Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

Jam siekiant muilo švilpavimas vėl atgijo. Jo laukė

nuostabi vasaros diena, kupina nuodėmingų malonumų.

Dėl kurių Keilamas visiškai nesijautė kaltas.

Septintas skyrius

– Dievinu šią vietą. elegantiška, bet drauge tokia paprasta. – Rubė atsiduso ir gurkštelėjo ledinio vaisių

gėrimo. Nusimetusi basutes ji pakišo kojas po savimi ant plataus suolo. šįryt nuėjo tikriausiai kokias

penkias mylias, bet užuot pavargusi, jautėsi itin žvali.

Už lovos ribų Keilamas Vestmoras pasirodė esąs toks pats smagus kaip ir joje.

Rubė tikėjosi, jog jis nusives ją pietauti į kokią pasipūtėlių vietą. Todėl atitinkamai ir apsirengė: išsirinko paprastą vasarinę suknelę, išmargintą ryškiomis rausvomis tulpėmis – kaip ženklą, kad neprivalo

nieko įrodyti. Tačiau Keilamas ją nustebino taip pat kaip ir vakar salsos klube – po trumpos kelionės į

Tafnelio parką jis pastatė automobilį ir pasiūlė pasivaikščioti po Hyto rajoną iki atviros kavinės, įsikūrusios senose Kenvudo namo virtuvėse.

Tai buvo restauruota aštuoniolikto amžiaus vila,

kurioje anksčiau buvo eksponuojamas renesanso

laikų menas, bet teritorija, besitęsianti per išpuoselėtas pievas iki ežero, lankytojams atidaryta 1927

metais buvo vieta, kur žmonės spontaniškai rengė

futbolo ir kriketo varžybas, o porelės ir šeimos karštomis vasaros popietėmis iškylaudavo.

68 | HeiDi Rice

– ir tokia sausakimša, – gudriai tarė Kelas pripildydamas jos taurę iš užsakyto ąsočio. – Paprastai esu pernelyg užsiėmęs, kad šeštadieniais čia ateičiau. Pamiršau, kiek daug žmonių čia būna savaitgaliais.

Rubė padėjo alkūnę ant stalo, kumščiu pasirėmė

smakrą ir nusišypsojo jam.

– Kuo užsiėmęs? – paklausė suvirpindama blakstienas, negalėdama susilaikyti neflirtavus.

Keilamas atrodė neįtikėtinai tvirtas ir žavus,

dėvėjo nublukusius džinsus ir polo marškinėlius. O

rytas, praleistas jo kompanijoje, buvo toks kupinas staigmenų, tiek mažų, tiek didelių, kad Rubė jautėsi lengvabūdiškai ir šiek tiek neatsakingai.

šįryt, jiedviem važiuojant link jos namų, Rubė

keliskart savęs klausė, ar visai išprotėjo sutikusi praleisti su juo dieną.

Tas vyras pavojingas. Jis veikė ją labai nenuspėjamai ir ji privalo būti daug atsargesnė nei vakar.

Tačiau laikui bėgant Rubė ėmė vis labiau džiaugtis, jog jis pasiūlė praleisti dieną drauge. Kad ir kaip trumpai tai tetruks.

laisvo savaitgalio ji neturėjo beveik šešis mėnesius. Įtampa darbe plius šiais metais pradėti buhalterijos kursai ir daugybė jos iniciatyvų auginant šlakelį glajaus privertė ją ir elą priimti sprendimą ilgąjį rugpjūčio savaitgalį nedirbti – tai bus joms atpildas. Tai reiškė žongliravimą užsakymais, ilgus viršvalandžius pastarąsias dvi savaites ir vienos iš jų

mėnesinių keksiukų dekoravimo pamokų perkėlimą,

bet jos tikrai nusipelnė pertraukos – net jei svarbusis interviu ir netapo vyšnaite, kaip ji tikėjosi.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 69

Tai, kad savo brangų laisvalaikį ji leido su itin protingu, seksualiu ir žavingu vyru, suteikė dar daugiau prabangos. O Rubė šiek tiek prabangos gyvenime

mėgo. Kam tai neigti? ir dienai bėgant ji ėmė stebėtis, kas sukėlė rytinę paniką.

Gerai, Kelas vakar ėmė vadovauti. Kuo labiau jį

pažino, tuo buvo akivaizdžiau, kad jis valdingas vyrukas. Tačiau Rubė atrado, jog gali jam prilygti laikydamasi savo, be to, tai ne karas, ir net ne normalūs santykiai. O tik smagus vienos nakties nuotykis ir nieko daugiau.

Kam apsunkinti tai, kas iš tiesų labai paprasta?

Dar vienas pliusas – leisti laiką su Kelu ne lovoje nebuvo taip nejauku, kaip ji manė.

Jiedviem kopiant į Parlamento kalvą stebėti sudėtingus aitvarus leidžiančių entuziastų, vaikštant po senąjį mišką, kalbėti buvo labai lengva.

Abiem stengiantis nenukrypti į asmeniškumus, jie

aptarė viską – nuo kriminalų ir britų teisės sistemos iki tobulo keksiuko recepto. Keilamas buvo puikus

pašnekovas, kurio protas veikė nuostabiai logiškai.

Visai ne taip, kaip jos pačios – mėgstančios nukrypti į įvairiausias keistas ir nuostabias puses.

Tačiau Keilamas nė sykio iš jos nepasišaipė. Nė

truputėlio. Tai buvo didžiausia staigmena. Ypač po to, kai Rubė suvokė, koks jis protingas.

Po neilgų kamantinėjimų Kelas prisipažino, kad

mokykla, universitetas, teisės mokykla ir egzaminai jam sekėsi puikiai. Rubė, priešingai, jau ankstyvame amžiuje ėmėsi maištauti prieš mokyklos sistemą.

Nors ir didžiavosi tuo, ką pasiekė, išėjusi iš

70 | HeiDi Rice

mokyklos vos šešiolikos, – paauglystę praleido vakarinėse maisto gaminimo paskaitose, trejus metus prakaitavo šeimyniniame italų restoranėlyje, – ji šiek tiek nepasitikėjo savimi dėl akademinių kvalifikacijų

stokos. Keilamo intelektas buvo tikrai neprilygstamas ir jis lengvai galėjo tai įrodyti, tačiau visuomet išklausė jos nuomonės ir laikė ją lygia savajai. Rubė

mėgavosi pritarimu ir pasitenkinimu jo akyse, jiems įsivėlus į malonius debatus.

Jis nebuvo nei siaurų pažiūrų, nei intelektualus

snobas, ir tai jaudino Rubę kone taip pat, kaip jo nenauji marškinėliai, prigludę prie tvirtos krūtinės, ar tai, kaip jo trumpi plaukai ant sprando nuo karščio pradėjo suktis.

Ją labai nustebino ir tai, kad Keilamas Vestmoras

mėgo laikytis už rankų. Jis apglėbė jos pirštus vos jiems išlipus iš automobilio ir nuo tada beveik nepaleido.

Nenuostabu, jog Rubė troško flirtuoti. Keilamo

delnas ir jo ilgų, stiprių ir ypač talentingų pirštų spaudimas visą rytą neleido tarp jų užgesti žiežirboms.

Rubė negalėjo suprasti, ar jis visa tai suplanavo.

Nors iš to, kaip jis mylėjosi – žinodamas, kur paliesti, kad išgautų efektyviausią reakciją, – ir iš to, kaip išreikšdavo savo nuomonę – stabtelėdamas, kad pasvertų kiekvieną žodį ar frazę, – ji abejojo, kad Kelas būtų ką nors daręs nežinodamas pasekmių.

Rubė pasijuto kaistanti, tad pakėlusi nuo stalo

valgiaraštį ėmė juo vėduotis.

Ji niekuomet nemanė, kad galėtų būti tokia paklusni su šiuo susikaupusiu, metodišku, vyrišku SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 71

vyru. Bet viena buvo aišku: taisyklė jokio sekso , kurią ji paskubomis sugalvojo šįryt, įdienojus virto šiokiu tokiu anachronizmu.

Fiziniam potraukiui didėjant Rubė sukurpė naują

planą. Visiškai paprastą. šįsyk ji nusprendė suvilioti Keilamą ir pakeisti jėgos balansą, susidariusį tarp jųdviejų. Prieš jiems išsiskiriant.

Vienintelė bėda ta, jog ji begėdiškai su juo flirtavo jau daugiau nei pusvalandį – nuo tada, kai jie susėdo valgyti užsisakę rozmarinais gardintų bulvių ir keptos patarškos, – o jis vis dar neužkibo ant kabliuko.

– Tai asmeninis ar profesinis klausimas? – Nuo

šiurkštaus Keilamo tono Rubės širdis ėmė plakti

tankiau. Nejau jai pagaliau pavyko?

– Pamėgink atspėti.

Keilamas ištiesė ranką per stalą ir panardino

pirštus į jos plaukus.

– Ar tai paslėptas būdas pasakyti, kad nubrozdinimai užgijo?

Rubė, apglėbusi Keilamo delną, pritraukė pirštus

prie lūpų ir lyžtelėjo krumplius. Pajutusi, kaip jis suvirpėjo, ji nusišypsojo.

– Nevadinčiau jo paslėptu, Keilamai.

Vyras nusijuokė, pirštai jos delne susigniaužė į

kumštį, jis atsistojo ir nutempė ją nuo suoliuko.

– Tu labai išdykusi mergina, Rube. – Didelis

delnas įsitaisė jai ant klubų, jam lengvai prisitraukus ją prie savęs. – Tikiuosi, supranti, jog žaidi su ugnimi.