu

džiaugsmu jo sesuo surengė vaikams arbatos vakarėlį.

Tai, kaip išdidžiai spindėdama Rubė ant stalo sudėliojo savo keptus keksiukus. Tai, kaip mažas, kompaktiškas Mijos kūnelis įsitaisė jam ant kelių, kai 146 | HeiDi Rice

mergaitė užpūtė žvakes. Jis jautėsi lyg stebėtojas, pa

šalinis savo šeimos šventėje. Tarsi kažko jo gyvenime trūktų, nors jis žinojo, jog to negali būti.

Tačiau kad ir kaip stengėsi, jam nepavyko priversti tuštumo skrandžio dugne dingti po velnių. Todėl

Kelas buvo priverstas pripažinti, kad galbūt Rubė teisi.

Jis buvo skolingas Medei atsiprašymą. Ne tik dėl

to, kaip vakar vakare su ja elgėsi. Bet ir dėl to, kaip elgėsi jau metų metus – juk buvo lengviau atsiriboti nuo sesers, nei pripažinti tiesą. Kad jis siaubingai susimovė vaikystėje.

Galbūt jei pagaliau nusimestų nuo pečių tą naštą,

viskas grįžtų į savo vėžes.

– Žinoma. – Medė pakilo, nusibraukė purvą

nuo džinsų ir užsikišo plaukų sruogą už ausies. Apsivilkusi sodo drabužiais, su švytinčia šypsena veide, ji atrodė neįtikėtinai jauna ir nerūpestinga, Kelui ji skausmingai priminė mažą išdykusią mergaitę, kurią galų gale priveikė tėvų nesantaika. Kodėl jis iki šiol to nematė? To, kad santuoka su Rajumi grąžino tą

džiaugsmingą vaiką? Pavertė Medę žmogumi, kuriuo

ji ir turėjo būti.

– Bet ar galiu pirmiau kai ką pasakyti, Kelai? – Ji suėmė jo delnus ir pakėlė juos prie savo skruosto. –

Ačiū, kad atvykai. Ačiū, kad prisidėjai prie vakarėlio.

Mijai buvo labai smagu. – Ji nusijuokė. – Man taip svarbu, kad tu čia.

O, velnias.

Kelas įsitempė žiūrėdamas į akyse blizgančius

jausmus, nebebūdamas toks tikras, kad pasikalbėti iš tiesų yra gera mintis.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 147

– Žinau, jog mes verčiame tave nepatogiai

jaustis. – Jos balsas prablaivėjo. – Atleisk už tai. Tikiuosi, dabar tau bus paprasčiau atvykti, kai tik panorėsi. Bet aš tavęs dėl to nebespausiu. Aplankyk mus tada, kai pats to panorėsi.

Medė paleido jo rankas, nuo lūpų nusklendė

švelnus atodūsis.

– Tu nespaudei manęs, Meds, – sumurmėjo

Kelas, pirmąkart nuo pat vaikystės taip ją pavadindamas. – ir nevertėte manęs nepatogiai jaustis. Visa tai padariau pats. Turėjau kai ką tau pasakyti. Tačiau nepasakiau.