Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Mūsų šeima biro į šipulius man prieš akis. ir aš nieko negalėjau padaryti. Niekuo negalėjau padėti.

– Kas nutiko Nikui?

– Jis virto kitu žmogumi. Buvo labai jautrus.

Toks atviras. Bet po mamos mirties ėmė vėlai grį

žinėti namo, susidėjo su blogiausia vaikigalių gauja rajone, praleidinėjo pamokas, įsiveldavo į muštynes.

Nesikalbėjo su manimi. Nuolat pykdavosi su tėčiu,

manau, jis tikrino, ar tėtis iš tiesų jį myli. O vieną naktį, kai Nikui sukako šešiolika, juodu siaubingai susipyko ir jis išėjo. Tėtis mėgino jo ieškoti. Tačiau Nikas dingo kaip į vandenį.

100 | HeiDi Rice

– Tai nuo to laiko jo nebematei?

O, kad viskas būtų taip paprasta.

– Susisiekiau su juo prieš trejus metus, kai tėtis patyrė stiprų širdies smūgį. Tėčiui teko mesti darbą, pardavėme restoraną. Žinojau, kad jis miršta. ir jis tai žinojo. Paprašė manęs surasti Niką. Norėjo dar sykį jį pamatyti. Todėl pasamdžiau agentūros darbuotojus. – Net ir tada Rubė vis dar turėjo vilties, kad gali viską sutvarkyti. – Pasirodo, jis gyvena San Franciske. Rašo scenarijus. Holivude, – pridūrė ir jos balse pasigirdo pasididžiavimas. – Prireikė trijų

savaičių pokalbių telefonu su jo agentu, o paskui

asistentu, kol jis man paskambino. – Rubė papurtė

galvą, kančia ir liūdesys vis dar buvo pernelyg tikri. –

Nikas nenorėjo nieko žinoti. – Ji sumirksėjo, ašarų

migla pavertė šalikelę žaliu rūku. – Skambinau jam dar du kartus, kai tėčiui ėmė vis blogėti, jis atsiliepdavo, tačiau negalėjau jo išjudinti.

– Ką jis sakė?

– Kad nebenori daugiau matyti tėvo. – Rubė nurijo

paiką skausmą. – Blogiausia, kad jis vadino jį tavo tėčiu , lyg jie nė nebūtų giminės. Mano kantrybė trūko.

Rėkiau, maldavau, pykau ir derėjausi. Bet jis neklausė.

Tėtis mirė po kelių savaičių. Nusiunčiau Nikui kvietimą į laidotuves, tačiau jis nepasirodė. – Rubė pasisuko į

Kelą ir pamatė griežtą susikaupimo raukšlę tarp jo antakių. – Tai štai. ilga ir nuobodžiai anekdotinė istorija, kodėl taip apsikvailinau, kai paskambino tavo sesuo.

išgirdau tave kalbantis su ja ir visi jausmai atgijo –

skausmas, nusivylimas ir bejėgiškumas – ir visa tai, ką norėjau pasakyti Nikui, perkėliau į tave.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 101

Žiūrėdama į tiesią Kelo žandikaulio liniją, tvinksinčius raumenis, jam atidžiai stebint kelią, Rubė vėl nusistebėjo idiotišku impulsu, tačiau vis dėlto jautė

palengvėjimą, kad pagaliau gavo normalų paaiškinimą. Jos reakcija neturėjo nieko bendro su ja ir Kelu. Tik su ja ir Niku.

– Spėju, šiuo metu abejoji mano psichinės sveikatos būkle. – Ji dirbtinai nusijuokė. – Nė kiek tavęs dėl to nekaltinčiau. Bet, tiesą sakant, paprastai nesu linkusi taip apsikvailinti. Ypač su kone nepažįstamu žmogumi.

– Nereikia atsiprašinėti, – sumurmėjo Keilamas. –

Žinant situaciją tavo reakcija atrodo logiška. – Jo akys nuslinko jos veidu ir figūra, tada vėl nukrypo į kelią. –

Tu aistringas žmogus, – lūpų kampučiai kilstelėjo, –

turiu kelias priežastis būti už tai dėkingas.

Pasisukusi Rubė prisitraukė kelius prie savęs, patogiai įsitaisė ir įsistebeilijo į vyrą priešais.

– Žinai, tu neįtikėtinai geras klausytojas, – sumurmėjo ji, žinodama kad iš tiesų jis buvo kur kas daugiau nei geras klausytojas. Tiesiais klausimais ir pastabomis jis padėjo jai pamatyti šeimos griuvimą kitoje šviesoje. Dabar Rubė suprato, kad stengėsi ir padarė viską, ką galėjo, tad gali liautis kaltinti save dėl to, ko nė negalėjo ištaisyti.

Keilamo antakis pakilo.

– Dalis mano darbo yra klausyti, – tarė jis, tačiau Rubė išgirdo atsargumo gaidelę ir tai privertė ją nusišypsoti. Jo balsas skambėjo droviai ir net šiek tiek susigėdusiai. Kas galėjo pagalvoti, kad jos škotų karvedys taip sureaguos į paprastą komplimentą?

102 | HeiDi Rice

Rubė įkvėpė malonaus naujos odos kvapo, kuriuo

kvepėjo automobilis, ir jos vokai apsunko. Ji pasirąžė

ir smarkiai nusižiovavo. emocijų išliejimas išvargino ją.

– išsekau. – Rubė dar sykį nusižiovavo: viskas,

ką veikė per pastarąsias dvidešimt keturias valandas, dabar sunkė iš jos energiją.

– Atlošk sėdynę ir pamiegok. – pasiūlė Keilamas,

vėl pagarsino radijo imtuvą ir paieškojo kitos stoties –

pasigirdo švelni sena regio daina. – Važiuosime dar ištisas valandas.

Silpnumas apėmė Rubės galūnes, jos atrodė besvorės, o tylus galingo variklio ūžimas pamažu ją užmigdė. Jos lūpos nurimo, ji plūduriavo išsekimo vandenyse. Neįtikėtina, kad Keilamą Vestmorą ji pirmąsyk pamatė tik vakar ryte. Tas vyras tikrai žino, kaip sužavėti merginą. ir tikrai daugiau nei vieną būdą.

Kelo krumpliai pabalo ant vairo, jam paspaudus

greičio pedalą ir į kitą juostą nustūmus priešais besivelkantį automobilį. Tuo metu adrenalino banga privertė sukietėti pilve susirangiusį pyktį.

Dabar jis troško užvožti Nikui Delisantro.

Panašu, kad Rubės vyresnysis brolis yra savanaudis, egocentriškas kalės vaikas. Galbūt Kelas irgi negalėtų tapti kandidatu Metų brolio apdovanojimuose, bet jis bent jau niekuomet su Mede nesielgė

taip šaltai ir nerūpestingai, kaip Nikas su Rube.

išgirdęs pauzes jai kalbant apie skambučius, Keilamas suprato, kiek kainavo jai – jo išdidžiai ir aistringai Rubei – stebėti mirštantį tėvą, žinant, kad SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 103

negali išpildyti paskutiniojo jo noro. Niko Delisantro savanaudiškumas pranoko viską, tą vyruką reikėtų...

Pala pala.

– Ką?.. – sušnibždėjo jis balsu.

Jo Rubė. iš kur, po velnių, šitai?

Keilamas slapčia žvilgtelėjo į keleivio sėdynėje

susirangiusią moterį, jos išsidraikę garbanoti plaukai įrėmino aukštus skruostikaulius, tamsi oda auksinėje saulės šviesoje atrodė blyški. Įkvėpęs pilnus plaučius oro, Kelas pamažu iškvėpė. Atpalaidavęs mirtinai į

vairą įsikibusias rankas, jis žvilgtelėjo į spidometrą ir sulėtino greitį.

Rubė Delisantro nebuvo jo Rubė . Toli gražu. Jis beveik jos nepažinojo.

Na, gerai, galbūt seksas su ja buvo vienas geriausių

gyvenime.

Pagalvojus apie tai, ką ji su juo išdarinėjo šią popietę, paslėpsniuose išplito karštis.

Tebūnie geriausias seksas gyvenime. O iki savaitgalio pabaigos dar daug laiko. Tačiau rytoj vakare juodu grįš į londoną ir romanas baigsis.

Rubė nebuvo jo. ir niekada nebus.

Keilamas nykščiu tapšnojo vairą. Pastebėjęs reikiamą ženklą, persirikiavo į pirmą eilę, norėdamas įsukti į išvažiavimą.

Jis nesivėlė į ilgalaikius santykius. Kelui nepatiko kištis į kitų žmonių gyvenimus, nes jis nekentė privatumo trūkumo ir asmeninės erdvės pažeidimų, kurie visuomet sekė po to.

Automobiliui greitėjant, įtampa jo pečiuose ėmė

pamažu lėgti.

104 | HeiDi Rice

Tą savininkiškumo akimirką, ryšys tarp jo ir Rubės tebuvo tik silpnumo priepuolis. Jie nemiegojo kone visą naktį, praleido keletą valandų vaikščiodami, o paskui, vos grįžę į jo butą, iškart vėl šoko į lovą pakartojimui. O kur dar ilga kelionė ir nerimą keliantis savaitgalis su jo sesers šeima – nenuostabu, kad jo apsauga susilpnėjo.

Nuo šiol bus atsargesnis. ir jei vėl sukils smalsumas apie Rubę ir jos praeitį, greičiau nusikąs savo prakeiktą liežuvį, nei pasiduos troškimui sužinoti daugiau.

Vienuoliktas skyrius