Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Juk tai baisu, – tarė ji.

– Taip, na... Tai iš tiesų atvėrė man akis. Supratau tiesą apie santuokos šventumą ir tikrąją meilę. Kad jie neegzistuoja.

Kelas niūriai nusijuokė. Būdamas vaikas, visuomet

norėjo kam nors papasakoti apie tai. Kad galėtų kaip nors sustabdyti. Bet neišdrįso. Kaip apgailėtina, jog tylą nutraukė tada, kai tai jau buvo nesvarbu.

– Kelai, tai pasibaisėtina. Ką darei?

Jis girdėjo pasipiktinimą Rubės balse ir svarstė,

kam jis skirtas.

– Nepravėriau burnos. – Keilamas vis dar atsiminė

skausmą, tėvui smogus jam atgalia ranka, kai jis pagrasino prasižiosiąs. Tai labai greitai jį nuramino. – Nebuvo taip pasibaisėtina, – sausai pridūrė. – Niekada nemėgau dziudo.

– Kiek tai truko?

Jis gūžtelėjo pečiais.

– Nepamenu.

Metus? Dvejus? Kad ir kiek tai truko, tuo metu

atrodė, jog visą amžinybę. Jis buvo įkliuvęs į melą, kurio negalėjo valdyti. Vis dar prisiminė baimę kiekvieną šeštadienį, siaubą, kad mama ir Medė sužinos.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 127

ir tai, kaip baimė susirangydavo skrandyje, kol galiausiai pavirto švinine neapykanta. Kelas sužinojo apie suaugusiųjų santykius tai, ko žinoti nenorėjo, ir nekentė abiejų savo tėvų. Tėvo už melą ir išdavystę, motinos už silpnumą ir tiesos nepripažinimą. Jis pasižadėjo niekada daugiau nepatekti į tokią padėtį.

Niekada nebus priverstas ginti to, kas net nėra realu.

– Ar jis galų gale liovėsi? – paklausė Rubė, viltis jos balse privertė Kelą nusijuokti.

– Ne, ji galų gale sužinojo. Jie susipyko ir mama jį

išmetė. – Kelas stabtelėjo, norėdamas ištrinti piktus jų riksmus ir Medės kūkčiojimus iš atminties. – Po kelių savaičių priėmė atgal. ir viskas prasidėjo iš naujo. Nes, supranti, jinai jį mylėjo.

Jis ir pats girdėjo cinizmą savo žodžiuose.

Rubė spoksojo į jį, šiluma ir supratimas jos akyse vertė jį jaustis velniškai nesmagiai. Kodėl ji žiūri į jį, lyg visa tai būtų svarbu?

– Visai nekeista, kad netiki meile, – sumurmėjo

Rubė pagaliau.

Kelas norėjo atrėžti, kad jis pirmas tai pasakė. Bet žodžiai nekilo į paviršių, nes vietoj pranašumo jos akyse jis pamatė pralaimėjimą.

– eikime į lovą, – tarė jis pakeisdamas temą. – Aš išsekęs.

– Taip ir atrodai, – pasakė Rubė, pirštais perbraukė jo plaukus ir lūpomis palytėjo jį.

Bučinys buvo švelnus, lengvas, bet jame slėpėsi

alkis.

– Tikriausiai mums abiem vertėtų pamiegoti, –

sušnibždėjo ji.

128 | HeiDi Rice

Greičiausiai ji teisi. Kelas buvo pavargęs. Toks pavargęs, kad jautė, kaip tirpsta kaulai, kai nusimetė

kelnes ir įsitaisė lovoje šalia jos.

Jis giliai įkvėpė vanilinio Rubės kvapo, tačiau

rankų netiesė. Ji įsitaisė prie jo, sėdmenys brūkštelėjo per jo erekciją.

Kelas šnypšdamas iškvėpė, kai kraujas suplūdo į

paslėpsnius.

– Nustok mane kankinusi ir gulėk ramiai, – sumurmėjo jis, apkabindamas Rubę, bet ji vėl pasiraitė.

Kelo ranka palytėjo apvalią jos krūtį ir jis nė negalvodamas delnu suėmė šiltą kūną, per šilkinius naktinukus pajuto kietą spenelį.

– Viskas gerai, Kelai, – švelniai sumurmėjo ji. –

Kartais pasinerti į seksą naudinga. Galbūt, jei būsime atsargūs...

Jam nereikėjo niekur pasinerti. Apie ką ji kalba?

Tačiau jis jautėsi, lyg balansuotų ant aukštos uolos, apėmė nenumaldomas noras šokti žemyn.

Po velnių.

laisva ranka perbraukė Rubei per šlaunį ir po

plonu audiniu rado nuogus sėdmenis.

– Tau paprasčiausiai teks nešaukti, – sumurmėjo

Kelas krimstelėdamas jos ausį ir tuo pat metu masa

žuodamas švelnią, minkštą odą.

Rubė švelniai suvaitojo ir apsivertė ant nugaros.

– Nesu tikra, kad su tavim man pasiseks būti

tyliai, – sušnibždėjo ji, pirštais perbraukdama medvilnines jo trumpikes.

Jis sugriežė dantimis, gudrus jos prisilietimas

kankino. Tada suvaitojo, pirštais radęs drėgnas, ištinusias jos lyties raukšleles.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 129

Kelo kvėpavimas greitėjo, nykščiu jis glostė ir glamonėjo jos klitorį.

Rubė sustingo ir sudejavo, atsiduodama alkiui ir

poreikiui.

– Nebaik, – tarė jis. – Dar ne. – Keilamas troško

būti joje, aistra šėlo jame lyg laukinis žvėris, jis atsikėlė ir įsitaisė virš jos. Nuvilkęs naktinukus nusviedė juos į šalį. – Ar geri kontraceptikus? Aš sveikas.

Rubė linktelėjo žiūrėdama į jį plačiomis akimis.

Ačiū Dievui. Jis negalėjo sustoti, negalėjo delsti ieškodamas tų prakeiktų prezervatyvų.

Suėmęs Rubės klubus ir išskėtęs kojas, Kelas įėjo į

ją vienu kietu judesiu. Ji sukūkčiojo ir prikando lūpą, kai jos lytis įsitempė ir atsipalaidavo, o paskui vėl įsitempė aplink jį.

Kelas ėmė ritmingai judėti, ranka uždengęs jos

burną, kad sulaikytų sprūstantį šauksmą; Rubė išsirietė po juo, jai baigiant raumenys ėmė pašėlusiai susitraukinėti. Jis stengėsi laikytis, valdyti aistrą, tačiau greitai trūko paskutinis siūlas. Nenumaldomas orgazmas smogė jam nevaldomo traukinio jėga – kietai, greitai ir sprogstamai.

Kelas palaukė, kol jo širdies plakimas iš pavojingai greito nurims iki įprasto.

– Reikėjo naudoti prezervatyvą, – sumurmėjo jis,

apsvaigęs ir susigėdęs. Kas jį apėmė? iš kur atsirado tas visa užgožiantis troškimas? ir kodėl jis nepajėgė

jo suvaldyti?

Rubės smakras pakilo, tamsios akys žiūrėjo tiesiai į jį, o ranka palietė jo krūtinę.

130 | HeiDi Rice

– Aš saugi. iki šiol niekada nedariau to tinkamai

neapsisaugojusi.

Nuo jos žodžių Kelo širdies plakimas šiek tiek sulėtėjo.

Jis uždėjo savo delną ant jos.

– ir aš ne.

Rubė nusižiovavo padėjusi galvą jam ant peties.

– Na, tuomet tai bus dar vienas pirmas kartas

mums abiem, – tarė ji silpnu balsu. Sumurmėta

pastaba privertė Kelo spaudimą vėl šoktelėti, o Rubės kūnas tuo metu suglebo ir ji užmigo.

Patraukęs antklodę, kad užklotų juos bus, jis išlygino ją ant gundančios figūros ir pažvelgė pro langą. Jam mirksėjo milijonai žvaigždžių, jų deimančiukai apšvietė

dangų taip, kaip londone nepamatysi. Deja jie negalėjo apšviesti pastarųjų dvidešimties minučių įvykių.

Kokių velnių jis taip pasielgė? išdavė skaudžias

savo tėvų santuokos detales? ir iš kur atsirado tas desperatiškas noras ją paimti? iki šiol Kelas niekuomet to nedarė be prezervatyvo – ne tik dėl asmeninio

saugumo. Jis niekada niekuo nepasitikėjo tiek, kad galėtų rizikuoti neplanuotu nėštumu.

Rubė pasimuistė ir jis pažvelgė į jos viršugalvį –

vešlios raudonai rudos garbanos blizgėjo mėnulio

šviesoje. Tai kodėl jis buvo toks tikras, kad gali pasitikėti Rube?

Jis atsargiai atsikvėpė.

Na, gerai, silpnumas vertė jį eiti iš proto. Rubė protinga, be to, jis žino, kiek daug jai reiškia jos verslas.

Ji buvo pernelyg protinga, pernelyg susikaupusi, kad rizikuotų pastoti. štai todėl jis ir galėjo ja pasitikėti.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 131

Tačiau klausantis tylaus jos kvėpavimo, Kelo

širdis tebeplakė kažkur gerklėje. Pasitikėti, kad Rubė

nemeluos dėl kontraceptikų, viena, bet nebevaldyti savęs – visai kas kita.

Keilamas prispaudė sau prie krūtinės ranką. Rubė

palaužė jį, atsargiai pamanė jis, prisivertęs nugrimzti į neramų miegą.