Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Jis buvo užsiėmęs ja.

Ji tylomis grįžo į miegamąjį, mėgindama pamiršti

ką tik nugirstą pokalbį, siaubingai nusivylusi ne tik Keilamu, bet ir savimi.

Rubė suklydo ir dėl situacijos, į kurią pateko

šitaip džiaugdamasi.

Seksas visuomet ką nors supainioja. Net vienkartinis, trunkantis vos savaitgalį.

– Klausyk, Mede, pagalvosiu apie tai. Gerai?

– Būk geras, Kelai, atvažiuok. Nematėme tavęs

jau ištisus mėnesius, – niūriai tarė Medė. – Atidėsime vakarienę dėl tavęs.

– Paskambinsiu tau vėliau ir pasakysiu, – Kelas

trenkė telefoną ir rankomis pasitrynė sprandą, kur raumenys buvo siaubingai įsitempę. Jis troško smogti kumščiu į sieną. Kodėl ji visuomet taip su juo elgdavosi? Versdavo pasiduoti, nors abu žinojo, kad prie gero tai neprives.

78 | HeiDi Rice

Balansuodamas ant sofos krašto, jis sukryžiavo

kojas, nuleido smakrą prie krūtinės ir paskandino

rankas kišenėse. Jis nesididžiavo savo jausmais, tačiau leido nusivylimo ir apgailestavimo mišiniui, kurį

visuomet sukeldavo pokalbis su seserimi, užlieti jį.

Tada švelniai nusikeikė.

Jis ir Medė buvo visiškai skirtingi žmonės. iš gyvenimo jie norėjo skirtingų dalykų ir ji niekada to nesuprato. Tai kodėl, po velnių, jis turėtų jaustis kaltas, kad vengia susitikti su ja ir jos šeima? Svečiuodamasis pas seserį, matydamas, kaip ji ir jos vyras Rajus žiūri vienas į kitą, Keilamas jautėsi nepatogiai, o jų dukters Mijos nesuprantamas susižavėjimas juo tik padidindavo diskomfortą.

Jis pakėlė galvą ir, sunkiai atsidusęs, pažvelgė į

lubas.

Gana, Vestmorai. Dėl šito chaoso kaltas esi tik tu pats.

Jis pasielgė neįtikėtinai kvailai. Pamiršo Mijos

gimtadienio vakarėlį. ir, dar kvailiau, pamiršo paskambinti Medei iš anksto, turėdamas tinkamą pasiteisinimą.

Mintis, kad jo lovoje guli Rubė, jos gražus,

švelnus, kvapnus ir spindintis kūnas šiek tiek sumažino įtampą – bet ne nusivylimą.

Keilamui nepatiko lankyti Medės net geriausiais

laikais. Bet, po velnių, dabar jis turi kitų planų.

Jeigu būtų buvęs atidesnis, galėtų visą savaitgalį

praleisti apgaubtas Rubės Delisantro kerų. Tačiau

dabar buvo priverstas rinktis: elgtis, kaip nori, ar taip, kaip jaučiasi įpareigotas – o tai reikštų šešių valandų kelionę į Kornvalį ir sesers patarimų santykių

tema išklausymą.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 79

Keilamas atsistojo nuo sofos, išsitraukė rankas iš kišenių ir delnais pasitrynė veidą.

– Po velnių!

Jis myli savo seserį ir nors įtartinai žiūrėjo į naują, geresnę bei nenusakomai laimingą Medę ir nekentė

būti verčiamas daryti tai, ko nenori, jos balse jis girdėjo prašymą.

Keilamas nuėjo į koridorių. Suprasdamas, kad

turi dar vieną bėdą.

Jei jis važiuos į Kornvalį, ką daryti dėl Rubės?

Praeidamas pro praviras vonios duris Kelas užuodė

jos kvapą ir jos putlių lūpų ant kietos jo varpos prisiminimas atnešė tokį karštį, kad staiga viskas pasidarė

neįtikėtinai aišku. Jis vis dar jos troško. ir ne tik lovoje. šiandien Rubė apžavėjo jį. Ji protinga, graži ir neįtikėtinai tiesmuka, be to, kiekvieną akimirką kėlė jam iššūkius. O geriausia, jog ji neieško nieko daugiau, tik gero sekso ir draugijos.

Rubė vis tiek ne jo skonio. Pernelyg nenuspėjama.

Be to, kad ir kaip jiems buvo smagu drauge, Keilamas abejojo, kad ji sutiks ilgam būti jo žaidimų drauge.

Anksčiau ar vėliau jai kils lūkesčių. Tačiau tai nekeitė

fakto, kad jis nenorėjo jos paleisti. Bent jau ne dabar, kol ji dar sutinka žaisti.

Keilamas žvilgtelėjo į laikrodį ant sienos. Antra

valanda. Jei jis nuspręs važiuoti, dar turi valandą.

Klausimas, ar per tą laiką jam pavyks įkalbėti Rubę susitikti dar vienai nakčiai, kai jis grįš? šypsena lėtai pakėlė jo lūpų kampučius. Kol ji nuoga jo lovoje, be to, turint omenyje neįtikėtinus jo įtikinėjimo sugebėjimus, jam turėtų pasisekti.

80 | HeiDi Rice

Plačiai atvėręs miegamojo duris, Keilamas pamatė

mažai džiuginantį vaizdą. Kodėl ji ne lovoje, o apsirengusi, drėgnais plaukais ir susisukusi, lyg mėgintų

pavirsti į riestainį?

Pamačiusi jį Rubė nusvarino rankas, susuko

šlapius plaukus į virvelę ir persimetė per petį.

– Ar negalėtum užsegti suknelės? Pati išsisuksiu

petį.– Tu apsirengusi, – paniuręs tarė jis. – ir jau palindai po dušu. – Keilamas žinojo, jog tiesiog vardija tai, kas akivaizdu, bet... Kas, po velnių, čia vyksta?

– Turiu lėkti, – jos balsas buvo šaltas, drėgna, seksuali šiluma dingusi.

– Nuo kada? – paklausė Keilamas nepatenkintas

savo sutrikimu ir paspartėjusiu širdies plakimu.

Rubė pasilenkė norėdama apsiauti batus.

– Nuo dabar, – atsakė palenkdama galvą prie

peties. – Tai gal padėtum?

Kelas liko stovėti vietoje. Jos balse girdėjo susierzinimą ir nusivylimą, tačiau po visu tuo buvo šis tas daugiau. Tai jam nepatiko.

– Ar kas nors negerai? – paklausė jis. – Nes jei taip, norėčiau žinoti, kas.

– Blogai tai, kad aš turiu eiti, bet negaliu su

pusiau užsegta suknele. Tai gal gali padėti?

Keilamas priėjo prie Rubės ir pasuko ją veidu į save.

– Ne, tiesą sakant, negaliu. Tu pikta. Norėčiau

sužinoti, kodėl.

Ar ji susinervino, kad jis paliko ją ir nuėjo pasikalbėti su seserimi? Tokia reakcija būtų apgailėtina, vaikiška ir tikrai nederanti moteriai, su kuria ką tik praleido dieną. Kita vertus, kiek jis ją tepažinojo?

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 81

– Norėčiau išeiti, prašau. – Rubės akyse Kelas pastebėjo ne tik nekantrumą, bet ir kaltinimą.

– Kodėl? Prieš kelias minutes dar velniškai norėjai pasilikti. Kas pasikeitė?

– Tu. – Jos akys susiaurėjo, jose atsispindėjo susierzinimas ir nusivylimas. – Tu ne toks, koks maniau esi.

– Prašau?

– Puikiai išgirdai. – Rubė praėjo pro jį, pasidavusi dėl suknelės.

Keilamas pagriebė ją už rankos ir prisitraukė atgal.

– Norėčiau paaiškinimo. – Kol to nepadarys, jis

tikrai neleis jai išeiti.

– Gerai. – Rubė truktelėjo ranką ir kilstelėjo

smakrą. – Man nepatiko, kaip kalbėjai su seserimi.

Buvai bereikalingai žiaurus. esu tai patyrusi. Žinau, ką reiškia, kai tave atstumia mylimas žmogus. ir, patikėk manim, tai nėra malonu. Todėl išeinu, dėl seseriško solidarumo.

– Seseriško?.. – Keilamą pribloškė Rubės kalba,

jam teko vėl ją sugriebti, kad ji nespėtų išeiti. –

Palauk minutėlę, po velnių.

– Paleisk mano ranką.

– Pirma, – tarė jis dar smarkiau suspausdamas

gniaužtus, – ji nėra tavo sesuo. Tiesą sakant, tu Medės nė nepažįsti. Tai kodėl, velniai griebtų, tau rūpi, kaip aš su ja kalbu? – Keilamas galėjo pridurti, kad tai ne jos reikalas ir ji iš viso neturėjo teisės jo klausytis, bet nusprendė nutylėti. Matydamas įniršusį Rubės veidą, jis labiau domėjosi tuo, iš kur, po velnių, visa tai kyla.

– Girdėjau, kokia nusiminusi ji buvo. – Rubė pamėgino nusipurtyti Keilamo rankas, tačiau jis buvo 82 | HeiDi Rice

tvirtai įsikibęs. – Tu atstūmei ją. Buvau geresnės nuomonės apie tave. Bet dabar matau, jog klydau.

Akivaizdu, kad tau buvo smagiau praleisti savaitgalį

viliojant moterį, su kuria ką tik susipažinai, nei tesint pažadą sesei. Nenoriu būti to dalimi.

Keilamas troško užrikti ant jos, nusivylimas

maišėsi su pykčiu, tačiau po kaltinimais ir pasipiktinimu jos balse jis girdėjo kančią. Todėl susivaldė.