Хайди Райс - Seksualus nepažįstamasis

Nes šis vyras saugojo savo asmeninį gyvenimą taip pat atidžiai ir uoliai, kaip ir mylėjosi. Tiesą sakant, jai to buvo per daug. Medė perkėlė maišą į kitą ranką ir kilstelėjo sunkų žalvarinį dvaro belstuką. Bet viskas tuoj pasikeis.

Ji čia atvyko su misija, nusprendusi, kad jo išsisukinėjimai kas kartą, kai ji užduodavo kokį nors klausimą, pradėjo darytis juokingi.

Vos tik jiems pradėjus savo neįpareigojantį nuotykį, Medė labai paisė jo ribų. Jų neįpareigojančio nuotykio tikslas buvo linksmintis ir... Ji stabtelėjo. Kaip Rėjus pasakė? Ak, taip, tyrinėti nuostabią seksualinę chemiją tarp jų. Ir tai buvo visiškai priimtina. Iš pradžių.

Ji neturėjo jokio trokšimo tyrinėti jo sielą, atskleisti praeities paslapčių, tuo labiau kad jis buvo taip priešiškai nusiteikęs. Todėl ji atsitraukdavo kaskart, kai jo akyse išvysdavo tą uždarą žvilgsnį, sakantį jai garsiau nei žodžiai, jog ji braunasi į uždraustą teritoriją. Be to, Rėjus kuo puikiausiai žinojo, kaip ją išblaškyti. O ji suprato, kad tam priešintis beveik neįmanoma.

Bet, tiesą sakant, kiekvieną pastarųjų dviejų savaičių naktį praleidę kotedže, jie jau baigė išsemti pokalbių temas.

Ji pabeldė į duris, o ant sprando pasišiaušė plaukeliai.

Liaukis sau meluoti, Vestmor.

Gerai, puiku. Jos sprendimas šįvakar jį aplankyti visai nebuvo susijęs su pokalbių temų trūkumu. Viską lėmė tai, kad smalsumas ją ėmė tiesiog smaugti.

Paprastai ji nelįsdavo ne į savo reikalus. Bet kuo atsargesnis darėsi Rėjus, tuo labiau jai knietėjo sužinoti, kodėl jam buvo taip svarbu išlikti paslaptingam. Visi tie klausimai, kurie dūzgė jos galvoje po jų pasimatymo Filo kabinete prieš porą savaičių, vis dar nedavė ramybės. Ir prisidėjo dar keli.

Kodėl jis taip ryžtingai jos neprisileido? Kodėl jam taip baisu atskleisti savo asmeninį gyvenimą? Kodėl jis nekalba net ir apie pačias nekalčiausias savo vaikystės smulkmenas? Ir kodėl jis taip ryžtingai po to pirmojo karto nebekvietė jos į dvarą?

Praeitą vakarą, kai šveitė jos gamintą vištieną ir šparaginį rizotą, o ji nagrinėjo, kaip jo banguoti plaukai sukasi už ausies, visi tie klausimai, kybantys ant liežuvio galiuko, pradėjo ją dusinti.

Mąsli jo galia, niūrumas, uždarumas, besislepiantis po atsipalaidavusiu, lengvai bendraujančiu šarmu, žavėjo ją. Taip, kad noras jį pažinti ir suprasti pradėjo virsti apsėdimu.

Bet tik šio ryto įvykiai paskatino Medę imtis kokių nors veiksmų.

Kol ji valėsi dantis, Rėjus pasirodė vonioje vienais apatiniais, apkabino ją per liemenį ir pasakė, kad ryt iš ryto jo laukia svarbus konferencinis skambutis, todėl šiąnakt turės nakvoti namuose.

Ji bandė teisintis, kad tas nerimėlis, jog pirmą kartą praleis naktį be jo, kilo tik dėl galimo endorfinų sumažėjimo. Bet negalėjo nepaisyti nusivylimo – ir skausmo, – kad jam net netoptelėjo jos pasikviesti į dvarą.

Ruošėsi pati tai pasiūlyti, bet jis pradėjo murmėti tuo žemu seksualiu balsu apie atsilyginimą už prarastą laiką, prispaudė ją prie dušo kabinos ir pradėjo lūpomis ieškoti pulso jos kakle ir, net nespėjus susivokti, ji jau tvindė vonios kambarį. Ji vis dar gulėjo išdribusi savo lovoje, matydama žvaigždes, šlapi plaukai drėkino užtiesalą, kai išgirdo suurzgiantį automobilio variklį, ir jis išvažiavo.

Jai prireikė viso pusvalandžio apsirengti ir nunešti pusryčių indus, kol pagaliau suprato, kad jų iš proto varanti vandens aerobika buvo tik dar vienas meistriškų Rėjaus išblaškymo būdų.

Ši mintis ją erzino, siutino ir tapo paskutiniu lašu.

Gerai, drauguži. Šį žaidimą galima žaisti ir dviese.

Planas, kurį ji sugalvojo, tvarkydama vonios kambarį, buvo kartu paprastas ir patenkinantis bei suteikiantis nuostabiai daug galios.

Ji išgirdo, kaip trakšteli durų spyna. Užliejo saldus pergalės skonis, lūpas iškreipė pasitenkinimo kupina šypsenėlė.

Prieš sutikdama Rėjų, ji niekada nebūtų išdrįsusi pasirodyti vaikino namuose nekviesta, kad ir kiek mąstymą keičiančio sekso jie būtų patyrę per dvi savaites. Bet, būdama su Rėjumi, kuris geidė jos vis dar taip pat aistringai ir galingai, kaip prieš dvi savaites, suteikė jai labai daug pasitikėjimo savimi, kurį ji dabar planavo tikslingai panaudoti.

Durys atsilapojo.

O taip. Dievas vis dėlto yra.

Pulsas įsišėlo, o įsitempę raumenys atsileido, kai ji spoksojo į kerintį vaizdą priešais. Jo oda žvilgėjo nuo prakaito, pabrėžiančio įspūdingus nuogos krūtinės kontūrus, o ploni sportiniai medvilniniai šortai buvo prilipę prie raumeningų šlaunų. Paraudęs susiraukšlėjęs randas virš kairiojo kelio tik dar labiau pabrėžė jo seksualumą.

– Mede? – Rėjus paėmė rankšluosčio, kurį buvo užsikabinęs ant kaklo, kraštą ir nusišluostė kaktą, jo balsas buvo šiek tiek prikimęs. – Atleisk, buvau treniruočių salėje. Negirdėjau, kaip beldei.

Medė įkvėpė svaiginančio feromonų ir prakaito aromato, jos šypsena praplatėjo.

– Atėjau su lauktuvėmis, – tarė, laikydama savo kruopščiai atrinktų dovanų maišelį. – Pagalvojau, gal įvairovės dėlei paruošiu vakarienę čia. – Ji nuleido akis. – O paskui aptarsime desertą.

Ji grakščiai praplaukė pro jį žinodama, kad nauji juodi džinsai tobulai pabrėžia užpakaliuką. Ar ji tik įsivaizdavo, ar jis tikrai neatrodė toks savimi pasitikintis?

Uždarydamas duris Rėjus tyliai sukikeno.

Nuo valdžios jausmo Medė šiek tiek apsvaigo. Užspeitė jį į kampą jo paties namuose, kaip ir planavo, dabar beliko tik kankinti jį tol, kol praras jėgas priešintis.

Dieve brangus, ar iš jos džinsų kyšo siaurikės?

Rėjus tyliai nusikeikė, kai Medė žygiavo koridoriumi priešais jį, tarsi kurtizanė kraipydama klubus.

Kelis kartus giliai įkvėpė ir stengėsi susitelkti į buką šlaunies skausmą.

Atitrauk akis nuo jos užpakalio, Kingai, kol iš smegenų neištekėjo visas kraujas.

Stengėsi bent šiek tiek suirzti dėl šio netikėto vizito. Daugiau nei vargo prie tų sumautų treniruoklių, kad liautųsi galvoti apie visus tuos dalykus, kurių, įtikino jis save, nedarys su Mede šį vakarą, o dabar ji niekais pavertė visą sunkų jo darbą.

Sustojo virtuvės tarpduryje ir stebėjo, kaip ji nusimeta zomšos švarkelį ir lieka su mažyte nėriniuota liemene, tarsi antra oda aptempiančia iškilias krūtis. Imant kekę vyšninių pomidorų iš pirkinių krepšio, krūtys išryškėjo dar labiau.

Rėjus užgniaužė dejonę. Tai turėjo būti kelias į pražūtį – jautė, kaip visi geri jo ketinimai dužo ir degė aistros potvynio bangose.

Deja, jam tai buvo nesvarbu. Dar viena naktis po dviejų savaičių, kupinų nežaboto mėgavimosi, daug žalos nepadarys. Jis tiesiog pradės gydytis priklausomybę nuo Medės Vestmor rytoj.

Geriausia į tai žvelgti filosofiškai. Galbūt tai, kad jie čia, o ne mažyčiame jaukiame kotedže, nėra taip jau blogai. Iki šiol jis vis nepasiduodavo pagundai pasikviesti ją į dvarą, nes tamsiame slegiančiame name visada jausdavosi pažeidžiamas, atviresnis.

O Medė, pasirodo, gana landi. Paprastai, kai Rėjus moterims paaiškindavo, kad jam nepatinka dalytis ir diskutuoti, jos greitai atsitraukdavo. Bet ne Medė. Iš pradžių su ja buvo gana paprasta, bet, bėgant dienoms, ji darėsi vis atkaklesnė. O jam darėsi vis sunkiau likti budriam ir neišpasakoti jai visko, ką ji norėjo žinoti.

Tai būtų negerai dėl daugybės priežasčių. Jis nekalbėdavo apie savo praeitį su moterimis, su kuriomis susitikinėdavo, o atsiverti Medei būtų rizikingiau nei dauguma kitų.