Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Jis vėl paėmė jos riešą.

– Suprantu. – Truktelėjęs Rubę prie savęs, ranka apglėbė jos klubus. Ji pajuto pažįstamą susijaudinimą ir pamėgino išsirangyti, apstulbusi, kad vėl pajuto geismą.

– Nemanau, kad supranti. – Ji delnais įsirėmė

Keilamui į krūtinę. – Tavo šeriai mane subraižė!

Jis sukikeno.

– Atleisk, Rube, – sumurmėjo, tačiau jo balsas

visai nebuvo apgailestaujantis. – Tavo oda tokia

švelni. – Keilamas nykščiu palietė jos skruostą ir netikėtas švelnumas privertė ją nutilti. – Turiu kremo, jis padės. Ar norėtum, kad patepčiau?

Rubė atstūmė jį, nors pasiūlymas erzinančiai viliojo.

– Prasta mintis. Atsižvelgiant...

Keilamas nusijuokė.

– Ne, tikriausiai ne.

62 | HeiDi Rice

Velnias, ji atrodė žavingai. ir taip gundančiai.

Drovumo raudonis ir gaivus šampūno kvapas ant

drėgnų plaukų, permestų per petį, susuko jo vidurius į mazgą. Be atidžiai užtepto makiažo sluoksnio jos oda spindėjo. Rubė atrodė stebinamai jauna.

Kelui pasirodė, kad šįryt jis jos dar labiau apžavėtas nei vakar naktį. ir ne tik jos grožio.

Dešimt minučių jis gulėjo lovoje klausydamas

dušo ir įsivaizduodamas viską, ką šiandien norėtų jai padaryti. Tam jam reikėtų muilo putų. Teks atidėti.

Tai, kad jis buvo toks valdingas, kėlė jam šiokį

tokį nerimą. Paprastai Keilamas toks nebūdavo.

Rubė buvo tokia pat entuziastinga, bet jam visgi

reikėjo būti atsargesniam. Tačiau tai nereiškė, kad jiems tuojau pat reikia išsiskirti.

– Palauk čia. – Kelas priėjo prie spintelių ir ėmė

ieškoti kremo tūbelės, kurią ten įkišo prieš keletą mėnesių ir pamiršo.

Radęs padavė Rubei.

– Parašyta, kad nuo įbrėžimų ir įdrėskimų. Turėtų

padėti.

Paėmusi tūbelę ji perskaitė etiketę.

– Arnika? Nemaniau, kad domiesi naujojo am

žiaus medicina.

Keilamo lūpos išsilenkė. Kodėl jos tiesumas žavėjo taip pat, kaip ir ji pati?

– Nesidomiu. Sesuo atsiuntė jį viename iš daugelio siuntinukų. – Atsirėmęs į kriauklę jis sukryžiavo rankas ant krūtinės ir mėgaudamasis apžiūrinėjo

Rubę raustančiais skruostais. Ar tai tik vaizduotė, ar ji iš tiesų apžavėta kaip ir jis?

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 63

– Medė jaudinasi dėl manęs, – pridūrė Keilamas norėdamas atrodyti graudžiai, tačiau jam nepavyko. – ir dėl mano vienišo viengungio gyvenimo.

– Vienišo! – Rubė nusijuokė. – Spėju, tavo sesuo

nelabai gerai tave pažįsta.

Jis nusišypsojo.

– Stengiuosi, kad taip ir liktų, – tarstelėjo lengvai.

Nors, tiesą sakant, jam nereikėjo labai stengtis. Jo sesuo buvo pernelyg miela, dosni ir naivi, kad kada nors suprastų, jog jis labiau mėgo seksą be įsipareigojimų ir niekada nenorėjo nieko daugiau.

– Na, padėkok nuo manęs sesei, – tarė Rubė

įsimesdama tūbelę į chalato kišenę. – Kita vertus, galbūt geriau nereikia. – Jos akys šelmiškai nušvito. –

Paaiškinti, kam man jo prireikė, tikriausiai būtų šiek tiek keblu. – Rubė susirinko drabužius ir pasisuko link durų. – Man reikia eiti. Ačiū už naktį. Buvo smagu, nors ir nubrozdinai.

Prisiversdamas nepaklusti troškimui ją vytis, Keilamas stovėjo nejudėdamas ir atsipalaidavęs, kol ji ėjo prie durų. Jam derėtų leisti jai išeiti. Tačiau kai Rubė

pasuko vonios kambario durų rankeną, jis jau žinojo, kad neleis.

šįryt ji atrodė keistai pažeidžiama – Keilamas to

nesitikėjo. Jis buvo ciniškas, tikriausiai dėl vaikystės išgyvenimų. Jei atkreiptume dėmesį į intelektą,

dėl kurio Keilamas baigė mokslus dvejais metais

anksčiau ir jau trisdešimt ketverių tapo vyresniuoju baristeriu, – jauniausiu britų teisės istorijoje, – suprastume, kad jį retai kažkas stebino. Ar kas nors.

Ypač moterys.

64 | HeiDi Rice

Todėl netikėtumai visuomet jį intrigavo.

Be to, šis savaitgalis, kaip reta, jam buvo laisvas.

Tad kodėl nepasinaudojus galimybe patenkinti

smalsumą dėl Rubės? Bent jau tol, kol ji atsigaus.

– Kodėl taip skubi? – paklausė jis. – Bijai, kad negalėsi man atsispirti?

Rubė sustingo ir apsisuko, rausvos vėliavos

skruostuose išdavė, kad jis pataikė ten, kur norėjo.

– Tavo savimeilė išties nepaprasta, ar ne? – Jos

balsas buvo susierzinęs ir atsargus.

– esu tai girdėjęs. – Keilamas atsitiesė nuo

kriauklės ir nė kiek neįsižeidęs priėjo prie Rubės. –

Jeigu nebijai, kodėl nenori drauge praleisti dienos?

Tai buvo iššūkis, paprastas ir atviras. Smogiantis ten, kur, tikėtina, rezultatai bus geriausi – į jos nepriklausomybę, kuria taip didžiavosi.

Rubės akys susiaurėjo.

– Pasalūniška. – Ji švelniai kumštelėjo Keilamui į

petį. – Kaip man atsisakyti, kad nepasirodyčiau bailė?

Jis nusijuokė patenkintas, kad jo taktika suveikė.

Rubė priims kvietimą. Kad ir koks jis pasalūniškas.

– Tai kaip? Bailė tu ar ne? – paklausė jis.

Rubė neatsakė, tik smarkiai papurtė galvą.

Keilamas nusišypsojo.

– Priimsiu tai kaip teigiamą atsakymą.

– Gerai. Tu laimėjai. – Rubė treptelėjo basa koja į

plyteles. – Bet pirmiausia turėsi parvežti mane namo.

Niekur neisiu nepasidažiusi lūpų ir nepersivilkusi švariais drabužiais.

– Sutarta, – ištarė Keilamas, rodomuoju pirštu

kilstelėjo jos smakrą ir nykščiu perbraukė putlią

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 65

apatinę lūpą. – Nors, jei paklaustum manęs, – sumurmėjo jis stebėdamas raustantį jos veidą, – man patiktum ir be jų.

Bučinys turėjo būti trumpas, paprasčiausias pakštelėjimas. Tačiau Keilamas delsė, laukė, kol Rubė

sušvelnės ir atsakys jam bučiniu. Kai jis pagaliau ją paleido, abu buvo uždusę.

Rubė patraukė link durų, griebė rankeną, o pulsuojantis jos kaklas privertė Kelo pilvą susitraukti.

– Mielai sutikčiau, – atkirto ji stovėdama taip,

kad jis spėjo pamatyti viliojančią iškirptę. – Tačiau tavęs klausėme jau per daug.

Tai pasakiusi Rubė dingo iš kambario. ir užtrenkė

paskui save duris.

Keilamas nusijuokė. Tuomet žvilgtelėjo žemyn.

Panašu, kad prieš vežant ją namo prireiks šalto

dušo. švilpaudamas vieną iš vakarykščių salsos melodijų, jis nusimetė kelnes ir mėgino sugalvoti, kur nusivesti Rubę. šįkart buvo jo eilė rinktis ir Keilamas norėjo pasirinkti teisingai. Tačiau švilpavimas nutilo, kai jis įmetė kelnes į skalbiamų drabužių pintinę.

Kada paskutinį kartą pagalvojęs apie laukiantį

pasimatymą jis švilpavo – ir juto Big Beno dydžio erekciją? ir kada paskutinį kartą jis taip norėjo praleisti dieną su moterimi, su kuria ką tik praleido naktį, užuot troškęs ja atsikratyti, kad vėl turėtų visą butą vien sau?

Žengdamas į dušo kabiną Keilamas atsuko ledinį

vandenį ir sustingo, kai jį aptaškė šalta srovė. Jis nusprendė viską sau paaiškinti logiškai.

Rubė jį žavėjo tik todėl, kad buvo kitokia nei visos 66 | HeiDi Rice

jo pažįstamos moterys. Tai akivaizdu. Praleisti dieną drauge – puiki mintis, tai nuslopins jo susižavėjimą.

Juk ji negalėjo būti tokia protinga ir jaudinanti, kokia atrodė – tai tik unikali drąsos, šmaikštumo, puikaus veido bei figūros kombinacija, jau neminint padykimo, kuris jaudino Keilamą iki išprotėjimo. Kai vėliau parsiveš ją atgal, juodu išleis paskutinį karštį ir trumpas, bet malonus jų romanas bus baigtas.