Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Rubės širdies plakimas pagreitėjo. laisvą ranką

uždėjusi jam ant sprando, ji paglostė trumpus jo

plaukus, kuriais žavėjosi visą dieną.

72 | HeiDi Rice

– Dievinu žaisti su ugnimi.

Ji nykščiu perbraukė jo skruostą, stebėdamasi

ataugančiais šeriukais, nors jis nusiskuto vos prieš kelias valandas.

– Jos sutramdymas toks jaudinantis.

– Sutramdymas? – Keilamo antakiai pakilo, o

šypsena akyse prigeso. – Nesiruošiu leistis sutramdomas, Rube. Juk supranti.

Įspėjimas buvo aiškus ir nenuginčijamas. Gėda

nuspalvino Rubės skruostus, pajutus paiką skausmą.

– Tai puiku, Kelai, nes aš taip pat, – tarė ji nusiteikusi pati tuo patikėti. Ji niekuomet nebus tokia kvaila, kad drauge praleistos dienos malonumus supainiotų su troškimu gauti kažką daugiau. – Maniau, žinojai, – pridūrė. – Aš tiesiog išnaudoju tave seksui.

Kad ir kaip jiems buvo smagu, Kelas buvo paskutinis vyras, su kuriuo ji norėtų veltis į santykius. Jis buvo pernelyg... Pernelyg visoks. Pernelyg protingas, pernelyg žavus, pernelyg susivaldęs. Jo šarvuose

nebuvo nė vieno įbrėžimo. Dėl to jis puikiai tiko

trumpalaikiams romanams. ir visiškai netiko tam,

kad protaujanti moteris rizikuotų jį įsimylėti.

Keilamas nusišypsojo ir atsargumas išnyko iš jo

veido.

– išnaudoji mane? – Jis pasuko galvą, kad švelniai įkąstų jai į nykštį. – Norėčiau pasižiūrėti, kaip mėgini, – ištarė ir nemaloni akimirka baigėsi.

Rubė nusišypsojo jam, neleisdama nedideliam įsi

žeidimui užgožti kitų puikių pojūčių.

– Panašu į iššūkį, – sumurmėjo ji leisdama susijaudinimui tekėti kūnu.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 73

Apkabinusi Keilamą per pečius, ji pasistiebė ant

pirštų galų, kad pasiektų jo lūpas.

– Turėčiau tave įspėti – aš niekuomet neatsisakau

iššūkių, – pasakė Rubė jo paties žodžiais, lyžtelėjo jam lūpas ir tučtuojau atsitraukė. Keilamas suvaitojo, vėsūs delnai suspaudė jos liemenį, paskui pakilo

kūnu aukštyn; jis prisitraukė ją ir pabučiavo.

Atsitraukęs jis garsiai įkvėpė.

– Siūlau perkelti tai į vidų, kol mūsų dar nesuėmė.

Ji sukikeno.

– Sugadinai visą smagumą. – Rubė pasilenkė

pakelti savo sandalų ir nusijuokė, kai jis prispaudė

delną jai prie nugaros apačios ir nuvedė link išėjimo.

Ji pastebėjo pavydžius jaunų moterų grupelės, sėdinčios prie pilnos kavinės išėjimo, žvilgsnius ir akimirką įsivaizdavo, kad ji Kleopatra, o Keilamas – jos Markas Antonijus.

Ar galėjo būti kas nors labiau jaudinančio, svarstė

ji, nei priversti stiprų vyrą klauptis? šį savaitgalį ji trumpam paleis savo vidinę koketę į laisvę ir vėl pajus puikaus sekso teikiamus malonumus. Nieko daugiau.

Tai, kad Keilamas mąstė tą patį, turėjo būti gerai.

Aštuntas skyrius

Triukšmingas telefono skambėjimas nutraukė

ilgą tingų atodūsį. Rubei rąžantis, kiekviena jos kūno ląstelė virpėjo nuo ką tik patirto malonumo.

– Nekreipk dėmesio. – Kelo ranka glamonėjo jos

sėdmenis. – Atsilieps atsakiklis.

Atsisėdusi Rubė pasilenkė virš jo ir nusišypsojo.

Užsimerkęs, suveltais trumpais plaukais, po įdegiu įraudusiais skruostais, jis atrodė patenkintas ir šiek tiek išsekęs.

Pavydėk, Kleopatra.

Rubė Delisantro privertė savo škotų karvedį

klauptis. ir ne tik metaforiškai. Atgal į jo butą jie grįžo taksi, nenorėdami eikvoti laiko einant pės

čiomis, ir tučtuojau puolė vienas kitam į glėbį. Tačiau užuot leidusi vadovauti jam, Rubė nustebino net pati save, trokšdama paragauti ir paliesti jį taip, kad šįsyk maldavo jis.

Na, gerai, gal jis iš tiesų ir nemaldavo, bet nedaug trūko.

– Kas nutiko, Vestmorai? – švelniai paklausė ji, nuo antakio nubraukdama drėgnus plaukus. – Pernelyg išsekęs net atsiliepti į skambutį?

Keilamas atsimerkė, lėtai nusišypsojo, svetainėje

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 75

vis dar triukšmavo telefonas, o jis griebė ją už liemens ir užvirto ant jos.

– Tavo vietoj neimčiau pernelyg pūstis, Delisantro.

Ji nusijuokė apsidžiaugusi, kai jo akyse užsidegė

iššūkis.

– Kodėl ne? Priverčiau tave maldauti.

šiek tiek perdėjo, tačiau Rubė norėjo būti už jį

pranašesnė tiek, kiek įmanoma. Ji įrodė, kad jų ryšys tebuvo tik puikus seksas ir jos pasaulyje vėl viskas buvo gerai.

– Tu gera, – tarė jis kikendamas, ir ji pasijuto patenkinta. – Bet ne tokia gera. – Keilamas rankomis įrėmino jos veidą, prispaudė lūpas šiek tiek žemiau ausies ir pradėjo bučiuoti jautrią odą. – Duok kelias minutes ir aš tau tai įrodysiu.

– Kelias minutes! – Rubė sukrizeno, jos kūnas

buvo nuodėmingai nualintas. – Nejuokauk, tau prireiks kur kas daugiau laiko.

– Nebūk tokia tikra.

Jis tikriausiai nejuokavo, bet ji vis vien įsižeidė.

Nes taip reikėjo.

iš svetainės atsklido jo šaltas, rimtas, oficialus balsas, prašantis nepažįstamojo palikti žinutę.

– Pagaliau, – tarė jis tučtuojau grįžęs prie bu

čiavimo. – Kur sustojome?

Rubė suvirpėjo, pasiruošusi šį kartą leisti dirbti jam, kai susirūpinęs moteriškas balsas perskrodė

erotinę miglą.

– Kelai, kur tu? Sakei, šį savaitgalį atvažiuosi į

Mijos gimtadienio vakarėlį. laukiau tavęs jau prieš valandą. Ar viskas gerai? Gal kas atsitiko?

76 | HeiDi Rice

Balsas tęsė tuo pačiu tonu, Kelas nusikeikė ir

pakėlė galvą.

– Nejudėk, – tarė jis. – ilgai netruksiu.

Nusiritęs nuo lovos jis griebė džinsus, užsimovė

juos ir dingo iš kambario.

Rubė atsisėdo, žaisminga nuotaika buvo sugadinta. Ta moteris atrodė nusiminusi. Bet jai labiau rūpėjo netikėtai Kelo akyse užsidegusi kaltė.

išslydusi iš lovos, Rubė pakėlė nuo žemės chalatą

ir nusekė paskui Kelą koridoriumi. Jos gerklė susispaudė nuo minties, kad tai galėjo būti jo mergina.

Kodėl ji nepaklausė, ar jis su kuo nors susitikinėja?

ir kas, po velnių, ta Mija? Ji pasitrynė rankas, šalčiui susirangius pilve.

Sustojusi didelio, prabangiais baldais apstatyto

ir pedantiškai tvarkingo kambario tarpduryje Rubė

stebėjo, kaip Kelas pakelia ragelį. Jis stovėjo atsukęs jai nugarą; jam prabilus, jo pečiai įsitempė.

– Mede, nurimk. Aš čia, – tarė jis nekantriai.

Klausydamas atsakymo pirštais persibraukė plaukus.

Medė. Sesuo, apie kurią Keilamas pasakojo ryte.

Bet net tai supratus, Rubės neužplūdo laukiamas palengvėjimas.

– Pamiršau apie vakarėlį, – tęsė jis susinervinęs. –

Tai ne pasaulio pabaiga. Mijai treji, ji nė nepastebės, kad manęs nėra.

Rubė atsitraukė. Jai derėtų grįžti į miegamąjį, kol dar nebuvo pagauta bešnipinėjanti, tačiau nepalenkiamas ir susierzinęs Kelo balsas privertė ją sustoti.

Jam šaltai besiderant su seserimi, į paviršių iškilo seniai pamirštas skausmas ir pažeminimas.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 77

– Dabar jau per vėlu, – tikino Kelas bejausmiu

tonu.

Jo balsas buvo lyg nepažįstamojo – kategoriško,

nepatenkinto ir visai nepanašaus į atsipalaidavusį, charizmatišką vyrą, kurį ji manė pažinojusi. Kaip ji galėjo šitaip suklysti?

– esu iki ausų įklimpęs darbuose, – pridūrė Keilamas griežtai. – šį savaitgalį negaliu.

Rubė išsitiesė ir atsistūmė nuo durų staktos. Jis

melavo. Kodėl? Tuomet suprato ir milžiniška kaltės banga paskandino ją. Kelas nebuvo užsiėmęs darbais.