Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Ji su Rajumi tęsė pokalbį apie šeimos pagausėjimą, Medė susikaupė ir prisijungė prie jų, tačiau Kelas liko tylus kaip akmuo. Vakarienei pasibaigus Medė išėjo, pasiteisindama išsekimu dėl nėštumo. Jai nepavyko apkvailinti Rubės, kuri puikiai matė, kaip jauna moteris mėgino įtraukti Kelą į pokalbį.

Rubė padėjo Rajui nurinkti indus, Kelas sudėjo

juos į indaplovę. Tada ji palinkėjo Rajui labos nakties.

Kelas ketino sekti jai iš paskos.

– Palauk, Kelai. Pasišnekėkim! – šūktelėjo Rajus.

– Žinoma, – tarė Keilamas tikriausiai nepastebėjęs aštrios gaidelės, kurią Rubė išgirdo Rajaus prašyme.

Ji stebėjo, kaip abu vyrai tylomis išėjo į verandą.

lipdama laiptais Rubė svarstė, kas vyksta tarp Kelo ir jo sesers. Akivaizdu, kad Medės piršliavimas negalėjo tapti tokio Keilamo elgesio priežastimi. Turėjo būti kažkas daugiau. ir Rubė nė nenutuokė, kodėl dėl jo elgesio jautėsi nervinga ir nuliūdusi.

116 | HeiDi Rice

– Kas, po velnių, vyksta, bičiuli?

Kelas skrandyje pajuto susierzinimą, kai jo svainis pažvelgė į jį.

Keilamas buvo pavargęs, sumišęs ir dėl neaiškių

priežasčių jo emocijos buvo daug arčiau paviršiaus nei įprastai. šito jam reikėjo mažiausiai.

– Nieko nevyko, – atšovė jis. – iki šiol.

Jam pasisukus eiti, Rajus sugriebė jį už rankos ir truktelėjo atgal.

– Mano žmona tris valandas praleido gamindama

vakarienę. Medė norėjo, kad ji būtų ypatinga. Tau. –

Rajus metė jam niekinantį žvilgsnį. – Tu jai svarbus.

Nors aš neįsivaizduoju kodėl, nes gana akivaizdu,

kad ji tau nė kiek nerūpi.

Kelo kantrybė trūko, pabudus kaltei, kurią jis

visuomet laikė tvirtai pririšęs. Jis ištraukė ranką iš Rajaus gniaužtų.

– Atsikabink. Mano santykiai su seserimi yra ne

tavo reikalas.

Rajus šiurkščiai nusijuokė.

– Pagalvok dar sykį. Medė mano žmona. Man

tenka stebėti, kaip ji stengiasi nuslėpti ašaras, kai pasakai, kad atvažiuosi, bet nepasirodai. Arba paskutinę akimirką sugalvoti kokį nors kvailą pasiteisinimą. Ar bent nutuoki, kaip jai skaudu žinoti, jog ji tau visai nerūpi?

Strėlė pataikė tiesiai į taikinį, tačiau Kelas neparodė emocijų, jo išraiška nepakito.

– Niekada nenorėjau jos įskaudinti.

Rajaus akys susiaurėjo, vienas antakis pakilo.

– Velnias. Tu iš tiesų nieko nesupranti, ar ne?

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 117

– Ko nesuprantu?

– Ji nesiliaus tavimi rūpinusis. Medė ne tokia. Ji niekada nepalieka žmonių – net tavęs.

– Ačiū už paskaitą. Turėsiu omenyje. – Kelas apsisuko eiti, krūtinėje degė jausmas, kurio jis nepažino ir nesuprato. Jis visada valdėsi, nes didelę dalį vaikystės praleido nekęsdamas savo tėvų už tai, kad jie niekuomet to nemokėjo. Tačiau kai Medė pasakė jam

apie nėštumą, Keilamas sustingo negalėdamas jos pasveikinti, nepajėgdamas balsu išreikšti džiaugsmo –

nei suvaldyti žlugdančio nepilnavertiškumo jausmo.

Medė niekada iš jo daug neprašė. Tai kodėl jis jautėsi negalįs jai duoti nė šitiek?

Kelas atidarė duris ir sustingo nuo paskutinių

Rajaus žodžių.

– Daugiau nebeskaudink mano žmonos. Nes aš

įskaudinsiu tave.

Tai buvo tuščias grasinimas. Medė nepakeltų, jei

jos brolis ir vyras susipeštų, ir Rajus turėjo tai žinoti.

Bet Kelas vis vien atsisuko. Pamatęs pyktį ir pasibjaurėjimą Rajaus veide, jis buvo priverstas pripažinti tiesą.

Rajus buvo teisus. Sesuo jo nepaleis, kad ir kaip

jis norėtų.

Keilamas šaltai linktelėjo.

– Rytoj su ja pasikalbėsiu.

Knyga – ne bateliai,

matuotis nereikia!

Gali drąsiai jas pirkti internetu,

nes tai ne tik patogu, bet ir praktiška:

Visas knygas įsigysi leidyklos kainomis –

visada 22-40 % pigiau;

knygas rinksiesi ir pirksi tau patogiu metu,

visą parą ir iš bet kurio pasaulio krašto;

neklaidžiosi neaprėpiamoje knygų jūroje ir

negaiši laiko stovėdama eilėse;

knygų aprašymus perskaitysi ramiai,

neskubėdama ir patogiai įsitaisiusi.

O dabar išsivirk puodelį kavos,

įsisupk į mėgstamą chalatą ir pirmyn –

į www.svajoniuknygos.lt pirkti knygų!

Dvyliktas skyrius

Užėjęs į didelį palėpėje įkurtą miegamąjį, Kelas

staiga sustojo kitame kambario gale pastebėjęs Rubę.

Jos, sėdinčios ant palangės, parietusios kojas po

savimi ir veidu įsikniaubusios į novelę, vaizdas buvo toks netikėtas ir patrauklus, kad akimirksniu iš galvos ištrynė bjaurią sceną su Rajumi.

Surištais už nugaros plaukais, švariai nuplautu

veidu ir ant nosies patupdytais akiniais, ji atrodė kaip vieniša, susimąsčiusi mokinukė.

Keilamo mintyse iškilo nerimą keliantis vaizdas:

ji, dar vaikas, besistengianti ištverti motinos mirtį

ir brolio atstūmimą, paskui sekusius beviltiškumą ir tuštumą, kuriuos jis pats kentė visą vaikystę. Tačiau tada jo žvilgsnis nusileido ir pro permatomą naktinių

audinį jis pamatė spenelių kontūrus.

Pažįstamas karštis išsklaidė mintis ir Kelas priėjo prie jos. Viskas, kas sieja jį su Rube, tėra paviršutiniška ir tik atsitiktinumas.

O dabar rūpesčių kelia ne jos šeima, o jo.

Keilamas nenorėjo skaudinti sesers, bet įskaudino.

O tai reiškia, jog jam reikia sugalvoti, kaip rytoj atsiprašyti. To pokalbio jis tikrai nelaukė.

– Pagaliau mudu vieni, – tarė jis, nusispyrė batus, atsigulė ant plačios lovos ir jo pečiai įsitempė.

120 | HeiDi Rice

Rubė kilstelėjo galvą. Ji nusiėmė akinius ir pasidėjo knygą. iš plaukų išsitraukusi gumelę, papurtė

garbanas ir nulipo nuo palangės. lyg lazdele pamojus, dingo mokinukės bruožai ir ji virto aistringąja furija, kurią Kelas pažinojo.

Jis atsiduso stebėdamas, kaip Rubė artėja, pečių

raumenys pamažu ėmė atsipalaiduoti, jos klubai viliojančiai lingavo, naktiniai slydo kūnu. Nauja, dar stipresnė įtampa atsirado jo paslėpsniuose.

Ačiū Dievui, atsivežė Rubę drauge. Sodrus, aistringas jos kūnas padės jam pamiršti tai, kas laukia rytoj.

– eikš. – Keilamas paplekšnojo per čiužinį,

sudėjo rankas už galvos ir įsistebeilijo į gilią jos naktinukų iškirptę. – ir nusiteik būti pagrobta.

Rubė kimiai nusijuokė.

– Pamiršk, – sukniaukė ji. – šiąnakt jokių pagrobimų.

Kelas sugriebė jos riešą ir užsitraukė ją ant savęs.

– Baik vaidinti nepasiekiamą.

Ji vėl nusijuokė, bet atsitraukė.

– Aš rimtai. Mes nesimylėsime, kai koridoriaus

gale miega trimetė.

Keilamo pečiai tučtuojau vėl įsitempė.

– Nuo kada tapai tokia drovuole?

Rubė nusišypsojo šypsena, kurią moterys naudoja

tada, kai vyrai jaučiasi beviltiškai.

– Nuo tada, kai pavertei mane rėksne.

Na, štai.

Keilamas paleido ją. Nuo nusivylimo sutraukė

kaklo raumenis.

Nuostabu.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 121

Kelionė ėjo vis geryn ir geryn. Nuleidęs kojas ant žemės, Kelas pirštais persibraukė per plaukus.

– Mums nereikėjo čia važiuoti, – suniurzgė jis. –

Žinojau, kad bus siaubinga.

– Kas vyksta tarp jūsų su seserimi?

Kelas pažvelgė per petį.

– Ką?

– Kodėl šitaip sureagavai, kai ji pasakė apie

kūdikį?

Jis sumurmėjo:

– Aš pavargęs. Buvo ilga diena. Gal galime apie