Хайди Райс - Seksualus nepažįstamasis

– Tikrai turiu eiti. Rytoj dirbu rytinėje pamainoje.

Jos laukinis, begėdiškas, nerūpestingas nuotykis baigėsi, ir jai jau seniai buvo laikas namo. Bus stebuklas, jeigu po visko, kas šiandien įvyko, ji užmigs bent prieš vidurnaktį.

– Kada prasideda tavo gelbėtojos pamaina? – paklausė Rėjus, kai kriauklėje subarškėjo jos dedamos lėkštės.

– Gelbėtojos pamainų nebeturiu. Rytoj – paskutinė sezono diena.

– Tai apie kokią pamainą kalbi?

Sutrikusi dėl užsimezgusio pokalbio, ji atsuko karštą vandenį. Argi tokia informacija neturėtų būti nepasiekiama?

– Padavėjos darbą paplūdimio kavinėje.

– Tu dirbi kavinėje? Laukinių vandenų įlankoje?

Ji atsisuko, atsirėmė į kriauklę. Rėjus atrodė priblokštas.

– Teisingai.

Jis atsistojo, priėjo prie jos ir prisiglaudė, siekdamas užsukti vandenį.

– Taigi, kiek kartų Filas tave kabino ?

– Pažįsti Filą?

Kaip keista. Ji nėra mačiusi Rėjaus kavinėje, tikrai būtų prisiminusi.

– Aha, pažįstu Filą. Ir žinau, koks jis baisus mergišius.

Sekundę ji galvojo, kad išgirdo pavydo gaidelę, bet greitai šią mintį nuvijo. Kodėl jam turėtų rūpėti ji ir Filas?

– Taigi ar jis jau įkalbėjo tave eiti su juo į lovą?

Medė įsitempė, gerklėje įstrigo karštas gniutulas.

– Ne. – Tai jau buvo nebe keista, o tiesiog visiškai neteisinga. Kokią teisę jis turi klausinėti jos tokių dalykų? Ir dar tuo kaltinamu tonu? – Jis mano viršininkas, niekada su juo nemiegočiau. – Ji kiek patylėjo. Kodėl ji teisinasi? – Šiaip ar taip, tai ne tavo reikalas.

Medė negalėjo pakęsti, kad atrodė tokia nepatenkinta ir kad jo klausimas privertė ją jaustis kalta.

Ji praėjo pro jį.

– Aš geriau eisiu.

– Palauk minutėlę. – Sulaikydamas Rėjus pagriebė jos ranką. – Nėra jokio reikalo pykti. Tai buvo pagrįstas klausimas.

– Ne, nebuvo, – atkirto ji atitraukdama ranką ir vis labiau siuto.

Kaip ji galėjo leistis to paveikiama? Po šios popietės ji net negalėjo pagalvoti, kad po visko jis galėtų jos negerbti.

Vien tai, kad pasielgė taip pat, kaip ir jis, nesuteikė jam teisės kamantinėti apie seksualinį jos gyvenimą. Dėl tokio elgesio Rėjus netapo menkesnis, tad kodėl ji turėtų tokia tapti? Erzina tokie dvigubi standartai. Bet blogiausias buvo pažeminimas, glūdintis giliau. Ji yra laisvas pilnametis asmuo, galintis miegoti su kuo tik nori. Bet atsiminusi, kaip nesuskaičiuojamą daugybę kartų leido suteikti orgazmą, jautėsi beginklė. Ką iš tikrųjų jis galvojo, taip meistriškai ją malonindamas? Kad ji paleistuvė?

– Filas – žaidėjas, – pasakė Rėjus teisuolio tonu. – Ir aš puikiai žinau, kaip jis žaidžia. – Jis nužvelgė Medę. – Tu būtum lengvas grobis.

– Tai ne dėl Filo, – pasakė ji, vėl pajuto, kad gerklėje kažkas įstrigo. – Buvo malonu, pone Kingai, bet man jau tikrai metas.

Jis tyliai nusikeikė.

– Nepradėk vėl to pono Kingo arba supyksiu.

–  Nejaugi? – atkirto ji, pasiryžusi laikytis savo įžeisto orumo. – Na, tada abu būsime tokie, ar ne?

Medė išdidžiai nužingsniavo pro virtuvės duris į koridorių.

– Ar nieko nepamiršai, Medlina? – išgirdo arogantišką toną, atlapojusi laukujes duris.

Tada pastebėjo dviratį, gulintį prie paradinių laiptų, ir pažiūrėjo į danguje mirksinčias žvaigždes.

Velniai rautų.

Apsisuko tiesi it styga. Jis stovėjo atsirėmęs į sieną, rankas sukryžiavęs ant krūtinės ir stebėjo ją, pašaipiai mėgaudamasis.

– Ar galėtum parvežti mane namo? – atžariai paklausė Medė.

– Žinoma, – atsakė jis, atšlydamas nuo sienos.

Sustingusi koja visai negadino jo įžūlios eisenos, žingsniuojant jos link.

Prireikė dešimties minučių sugrūsti dviratį į mažyčio prašmatnaus sportinio automobilio bagažinę. Ir dar dvidešimties tyloje nukakti iki kitoje įlankos pusėje esančio Medės močiutės kotedžo.

Visą kelią ji važiavo širsdama, spoksojo tik į kelią. Laukė atsiprašymo, bet jo taip ir neišgirdo. Kai automobilis sustojo prie nedidelio kotedžo su vienu miegamuoju, jos pasipiktinimas kunkuliavo.

Miegoti su nepažįstamu vyru buvo rizikinga. Bet Medė galvojo, kad leidžiasi į šį nuotykį atmerktomis akimis. Deja, jos nebuvo atmerktos pakankamai plačiai. Tai turėjo būti seksualiai išlaisvinanti patirtis, o viskas pasisuko priešingai. Jis privertė ją jaustis pigiai.

Bet labiausiai erzino tai, jog kokį mirksnį jai buvo svarbu, ką jis galvoja. Jis juk jai ne draugas. Jis – vienos nakties nuotykis. Tačiau šis anonimiškas nuotykis toks nebeatrodė.

Ji sugriebė durų rankeną.

– Ačiū, kad pavežei. – Ir už begalinius orgazmus, – norėjo pridurti taip sarkastiškai, kaip tik įmanoma, bet nusprendė, kad jo ego toks išsipūtęs, jog gali priimti tai kaip komplimentą.

Rėjus staigiai ištiesė ranką ir sulaikė ją.

– Nusiramink.

Ji pasuko galvą.

– Aš rami .

– Aha, pastebėjau. – Vaikino veidas mėnesienoje atrodė įsitempęs. – Prieš tau išlipant, noriu kai ko paklausti.

Medė liovėsi kovoti su durų rankena.

– Jeigu klausinėsi apie mano seksualinį gyvenimą, neatsakysiu.

Dėl to ji buvo visiškai tikra. Vienam vakarui jis pažemino ją pakankamai.

– Kodėl nemiegotum su savo viršininku? Ar Filas padarė kažką nederamo?

Įžūlus klausimas taip sukrėtė, kad atkirto net nepagalvojusi:

– Žinoma, ne. Mes su Filu – draugai. Aš tiesiog... Niekada nemiegosiu su niekuo, kam dirbu.

– Kodėl?

– Nes tai neetiška. Ir... nepriimtina.

Žinojo, kad tai nuskambėjo manieringai. Bet nenorėjo leistis į visas tamsias vaikystės detales ir aiškinti tikrosios priežasties, kodėl mintis apie seksą darbovietėje kėlė šleikštulį. Šis pokalbis ir taip jau tapo pernelyg asmeniškas.

– Ar jau galiu eiti? – paklausė ji labai aiškiai parodydama, kad tai nėra prašymas.

– Žinoma, – tarė jis, pagaliau paleisdamas rankeną.

Medė iššoko iš automobilio, nusprendusi nebeatsisukti.

– Viso, Mede. Ir ačiū už nuostabų vakarą.

Nuskambėjo kaip nuoširdus atsisveikinimas ir, nors neketino, Medė atsisuko.

Jis nerūpestingai jai pamojo. Ar tai buvo ironija? Kai automobilis nudūmė keliu ir užpakalinės šviesos dingo tamsoje, Medė pajuto galingą karščio pulsavimą viduje bei keistai šokinėjančią širdį ir pradėjo savęs už tai nekęsti. Nuėjo kotedžo link, iš po verandos paėmė raktą, pasiruošusi iš savo sąmonės išguiti beprasmį melancholijos antplūdį. Bedžiūgaudama, kad yra namuose, užtrenkusi duris ir atsirėmusi į jas, pastebėjo, kad vieta prieškambaryje, kur laikė savo dviratį, – tuščia. Garsiai trinktelėjo pakaušiu į duris.

– Po velnių.

Taigi, tai nebuvo paskutinis kartas, kai jai teks susitikti su Rėjumi Kingu.

Rėjus sustojo prie sankryžos ir nusikeikė. Bagažinėje vis dar gulėjo jos dviratis. Perjungė atbulinę pavarą, žvilgtelėjo sau per petį. Tada sustojo. Ir toliau važiavo tiesiai.

Jis negalėjo grįžti, ne dabar. Viskas dar buvo velniškai per trapu. Namuose jis elgėsi kaip mulkis. Jai paminėjus buvusį vaikiną ir Filą, jo skrandyje kažkas susisuko, ir jis nesuprato, kas tai buvo. Ir staiga tiesiog privalėjo sužinoti, ar ji miegojo su jo draugu. Nors reagavo netinkamai. Dabar tai suprato. Kaltino ją, nors norėjo tik paklausti.

Bet kodėl jam taip žūtbūtinai reikėjo tai sužinoti?

Pasitrynė šlaunį, raumenys buvo įsitempę, perjungė pirmą pavarą ir paspaudė greičio pedalą.