Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Atsisėdusi Rubė pamėgino išsilaisvinti iš po raumeningos šlaunies, kuri jos kojas buvo prispaudusi prie lovos. Mėlynos egipto medvilnės užklotas nuslydo nuo jo nugaros ir, pamačiusi tvirtus sėdmenis, mergina pajuto dar vieną elektros išlydį.

Ji sukando dantis. Po velnių, nejau jai dar per

mažai viską maudžia?

Nuslydusi nuo lovos Rubė susirinko išmėtytus

drabužius ir ant pirštų galų nustypčiojo per miegamąjį ieškodama vonios kambario – gamta šaukė

taip pat garsiai, kaip ir poreikis dingti iš čia, kol neiškrėtė daugiau kvailysčių. Pavyzdžiui, nepažadino Keilamo ir nepakartojo pasirodymo. Nors sunku įsivaizduoti, ką lengvabūdiškesnio galima padaryti po viso to, ką leido jam šią naktį.

Didžiulis vonios kambarys buvo spindinčiai modernus ir elegantiškas, aplink žibėjo plienas, granito plytelės, stiklinė dušo kabina ir akmeninė vonia,

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 57

tokia pat vyriška kaip ir jos savininkas. Patenkinusi gamtos šauksmą Rubė apsidairė ir rado krūvelę dailiai sulankstytų baltų chalatų. Gaivus skalbimo miltelių

ir minkštiklio aromatas nustelbė į odą įsigėrusį sekso ir vyro kvapą.

Rubė niūniavo iš malonumo kišdama rankas į

chalatą. Nors Keilamas atrodė it škotų karžygys,

buvo akivaizdu, kad jis mėgsta komfortą. Minkštas

audinys, palietęs jos krūtis, nubrūžino it švitrinis popierius.

Mergina pažvelgė į paraudusią odą.

Prisiminus, kiek dėmesio Kelas visą naktį skyrė

krūtims ir speneliams, jos skruostus užliejo raudonis.

Paskui žvilgtelėjo į save veidrodyje ir tučtuojau

ranka užspaudė burną, kad nešūktelėtų garsiai.

Ji atrodė kaip pelkių pabaisa.

Nuo Keilamo šerių jos skruostai raudonavo,

plaukai atrodė prasčiau nei bet kada, o išsiliejęs makiažas po akimis atrodė lyg mėlynės.

Pabaisa iš pyragų šalies.

Pačiupusi tvarkingai ant kriauklės sudėtus higienos reikmenis Rubė šovė į dušą.

Reikėjo kuo skubiau atgauti žmogišką išvaizdą.

Padaryti viską, kas įmanoma, ir dingti, kol jos škotų

karvedys nepabudo ir galutinai jos nepažemino.

Rytai niekada nebuvo Rubės mėgstamiausia

dienos dalis, o rytinė gėda prieš Keilamą viliojo dar mažiau. Ji ne tik atrodė siaubingai, bet ir beveik nepažinojo jo. O tai, ką žinojo, išsisklaidžius aistros miglai privertė ją sunerimti.

Rubė iki šiol nesuprato, kas vakar ją apsėdo.

58 | HeiDi Rice

Atsiminė tik įspūdingą Kelo erekciją. Jokiam vyrui iki šiol nepavyko šitaip paprastai ir efektyviai jos suvilioti. ir joks vyras neprivertė jos matyti žvaigždžių.

Ką ten žvaigždes, matė ištisus žvaigždynus. O paskui pati išskrido į paukščių taką.

Gulėdama Keilamo lovoje ji negalėjo iš šalies

pažvelgti į įvykius. Bet dabar šaltoje dienos šviesoje Rubė matė, kad vakar ji veik nesipriešino, nors

ketino elgtis priešingai.

Tačiau kur kas blogiau už nesusivaldymą buvo tai,

kaip išsidėstė jėgų pusiausvyra.

Nuo pat tos akimirkos, kai Kelas pareikalavo,

kad ji eitų su juo vakarieniauti, jis buvo padėties šeimininkas. ir nors galutinis rezultatas buvo neįtikėtinai erotiškas, jo sugebėjimas taip lengvai ją valdyti nedavė Rubei ramybės. labai.

Ji buvo aistringa viliokė, šią savybę paveldėjo iš motinos. Žinojo tai. Bet visuomet didžiavosi tuo, kad niekada nepameta galvos. Tai, kaip lengvai ji vakar –

ir visą naktį – pasidavė Keilamo norams, buvo kaip principų išdavystė, kad ir kokia smulki.

Rubė krūptelėjo, kai atsukus čiaupą vėsus vanduo

palietė įaudrintą odą.

Dabar žinojo, kad jai sunku pasipriešinti Keilamui Vestmorui. Ji gali net tapti priklausoma nuo jo. Protingiausia, matyt, būtų laikytis nuo jo atokiau.

Vieno karto tikrai pakaks.

Rubė susiraukė. Tiek to, penkių kartų. Ar šešių?

Ji pagriebė šampūną ir išsispaudė jo ant plaukų, garuojantis vanduo ėmė raminti pavargusius raumenis.

Rubė masažavo galvą brangiu skysčiu nepaisydama

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 59

virpesio pilvo apačioje, kilusio nuo medžio dvelksmo, kuris, ji tučtuojau suvokė, buvo jo.

Visiškai nesvarbu, kiek kartų juodu tai darė.

Svarbu tik tai, kad ji pagaliau įspėjo save dėl gresiančio pavojaus. Keilamas Vestmoras rado silpnąją jos vietą.

ir jei ji nori išvengti išnaudojimo, tikriausiai būtų išmintinga apskritai neleisti jam artintis prie jos.

Po dešimties minučių šlapia ir šiek tiek virpanti, bet sustiprėjusi dėl sukurpto plano Rubė išlipo iš dušo kabinos ir įsisupo į chalatą.

– Reikėjo mane pažadinti. Būčiau nutrynęs tau

nugarą.

šį kartą jai nepavyko užgniaužti riksmo, nuaidėjusio akmeninėmis plytelėmis, jai prispaudus chalatą prie krūtinės.

– Ką čia veiki? – paklausė ji įkišusi rankas į

chalato rankoves ir apsijuosusi diržu, kad pridengtų

nuogumą, išsigandusi dėl susijaudinimo, kurį sukėlė

prieš akis iškilęs vaizdas: atsipalaidavęs, į kriauklę atsirėmęs Keilamas, lyg niekur nieko ją stebėjo.

Jo ilgos kojos buvo pridengtos sportinėmis kelnėmis, kabančiomis žemai ant siaurų klubų, krūtinė

nuostabiai nuoga, trumpi plaukai nerūpestingai susivėlę, o lūpose šypsena – jis atrodė susitaršęs, laisvas ir neapsakomai seksualus. Rubė pasipiktino dėl netikėtai slėpsnas užplūdusios šilumos.

O ji be makiažo, šviečiančiais it švyturiai

skruostais, apsivilkusi beformį chalatą, šlapiais, susivėlusiais plaukais tikriausiai buvo tokia pat viliojanti kaip drėgnas kalmaras. Nors, žinoma, ji ir nenorėjo jo vilioti, jokiu būdu. Tai tikrai būtų neprotinga, 60 | HeiDi Rice

turint omenyje jos sprendimą daugiau nemiegoti su

juo. Tai principo reikalas. Keilamas buvo pranašesnis už ją ir Rubei tai nepatiko.

– Kodėl rausti? – patenkintas paklausė jis. Jo akys įžūliai ją nužiūrinėjo. – šią naktį man nepasirodei drovi.

– Aš ir nesu, – atšovė Rubė, nors pirmą sykį gyvenime jautėsi šiek tiek nedrąsiai. O tai ją tik dar labiau erzino. – Bet kai esu duše, norėčiau šiek tiek privatumo.

– Gaila. – Dviem ilgais žingsniais Keilamas panaikino atstumą tarp jų ir uždėjo ranką jai ant kaklo.

Karštis tučtuojau nusileido iki pat pirštų galiukų ir privertė ją įsitempti. – Nes aš puikiai moku nutrinti nugarą.

Nejaugi.

Rubė pasitraukė į šalį dėkinga, kad glostantis

delnas atsitraukė nuo kaklo.

– Teks patikrinti tai kitą kartą.

Keilamas pagriebė ją už riešo, sustabdydamas

vidury žingsnio.

– Pabūk dar šiek tiek.

Rubė mėgino nutildyti širdies plakimą dėl netikėto kvietimo, jo nykščio spaudimas neleido susikaupti.

Ji ištraukė ranką.

– Nemanau.

– Kodėl ne? Naktis buvo nuostabi.

Į tokį įžūlų klausimą Rubė tikrai nenorėjo atsakyti. Pasakyti Keilamui, kad jis verčia ją iš koto, būtų lyg raudona vėliava buliui. labai atkakliam ir

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 61

žavingam buliui, nuo kurio jos šlaunys jau drebėjo, o juk jis vos ją palietė. Todėl ji nusprendė pasirinkti tiesesnį atsakymą.

– Tiesą sakant, pernelyg nuostabi, – tarė ji kvailai nurausdama. – Bent jau man.

Keilamas pakreipė galvą, mįslinga šypsena pavertė

jį dar labiau savimi pasitikinčiu.

– Nesuprantu.

– Na, žinai. – Rubė stabtelėjo. – Man buvo per

daug... fiziškai.

Kelo lūpos išsirietė ir ji susiraukė. Nuskambėjo ne taip, kaip ji tikėjosi.