Хайди Райс - Seksualus nepažįstamasis

– Mede. – Jis uždėjo delną jai ant sprando, nykščiu pajuto jos pulsą ir bandė surasti tinkamus šioje situacijoje žodžius, kurie neskambėtų globėjiškai. – Aš nemažas, tą žinau. Bet, patikėk manimi, mes kuo puikiausiai suderinami.

– Iš kur tu...

Jis prispaudė pirštą jai prie lūpų ir nutildė.

– Buvau šiurkštus. Nedaviau tau laiko prisiderinti. Štai kodėl buvo taip nepatogu.

Ji varstė jį akimis.

– Bet aš ne...

– Šį kartą būsiu atsargus.

– Bet jeigu...

– Mede, – pertraukė jis, pakišęs ranką jai po marškinėliais, vos liesdamas glostė švelnią jos odą. – Aš sugebu geriau, pažadu. – Prisitraukė ją visą išraudusią arčiau, spausdamas skausmingą kelnių gūbrį prie jos pilvo, ir lūpomis palietė kaktą. – Ar pasitiki manimi?

Vos nepridūrė, kad žino, ką daro, bet susilaikė. Matydamas jos dvejones, sutrikimą žvilgsnyje, nebebuvo toks tikras, kad viską taip puikiai žino. Ar kada nors jis yra taip stipriai troškęs moters?

Pasistengė šią mintį nuvyti.

Tokios mielos, patrauklios ir pažeidžiamos moters jis dar nėra sutikęs. Tačiau šį kartą būtinybė, begalinis troškimas vėl ją turėti kilo todėl, kad po labai ilgo laiko jis turėjo kai ką įrodyti.

Medė priglaudė delnus Rėjui prie krūtinės, pajuto greitą jo širdies plakimą, derantį prie josios, ir neįstengė atsisakyti.

Joks vyras nėra žiūrėjęs į ją su tokiu geismu. Galėtų dabar netgi mirti. Matė, kaip įsitempė jo žandikaulis, kaip išsiplėtė vyzdžiai, ryškiai mėlynos akys virto aistringai juodomis ir juto neįtikėtinai didžiulę erekciją.

– Sutinku, jeigu esi tikras, kad viskas bus gerai.

Jis sukikeno, gilus kimus garsas nuvilnijo jos stuburu ir grąžino į tikrovę.

– Bus geriau negu gerai.

Jo rankos leidosi žemyn, tačiau, kai atsegė džinsų sagą, ji sugriebė jo riešą.

– Palauk. Mes negalime to daryti čia. Filo kabinete? Vidury dienos?

Jis nusišypsojo.

– Žinoma, kad galime.

– Bet... – Prieš ištariant garsiai, jis nutraukė protestą, uždengdamas jos lūpas savosiomis.

Galva prigludo prie durų, lengvas spynos spragtelėjimas nuaidėjo kaip bažnyčios varpai.

Jo liežuvis tyrinėjo, ieškojo, pažino jos burnos kontūrus. Tada krimstelėjo apatinę lūpą.

– Niekas mūsų nepamatys, nebent turėtų žiūronus. O jeigu Filas nori išsaugoti darbą, mums netrukdys.

Nelaukdamas atsakymo jis pasilenkė ir nutraukė jos džinsus ir kelnaites.

Medė išsivadavo iš drabužių apsvaigusi nuo geismo, užplūdęs uždrausto malonumo troškimas jaudino dar labiau. Ar ji kada nors yra padariusi ką nors tokio spontaniško?

Tačiau, kai apglėbęs per pečius, Rėjus vedėsi ją prie sofos, Medė pajuto, kaip po atsegta liemenėle išlaisvintos siūbuoja krūtys, kaip marškinėlių kraštas braukiasi per nuogas šlaunis, oro gūsis paglosto jos intymiausią vietelę, ir sustojo.

Jis pažvelgė sau per petį, kilstelėjo antakius.

– Kodėl aš beveik nuoga, o tu apsirengęs?

Jis dar plačiau išsišiepė ir linktelėjo.

– Ištaisykime šį nesusipratimą.

Sukryžiavęs rankas Rėjus suėmė savo marškinėlių kraštus ir nusivilko juos per galvą.

Medė spoksojo į jo dailaus pilvo raumenis, paskui akimis rijo nuostabią krūtinę. Plaukų kuokšteliai žėlė aplink plokščius spenelius, palaipsniui siaurėjo ir dingo džinsuose.

Ji apsilaižė norėdama sudrėkinti išdžiūvusias lūpas, jis nusispyrė mokasinus, atsisegė diržą ir prisėdo ant sofos ranktūrio nusimauti džinsų ir trumpikių. Didžiulė erekcija iššoko iš tamsių plaukų slėptuvės, ir ji aiktelėjo.

Tikėjosi, kad jis bus ne toks didelis. Deja.

Išgirdo šiurkštų kikenimą ir pakėlė žvilgsnį į jo alkanas apsunkusiais vokais šelmiškai žibančias akis.

– Liaukis nerimauti, – sumurmėjo, paėmė jos raką ir prisitraukė arčiau savęs.

– Lengva tau kalbėti, – atsakė Medė pajutusi, kaip jis prilietė pilvą tarsi įkaitinta geležis ir nusiuntė šoko bangas iki pat jos stuburo.

Jis nusikvatojo.

– Nagi, išrenkime ir tave, kad galėtume pereiti prie geriausios dalies.

Medės marškinėliai ir liemenėlė atsidūrė ant grindų, šalia kitų drabužių, ir ji pradėjo virpėti nuo svaiginančio laukimo ir baimės derinio.

– Na, argi taip ne geriau? – paklausė jis, žvelgdamas vis dar linksmai spindinčiomis akimis ir vienu nuospaudomis nusėtu delnu suėmė jos krūtį.

Medė atsiduso, kai jis žaidė su standžiu speneliu, nepaisydamas savo išdavikiško susijaudinimo, karšto ir įsirėmusio jai į klubą.

Tada panarino galvą ir lyžtelėjo ją. Pirštai paskendo minkštose jo garbanose, Medė sudejavo mėgaudamasi šiurkščiais liežuvio judesiais. Ugnis nuvilnijo žemyn, ir susikaupus jaudulio syvams, ji sudrebėjo. Galbūt dėl to verta iškęsti šiokį tokį nepatogumą.

Rėjus pakėlė galvą ir vėsesniam orui brūkštelėjus jos drėgną įkaitusią odą, ji trūksmingai įkvėpė. Tvirtomis rankomis suėmęs pečius ją apsuko, ir Medė pajuto karštą jo kūną savo dubeniu. Atsargiai pastūmė ją į priekį ir palenkė virš sofos.

Ji sudrebėjo, kai milžiniška erekcija palietė pabrinkusią jos lytį. Pasijutusi nesaugi, per daug pažeidžiama, ji pabandė atsitiesti.

– Ššš, viskas gerai, – sušnibždėjo Rėjus, raminamai glostydamas nugarą, glamonėdamas užpakaliuką. – Tokioje pozoje galiu geriau kontroliuoti įsiskverbimus.

Tada pirštais perbraukė intymiąsias garbanėles ir surado kietą pumpurėlį. Medė iš malonumo dusliai šūktelėjo.

Jo pirštai žaidė toliau, keldami ekstazės bangas, o ji klausėsi prislopintų garsų, jam viena ranka bandant užsimauti sargį. Medė krūptelėjo tarsi pažadinta iš gilaus miego, kai pajuto, kaip jis įsiskverbė.

Ji sudejavo maldaujamu gomuriniu balsu, kai jis įėjo į ją ilgu, lėtu, negailestingu judesiu. Medė atsiduso, ekstazė slopo, užleisdama vietą nemaloniam pojūčiui, maudimas buvo stipresnis, nei ji galėjo pakelti. Išsižiojo, norėdama pasakyti, kad liautųsi, kad jai per daug.

Bet taip nieko ir nepasakė, kai patyrę pirštai vėl ėmė glamonėti. Jis lietė, glostė, erzino, vis dar būdamas joje, kol nuo sukrečiančios malonumo bangos Medė trūktelėjo ir priėmė jį visą.

Ji sukūkčiojo, kai jis pradėjo judėti. Trumpi atsargūs įsiskverbimai ilgėjo, stiprėjo, griežtėjo, o stipri neslūgstanti malonumo banga vis kilo. Ji sušuko, kai užliejo ekstazės bangos, vien tam, kad galėtų kilti vėl, be pertraukos, be priežasties. Rėjus suėmė jos klubus ir įsiūbavo negailestingą ritmą.

Medė išsilenkė, cunamio dydžio banga pakilo ir krito ant jos, nusviesdama į užmarštį, į gryniausios ekstazės antplūdį, kur nėra vietos nei mintims, nei dar kam nors.

Vienuoliktas skyrius

– Manau, man patinka fobijos gydymas.

Medė plačiai nusišypsojo, Rėjaus krūtinės plaukeliai kuteno jai skruostą, o pasitenkinimo kupinas kikenimas nuvilnijo po jos ausimi. Juodu visiškai nuogi gulėjo ant Filo sofos, ilgos Rėjaus kojos buvo susipynusios su jos.

Kas žinojo, kad seksas gali būti toks nuostabus?

Jis tvirčiau apglėbė Medę per pečius ir pažvelgė į veidą.

– Tai, kaip suprantu, šį kartą nebuvo jokių šalutinių poveikių?

– Nė vieno, – entuziastingai atsakė mergina.

Pasirąžė, švelnus maudimas tarpkojyje buvo niekai, palyginti su pergalingu švytėjimu. Užliejo pasitenkinimo banga prisiminus, kaip jis taip atsargiai į ją įėjo ir suteikė stulbinantį...

Medė pašoko.

– O Dieve.