Хайди Райс - Seksualus nepažįstamasis

– Kad dažniausiai nesu toks prastas. – Jis nusibraukė nuo kaktos plaukus, šypsena – kaip mažo padykusio berniuko. – Tam yra priežasčių, kuriomis tavęs nevarginsiu, – sumurmėjo, jo akys patamsėjo ir tapo sodriai mėlynos. – Leisk tau atsilyginti.

Medė pajuto, kaip pritariamai patankėjo pulsas ir prakeikė idiotiškus savo hormonus. Anksčiau jis taip pat atrodė žaviai ir galingai, pasirodo, tai buvo tik klaidinanti reklama.

– Tai tikrai nėra būtina, – pabrėžtinai šaltai tarė ji.

Dar vienas toks raundas, ir jos seksualinis potraukis dings negrįžtamai.

– Būtina.

– Klausykite, pone Kingai, laikas nutraukti šiuos kvailus žaidimus, manęs tai nedomina.

–  Pone Kingai? – Atrodė, kad jis smaginasi. – Ar aš tikrai buvau toks niekam tikęs?

– Taip, tiesą sakant, buvai.

Kam vynioti teisybę į vatą?

Vaizduodamas pasibaisėjusį, jis uždėjo ranką sau ant krūtinės.

– Tu sužeidei mane, Mede.

– Na, dabar žinai, koks tai jausmas, – nukirto ji suirzusi. Kas gi čia juokingo?

Jis susiraukė, išsitiesė kaip strėlė, tingi šypsenėlė išblėso.

– Juk tau neskaudėjo? – Jis išbalo. – Tu buvai įsitempusi, bet maniau, kad esi pasiruošusi.

Ji šiek tiek susigėdusi nuraudo. Jis atrodė tikrai persigandęs.

– Ne. Ne tai turėjau omeny.

– Ačiū Dievui. – Rėjus persibraukė delnais veidą, tada vėl įsmeigė į ją tą seksualų veriantį žvilgsnį, ir Medė pajuto, kad vis labiau jaudinasi. – Gal susitarkime, Medlina?

Jai nepatiko, kaip tai nuskambėjo, ir norėjo, kad jis liautųsi kartoti jos vardą tuo žemu intymiu tonu. Bet tada Rėjus vėl suėmė jos ranką, prispaudė nykštį prie riešo, ir ji sutriko.

– Dėl ko?

– Įmesiu tavo drabužius į skalbimo mašiną, o paskui pravešiu tave namo, jeigu vis dar nori važiuoti.

– Turi skalbimo mašiną?

– Aha. – Jis vėl šyptelėjo. – Žinau, kad ši vieta atrodo kaip iš akmens amžiaus, bet joje yra ir keli šiuolaikiniai patogumai.

– Supratau.

Jo pasiūlymas buvo daug malonesnis nei sumanymas beveik penkis kilometrus stumti dviratį pakrante per lietų su šlapiais džinsais. Taigi. Bet ji nebuvo tikra dėl to jeigu . Ir dėl to, kaip jo nykštys audrina jos pulsą.

– Prižadi, kad parveši mane namo? Be jokių klausimų?

– Būtinai.

Bet ji nebuvo visiškai tikra, ar gali juo pasitikėti. Jis vėl atrodė toks patrauklus ir stiprus.

O galbūt negalėjo pasitikėti savimi. Kodėl jos pulsas šoka fokstrotą?

Rėjus paleido riešą ir kilstelėjo jos smakrą rodomuoju pirštu.

– Eik, prisileisk vonią, aš įdėsiu drabužius į skalbyklę. – Atsirėmęs alkūne, trumpai jai pakštelėjo. – Atsipalaiduok, – pasakė jis, ji prikando apatinę lūpą, stipriai jausdama, kaip dilgčioja ta vieta, kur prilietė jo lūpos. – Nebepuldinėsiu tavęs. Pažadu.

– Gerai, – atsakė ji nedrąsiai. Nesuprato, kaip jis laimėjo šią partiją, bet buvo tikra, kad kažkaip laimėjo.

Rėjus atmetė antklodę norėdamas atsikelti, o Medė puolė į vonios kambarį. Kad vėl visiškai prarastų savitvardą, jai tetrūko tik to labai simpatiško užpakaliuko vaizdo.

Uždariusi duris klausėsi, kaip iššlubuodamas pro duris Rėjus velka pėdas ąžuolo grindimis.

Ir tik iki kaklo panirusi į pušų aromato putas suprato, kad jo pažadas daugiau jos nepuldinėti suteikė gana daug laisvės improvizuoti.

Septintas skyrius

– Ką tu darai?

Rėjus krūptelėjo nuo spygtelėjimo, o Medei panirus iki kaklo, vanduo išsiliejo per vonios kraštą.

Jis tyliai sukikeno ir užtrenkė duris. Matydamas dvi raudonio dėmeles jai ant skruostų ir šlapias garbanas, prilipusias prie grakščios kaklo linijos, jautė, kaip darosi sunku kvėpuoti, kol perėjo per vonios kambarį.

– Gal malonėsi? – vėl paklausė Medė, žvelgdama pasipiktinimu degančiomis akimis.

– Ak, prašau, – negalėdamas sulaikyti šypsenos atsakė Rėjus ir, atsisėdęs ant pintos kėdės šalia vonios, ištiesė apmirusią koją.

Ji dėbtelėjo.

– Juk pažadėjai, kad daugiau manęs nepuldinėsi. Atsimeni?

Dieve, bet ji vis tik atrodo nuostabiai. Ypač pykdama. Nieko keisto, kad kaip tik ji prikėlė jį antram gyvenimui. Pagaliau.

– Neketinu tavęs puldinėti, – atsakė, užkišdamas garbaną jai už ausies.

Nykščiu perbraukė jai kaklą ir Medei trūksmingai nurijus seiles gyslas užliejo pasitenkinimas. Per paskutinius šešis mėnesius jis prarado daug dalykų, bet ši mergina grąžino vieną brangiausių, ir jis ruošėsi atsidėkoti vieninteliu būdu, kurį žinojo. Deja, šią akimirką jautė ne vien dėkingumą.

– Ką tada ketini daryti? – įtariai nužiūrinėdama paklausė ji.

Kūno buvo matyt nedaug, bet vaizduotei piešiant tos drėgnos rausvos odos po vandeniu vaizdą, darėsi vis sunkiau laikytis plano, kurį buvo sukurpęs, dėdamas šlapius jos drabužius į senovinę senelio skalbimo mašiną.

Žinoma, jeigu jis būtų džentelmenas, leistų jai ramiai išsimaudyti. Bet jis niekada toks nebuvo, taip pat niekada nebuvo ir ypatingai kantrus.

Negalėjo jos kaltinti, kad nenorėjo su juo turėti nieko bendro. Juk anksčiau elgėsi kaip visiškas kvailys. Kodėl ji turėtų tikėti, kad jis gali pasirodyti daug geriau? Tikėjosi, kad bus daug geriau. Iki šiol jis tikrai nesielgė su ja kaip su karaliene.

– Ketinu tave sugundyti.

– O vargeli. Ar negali to tiesiog pamiršti?

Nors labai stengėsi nesijuokti, jis sukikeno. Medė tikrai atrodė įpykusi. Ir tokia velniškai skani – norėjosi ją visą nulaižyti.

– Bet aš negaliu pamiršti, Mede. Tu suteikei man patį įspūdingiausią orgazmą per visą mano gyvenimą.

Ji išpūtė akis, o rausvos dėmelės ant skruostų pražydo ryškiai raudonai.

– Tikrai? – paklausė ji tokia apstulbusi, kad norėjosi ją apkabinti.

Rėjus ir pats šiek tiek nustebo, kad nesutirštino spalvų. Žinoma, orgazmo stiprumui daugiau įtakos turėjo jo paties jausena, bet tai vis tiek buvo tiesa.

– Ir ne vien tai, – tęsė jis žiūrėdamas į nuraudusį merginos veidą. – Šią popietę išgelbėjai man gyvybę, – tiesą sakant, du kartus. Aš tau skolingas.

Pirštu perbraukė vandenį ir palietė kietą kaip akmenukas spenelį, kyšantį iš putų.

Ji atsiduso, vyzdžiai išsiplėtė.

– Iš tikrųjų?

– O aš esu vyras, kuris visada grąžina skolas.

– Ak, supratau. – Ji atrodė tokia suglumusi ir tokia susijaudinusi, kad jis turėjo įsikąsti sau į skruostą, kad sulaikytų šypseną. – Tik nesu tikra... – Ji padvejojo. – Noriu, kad tu... – Jos žvilgsnis nuslydo jo kelių link, ir ji dar labiau nuraudo.

Jis žinojo, kas negerai.

Jau suprato, kad akiplėšiškos vilionės virtuvėje Medei nebuvo įprastos. Ir kad paprastai ji nebūna tokia seksualiai reikli. Moterys, su kuriomis yra miegojęs anksčiau, iš karto būtų pareikalavusios pasiaiškinimo dėl tokio brutalaus elgesio, bet ji to nedarė, bent jau ne iš pradžių, nors turėjo tam teisę.

Kadangi patyrusios moterys niekada jo itin netraukdavo, dabar suprato, kad užburiantis demonstruojamos drąsos bei naivumo mišinys tiesiog svaigina. Ir nepakeliamai jaudina.

– Dėl to nesijaudink, – tarė jis suprasdamas, kad ji pastebėjo, jog jis susijaudino. – Viskas bus dėl tavęs. – Rėjus buvo prisiekęs likusį vakarą laikyti savo granito gabalą kelnėse. – Ir dėl tavo malonumo. – Jis suėmė jos pakaušį, gnybtelėjo į apatinę lūpą. – Aš savąją dalį jau gavau.

Po šešių ilgų priverstinio susilaikymo mėnesių tai bus sunkiausia, ką jam teks padaryti, bet prieš tuos šešis mėnesius jis prarado ne tik savo seksualinę potenciją. Dar būdamas besiplunksnuojantis paauglys sužinojo, kad geras seksas – tai ne tik susijaudinimas ir išsiliejimas. Bet, begailėdamas savęs, buvo tai pamiršęs.