Хайди Райс - Seksualus nepažįstamasis

Rėjus troško susigrąžinti savo seksualinį gyvenimą. Visą.

Mėgautis šia nuostabia moterimi, parodyti jai, ką jis sugeba... Ir, kaip numanė, ką sugeba ji, tai jiems abiem suteiks daugiau malonumo nei pakankamai.

Per ją ištiesęs ranką nuo padėklo šalia vonios paėmė kempinę ir panardino į vandenį.

– Gal padėti tau nusiprausti? – paklausė braukdamas varvančią kempinę jos raktikauliu.

Medės vokai lėtai nusileido, ir ji tyliai atsiduso.

– Turbūt gali, – atsakė ji žemu balsu, – jeigu tau ne per daug sunku.

Jo kirkšnys įsitempė, kai stebėjo tuos prinokusius tarsi laukinės braškės spenelius, žaidžiančius slėpynes tarp putų. Įsitempęs nusijuokė.

– Visai nesunku.

Medės pulsas pašėlusiai daužėsi, mintys sukosi, o oda tvinkčiojo, tarsi būtų nukrėsta elektros srovės. Ji sutelkė visą savo dėmesį į lėtas glamones kempine po smakru, žemyn kaklu, krūtine.

Ką ji daro? Kaip jis įkalbėjo ją?

Ji nuoga gulėjo vonioje ir leidosi glostoma kone iki beprotybės, bet nebuvo tikra kodėl. Regis, jis nuoširdžiai sakė nieko nesitikėsiąs mainais. Bet ar leisti jam daryti tai, negaunant nieko atgal, nebuvo šiek tiek per įžūlu? Bėda tik ta, kad pasiūlymas buvo toks gundantis.

Joks vyras niekada nėra siūlęsis pamaloninti jos, nieko nesitikėdamas mainais. Visada būdavo priešingai. Ji planavo pasinaudoti juo, bet galiausiai jis pasinaudojo ja, taigi galbūt ji turi teisę į visą šį dėmesį ir neprivalo dėl to jaustis kalta...

– Mede, atsipalaiduok. – Ji atsimerkė ir išvydo jį stebintį ją ir liūdnai besišypsantį. – Liaukis tiek daug galvoti.

– Iš kur žinai, kad aš daug galvoju?

Ar tos veriamai žydros akys mato kiaurai? Juk ji šio vaikino nepažįsta.

Rėjus sukikeno, numetė kempinę, uždėjo didžiulius delnus ant pečių ir ėmė masažuoti.

– Tu įsitempusi. Atsipalaiduok. Mėgaukis. Mes turime visą vakarą.

Jo nykščiai slinko jos raktikauliu, tada paniro po vandeniu ir ėmė sukti aplink spenelius.

Nespėjusi susivaldyti, Medė tyliai suinkštė.

– Taip jau geriau, – tarė jis tarsi mokytojas ypatingai gabiam mokiniui. – Tavo krūtys labai jautrios, ar ne?

– Taip, – sumurmėjo ji nebūdama tikra, ar iš viso dar sugeba kvėpuoti. – Argi ne visų?

Jis nusijuokė.

– Nebūtinai. Kai kurios netgi gali patirti orgazmą. O kai kurios išvis beveik nieko nejaučia.

Su keliomis moterimis jis yra miegojęs? Iš to, kaip išmoningai glamonėjo jos krūtis, kaip nuo jo prisilietimų jos tvinkčiojo ir jos kūnu nuvilnijo ugnis bei geismas, spėjo, kad su gana daug. Medė šią mintį nuvijo.

Ji suraukė kaktą. Ji neturėtų jaustis nesmagiai.

Švelnios lūpos palietė kaktą, o pirštai vis dar glostė spenelius.

– Tu vėl galvoji, Mede.

Ji atsimerkė.

– Žinau, negaliu liautis. – Ji pakreipė galvą, įsižiūrėjo į ilgus pirštus, glamonėjančius jos besisupančias krūtis, ir pajuto, kaip visą kūną užplūsta geismas. – Aš nepratusi prie tiek daug dėmesio. Jaučiuosi keistokai.

Vos tai pasakiusi, pasigailėjo.

Šaunuolė, Med. Dabar atrodo taip, lyg priimtum labdarą.

Juk, šiaip ar taip, ji nesijautė nejaukiai, buvo įkaitusi, geidulinga ir pavojingai praradusi savitvardą. Bet jautėsi ir nesaugi.

Rėjus liovėsi glamonėti krūtis ir nubraukė plaukus jai nuo kaktos.

– Žinai, Mede, aš dar nesu sutikęs tokios moters kaip tu.

Nespėjus nieko atsakyti, jis pakilo nuo kėdės.

Tai buvo komplimentas ar priekaištas?

Rėjus iš spintelės išėmė purų baltą rankšluostį ir jį išlankstė.

Medės širdis nusirito į kulnus. Ji pabodo jam. Visiškai sugadino savo seksualinį nuotykį per daug galvodama. Turėjo progą būti suviliota ir ja nepasinaudojo.

Bet, kai atsisuko, jo akys juokėsi ir kibirkščiavo aistrą.

– Lįsk iš vandens, Medlina. – Jis laikė rankšluostį priešais ją kaip matadoras. – Noriu paragauti tavęs ir negaliu to daryti, kol esi vonioje. Bent jau be nardymo vamzdelio.

Jos kūnas užsiliepsnojo, ir ji turėjo užsidengti rankomis krūtinę, kad sustabdytų tą laukinį tvinkčiojimą.

Ko jis nori?

Gražiame Rėjaus veide sušvito šypsena, vėl atsirado tos prakeiktos duobutės.

– Po velnių, Mede. Tik nesakyk, kad joks vaikinas nėra tavęs ragavęs anksčiau. Su kokiais idiotais susitikinėjai?

Ji ir pati jau spėjo apie tai pagalvoti. Vien tik mintis apie tas reiklias jausmingas lūpas ant vienos labai jautrios jos kūno vietelės svaigino...

– Aš...

Rėjus dar labiau išsišiepė. Ir Medė suprato, kad jis atrodo labai savimi patenkintas.

– Žinoma, kad ragavo, – pamelavo ji, išlipdama iš vonios ir prisidengdama rankomis.

Šis vyrukas jau ir taip valdo situaciją. Laikas ir jai atsikovoti šiek tiek erdvės Šiaip ar taip, čia ji turėjo valdyti, ne jis. Medė nuleido rankas prie šonų ir leido jam apvynioti rankšluostį aplink pečius.

Liaukis elgtis kaip drovi skaistuolė. Tu ne tokia. Tu stipri, seksualiai galinga moteris, kuri tuoj išgyvens labiausiai jaudinančią naktį savo gyvenime.

Rėjus ištraukė smeigtukus jai iš plaukų, perkėlė šlapias garbanas į vieną pusę ir palinko prie jos kaklo. Medė suvirpėjo.

– Puiku, vadinasi, tau patinka oralinis seksas? – žemo balso murmesys suvirpėjo prie jos sprando.

– Aš jį dievinu, – atsakė drąsiai, jausdamasi tarsi ėriukas, besistengiantis vaidinti liūtą.

Medė stebėjo, kaip per džinsus ir jos rankšluostį į sėdmenis atsirėmė jo iškilimas.

Jis buvo milžiniškas, tikrai didesnis, nei pirmąjį kartą.

Medė žinojo, jos seksualinis gyvenimas visada buvo gana proziškas. Turėjo tik du rimtus vaikinus ir nė vienas jų nebuvo labai išradingas lovoje, tad jai pradėjo atrodyti, kad jie taip pat nebuvo ir gamtos apdovanoti. Dėl to ji ir troško laukinio, nerūpestingo, begėdiško nuotykio. Bet kodėl staiga pasijuto kaip visiška naujokė? Ir kodėl karštis plūstelėjo tarpukojyje kaip lava?

Rėjus apsuko ją, į savo pusę, patrynė delnais jos rankas ir uždėjęs rankas ant klubų prisitraukė ją arčiau.

– Gerai, – tarė, paliesdamas jos nosį. – Nes aš taip pat jį dievinu. O jeigu tavo skonis toks pat nuostabus kaip ir kvapas, mūsų abiejų laukia puiki puota.

O varge, – pagalvojo Medė, vedama į miegamąjį.

Ar labai laukinis, begėdiškas ir nerūpestingas bus šis nuotykis?

– Prašau... Rėjau. – Ji užgniaužė atodūsį, pasibaigusį ilga lėta dejone. – Negaliu. Tik ne vėl. Aš mirsiu.

Jo galva nuslinko žemyn, o Medė sugniaužė pirštus jo tankiuose plaukuose. Ji norėjo paslinkti jį aukštyn, kad išsaugotų sveiką protą, bet kojos prasiskėtė, nugara išsilenkė, instinktyviai pasikeldama jam prie burnos.

Dusdama iškvėpė, jis palaižė jos papilvę ir įsiskverbė, įgudusiais pirštais atverdamas jos paslaptis.

– Kokia tu graži. – Ji krūptelėjo, kai šnabždesys karštu oru sujaudino nepakeliamai įjautrintą odą ir vėl be gailesčio užtvindė karštis.

Rėjus lyžtelėjo vidines jos šlaunų puses.

– Prašau, – aiktelėjo Medė, jau nebe tokia tikra, ko maldauja.

Ji negalėjo patirti orgazmo. Tik ne dar kartą. Tai juk neįmanoma fiziškai!

Jis ne paprastai jos ragavo, o ryte rijo. Gardžiavosi kiekvienu jos nuogo kūno coliu. Atrado erogeninių zonų, kurių Medė nė nenumanė turinti.

Ji patyrė palaimą tiek kartų, kad pametė skaičių. Jis leisdavo pasiilsėti, be paliovos lėtai ją glostydamas, ir vėl pradėdavo viską iš naujo.

Jos kūnas tapo vienu atviru pulsuojančiu nervu, visiškai atsidavusiu jo valiai. Oda tapo jo šiurkščių, griežtų liežuvio judesių, ir patyrusių, nuospaudomis nusėtų pirštų glamonių įkaitė.