Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

– Gerasis Dieve. – Rubė atlošė galvą norėdama

pasigrožėti didžiuliu dvaru, kai Kelas įsuko į gyvatvorėmis aptvertą įvažiavimą.

Aukštais frontonais ir apsaugomis prie milžiniškų

langų akmeninis dvaras atrodė kaip Pelenės pilies ir karščiuojančio Viktorijos laikų architekto svaičiojimų

hibridas. Rubė pastatą pastebėjo vos jiems įsukus į

pakrantės kelią. Balansuojantis ant uolos krašto, gotikinis statinys atrodė dramatiškai ir atgrasiai. Tačiau iš arti Rubė pastebėjo kelias jaukias smulkmenas –

gėles ant palangių, raudoną mirštančios saulės atspindį smiltainyje, gaivų jūros druskos ir šviežiai nupjautos žolės kvapą bei ant pirmojo laiptelio paliktą rausvą barbėmis išpieštą paspirtuką – pasakų pilį pavertusias šeimyniniu namu.

– Ar seniai tavo sesuo čia gyvena? – paklausė ji

išlipdama ant žvyro.

– Nuo tada, kai susipažino su Rajumi, – atsakė

Kelas ištraukdamas iš mašinos jų rankines.

– O kada tai buvo? – vėl paklausė Rubė.

– Prieš kelerius metus. – Jis užtrenkė užpakalines automobilio duris.

Rubė laukė, kol Keilamas pasakys daugiau. Bet jis

tik tylomis apėjo automobilį.

106 | HeiDi Rice

Juokinga. Visą kelią snūduriuodama, kaskart pabudusi ji pastebėdavo, kad Kelas tapdavo vis tylesnis ir labiau įsitempęs. Rubė nusprendė jo nekaltinti, spėdama, kad jis kaip ir ji tikriausiai išsekęs po jų

nakties, be to, visą kelią vairavo, nenorėdamas jai patikėti naujo automobilio. Bet kas čia per paslaptys?

– Ar Medė ir jos šeima dalyvauja kokioje nors

liudininkų apsaugos programoje? – paklausė ji su

švelnia šypsena, tiesdama ranką paimti bagažui. –

Nes priversti tave apie juos kalbėti yra sudėtingiau, nei iššifruoti enigmos kodą.

– cha cha, – tarstelėjo Kelas, tačiau į kalbas vis vien nesileido.

Užuot padavęs Rubei jos rankinę, jis pasikišo ją

po pažastimi, o laisvą delną pridėjo jai prie nugaros.

– Nunešiu, – tarė Kelas vesdamas ją laukujų durų

link. – Patikėk, tau prireiks abiejų rankų, susipa

žįstant su Mede, – neaiškiai pridūrė.

Rubė vos spėjo apie tai susimąstyti, kai liekna

jauna moteris su džinsiniais šortais ir padėvėtais marškinėliais išsiveržė pro duris.

– Kelai, tu atvykai. – Apsivijusi rankomis Kelo

kaklą, ji pasistiebė ir pabučiavo jį į skruostą. – Pagaliau.

– Sveika, Mede, – tarė jis, kai moteris atšlijo ir atsisuko į Rubę. – Tai Rubė.

– Rubė! Fantastiška! – sušuko ji abiem rankom

sugriebdama Rubės ranką. – Malonu susipažinti.

Moters akys buvo tokios pačios nuostabios smaragdo spalvos kaip ir Kelo, jose atsispindėjo šiltas susižavėjimas ir didžiulis smalsumas.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 107

– Tikiuosi, tu neprieštarauji, kad priverčiau Kelą atvažiuoti. Tiesiog Mija labai prie jo prisirišusi. O

rytoj jos gimtadienis.

– Viskas gerai, – tarė Rubė, jausdamasi nepatogiai dėl Medės entuziazmo. Jai nė nešovė į galvą, kad apsimesdami pora, jie apgaudinės Kelo seserį.

Moteris su ja pasisveikino taip, lyg ji būtų ypatinga, nors Rubė žinojo, kad tokia nėra.

– Kur Mija? – paklausė Kelas.

– Užmigo maždaug prieš valandą. Ačiū Dievui, –

vesdama juos į namą atsakė Medė. – Kai sužinojo, kad tikrai atvyksi į jos gimtadienį, visai pašėlo. – Medė

tiesiog švietė, atverdama duris į didžiulę virtuvę ir valgomąjį, kuriame buvo langas su vaizdu į uolas –

pro jį į kambarį plūdo šviesa. – Mylimiausio dėdės vizitas ir gimtadienio vakarėlis tą patį savaitgalį –

pernelyg daug džiaugsmo trimetei.

– Aš jos vienintelis dėdė, – pastebėjo Kelas.

– Rajus dabar su Mija, – tarė Medė nepaisydama

tiesmuko komentaro. – Bet tikiuosi, dar nevakarieniavote. Atidėjome vakarienę dėl jūsų.

– Dar ne, – atsakė Rubė, nes Kelas tylėjo. –

Žinau, kad manęs nelaukėte. Tikiuosi, nesugrioviau jūsų planų.

– Nekvailiok. Nuostabu, kad tu čia. – Medė

numojo ranka. – Be to, dievinu gaminti. esu tikra, Kelas tau sakė, kad paprastai prigaminu tiek, kad

pamaitinčiau visą išalkusią amerikietiško futbolo komandą. – Priėjusi prie viryklės, ji ištraukė iš senovinės orkaitės sluoksniuotų pyragaičių padėklą.

Malonus sviesto, prieskonių ir ką tik iškeptos la

šišos kvapas privertė suurgzti Rubės skrandį.

108 | HeiDi Rice

– Kvepia nuostabiai, – tarė Rubė nusprendusi nukreipti kalbą nuo to, kad Kelas beveik nieko jai nepasakojo apie Medę, išskyrus tai, jog ji labai mylėjo savo vyrą, jos tėvų santuoka buvo siaubinga ir jai tai buvo labai sunku. Žinodama apie moterį šį tą ypatingo, bet beveik nieko daugiau, Rubė pasijuto dar prasčiau.

Medei sudėjus pyragėlius į lėkštę ir ją pastačius

ant didelio ąžuolinio stalo, Rubė pastebėjo, kad jis jau buvo nukrautas įspūdingu kiekiu salotų ir užkandžių. Jos širdis kaipmat ėmė linkti prie šeimininkės. Ji tiek dirbo, tikriausiai didžiąją dalį vakaro praleido ruošdama vakarienę.

– Kuriame kambaryje miegosime? – paklausė

Kelas. – eisiu padėti daiktų.

– Ak, taip, žinoma, – tarė Medė pavargusiu balsu, padėdama dar vieną lėkštę ant padengto stalo. – Paklojau jums per dvejas duris už Mijos kambario.

Antrame aukšte. iš ten atsiveria fantastiškas įlankos vaizdas.

Kelas linktelėjo.

– Puiku.

Jam išeinant Rubė susiraukė. Kodėl jis toks susikaustęs?

Medė nulydėjo jį akimis, jos pečiai nežymiai

smuktelėjo.

– Atleisk, man derėjo pasiūlyti tau išgerti, – tarė

ji galiausiai, purtydama galvą, lyg akimirką būtų pamiršusi apie Rubę. – Gal taurę Pinot Grigio? – paklausė Medė šiek tiek per entuziastingai.

– Nuostabu. – Rubė padrąsinamai jai nusišypsojo,

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 109

užuojauta vis augo. Vyrai gali būti tokie kvailiai. Ypač vyresnieji broliai.

Į Medės akis grįžo dalis šokančių švieselių.

– eikš, šaldytuve turiu butelį ir šiek tiek užkandžių, kurių galėsime pagraužti, kol grįš vyrai.

Jos paplepėjo apie kelionę ir eismą iš londono,

Medė atidarė butelį vyno, įpylė Rubei ir iš šaldytuvo ištraukė žadėtuosius užkandžius.

– Nejau tu negersi? – paklausė Rubė, iš gausaus padėklo naminių užkandžių išsirinkdama įdarytą grybą.

Medės veidas nuraudo, ji prispaudė ranką prie

pilvo.

– šiuo metu negeriu. Gydytojo nurodymai...

Rubė nurijo seilę.

– O dangau. Nejau laukiesi?.. – Rubės balsas nutrūko, ji suvokė, kad neturi teisės klausti tokio asmeniško klausimo. Ji juk tiesiog apsimetė jos brolio mergina.

Bet Medė nusišypsojo ir linktelėjo.

– Dar nesakiau Kelui, todėl prašau ir tavęs nesakyti.

– Gerai, – tarė Rubė vėl pasijusdama nepatogiai.

– Rajus ir aš sužinojome prieš dvi savaites. Tai

viena iš priežasčių, kodėl taip norėjau, kad Kelas šį

savaitgalį atvyktų. Bent sykį šį tą svarbaus norėjau pasakyti jam į akis, – jos balsas tiesiog tryško viltimi ir entuziazmu. – Tikiuosi, jūs neturėjote svarbių

planų, spėju, tu ir esi tas jo minėtas darbas.

– Teisybė, – atsakė Rubė. Akivaizdu, Medė

nebuvo tokia nenuovoki dėl Kelo asmeninio gyvenimo, kaip jis manė.

110 | HeiDi Rice

Rubė susidaužė su nematoma Medės taure.

– Už naują dėdę! – tarė ji. – esu tikra, jis neįtikėtinai susijaudins, – pridūrė.