Кэт Шилд - Derybų nebus

– Klausau.

– Labas, Natai, kaip sekėsi?

Išgirdęs Makso balsą, Natanas vos susivaldė neurgztelėjęs. Iš perdėtai džiaugsmingo vyresniojo brolio tono galėjo pasakyti, kad tas paskambino tikėdamasis išgirsti, jog Natanui nepavyko.

– Puikiai.

– Taigi Montgomeris pritarė sandoriui? – Makso balsas skambėjo nebe taip linksmai.

Jeigu jo įbroliai išsiaiškintų apie Sailo sąlygas, susijusias su sandoriu, nepaliktų Natano ramybėje. Jis ketino pasirašyti sutartis dar prieš tam nutinkant.

– Reikia sutvarkyti keletą nesklandumų, bet, sakyčiau, reikalai gan neblogi. – Natanas atpalaidavo prie vairo karštligiškai prilipusius delnus.

Įžengęs į trečiąją dešimtį, jis beveik metus praleido lankydamasis pokerio turnyruose, kur išmoko perprasti žmones ir nuslėpti savo užmačias. Lošdamas čempionate blefuodamas apdūmė du geriausius šalies pokerio žaidėjus ir laimėjo pusę milijono dolerių. Tuo metu įgyti įgūdžiai pravertė per paskutinius šešis mėnesius, dirbant su įbroliais. Labai anksti suprato, kad negalima jiems leisti pamatyti jį susijaudinusį.

– Tačiau neturi pasirašytos sutarties, – neatlyžo Maksas, atgavęs savo įžūlumą.

Natanas sugriežė dantimis. Tik leisk viduriniajam Keisų broliui apie tai užsiminti.

– Kaip ir minėjau, yra kelios smulkmenos, dėl kurių vis dar deramasi.

– Buvai įsitikinęs, kad grįši su pasirašyta sutartimi. Ar Montgomerio nesužavėjo tavo pasiūlymas?

Natanas pasišiaušė, išgirdęs numanomą užgaulę. Jo broliai savo verslo įžvalgas lavino sėdėdami kolektyvinėse Amerikos posėdžių salėse. Natanas vadovavosi verslininko metodais. Savuosius milijonus susikrovė vertybinių popierių biržoje ir rizikingai investuodamas turtą. Nepaisant nelegalių investicijų, Maksas su Sebastianu atsisakė tikėti, kad jis pasižymi stipria verslo nuovoka. Broliai neįstengė pamiršti, kad jo turtai išaugo iš laimėtų pokerio partijų daigelių.

– Sailas tikrina sumas. Duos atsakymą po šešių savaičių. – Valentino dieną. Natanas nesuprato Sailo pasirinktos datos reikšmės.

– Taip ilgai? Greičiausiai nerimauja dėl rizikos, kaip ir mudu su Sebastianu. Du šimtai milijonų – nemenka mūsų turtų dalis. Jei tu klysti, mes visko neteksime.

Kai jų tėvas išėjo į pensiją, Sebastianas ir Maksas pakeitė Keiso jungtinių investicijų verslo strategiją iš labai rizikingos į itin konservatyvią. Natanas pirmas pripažintų, kad jų tėvo maniakiškas žavėjimasis didžiuliu pelnu vertė sudarinėti pavojingus sandorius, tačiau jo broliai į tai reagavo pernelyg jautriai.

Ir kaip tik dėl to Natano pasiūlymai judėti tolyn ir bendradarbiauti su Montgomerių nafta steigiant naują įmonę, o ne toliau supirkinėti jau esamas bendroves, buvo sutikti skeptiškai.

– Aš neklystu, – atsakė Natanas.

Tai kvailys, kad leidosi įkalbamas tėvo dirbti drauge su broliais. Brendonui Keisui susisuko protas, jei manė, kad Sebastianui su Maksu reikia Natano. Jiems reikėjo tik vienas kito. Ir jų saugių mažyčių strategijų.

– Tu minti rizikingais poelgiais, – pareiškė Maksas. – Atrodo, kad jais svaiginiesi.

– Visi mano rizikingi žingsniai versle buvo priimti po ilgų ir nuodugnių tyrimų.

Maksas prunkštelėjo.

– Ar tik ne tą darei prie pokerio stalo? Nuodugniai tyrinėjai?

Natanui nepatiko, kad jo sunkus darbas sumenkinamas iki kažkokių atsitiktinių aplinkybių, bet nesiruošė girtis savo laimėjimais. Ketino Maksui su Sebastianu parodyti, kad jie klysta jo neįvertindami.

– Pripažink, Natai, – tęsė Maksas. – Tau nepavyks pasirašyti sandorio su Montgomeriu. Sailas tik apgaulingai tave vilioja. Dabar prisiminiau priežastį, kodėl skambinu. Sulaukėme žinių iš Luko Smito. Jis norėtų susitikti.

Makso naujiena įsiutino Nataną. Sebastianas jau kelerius metus degė noru po savo sparneliu priglausti Smito pramonę . Įsigydami šeiminį verslą jie toliau kenktų Keiso jungtinių investicijų akcijų paketui. Tobulas žingsnis rizikuoti nelinkusiems broliams.

– Kodėl dabar? Prieš metus jis nesvarstydamas atmetė mūsų pasiūlymą.

– Neaiškino, ir tai nesvarbu. Mums su Sebastianu patinka Luko įmonė. Ji ne tokia rizikinga.

Arba ne tokia pelninga.

– Man tik reikia šešių savaičių sutvarkyti smulkmenoms. – Natanas tyčia nutylėjo detales. – Jei duosite laiko, pasistengsiu, kad sandoris pavyktų.

– Kalba eina ne apie tave, – Maksas prabilo rūsčiau. – Kalbama apie tai, kas geriausia Keiso jungtinėms investicijoms . Nustok elgtis kaip vienišas vilkas ir įrodyk, kad įmonės interesai tau svarbesni už savąjį ego.

– Tą aš ir darau.

Nesąžininga kritika įskaudino Nataną. Jis visada buvo pašalinis. Dėl ilgalaikio motinos romano su Brendonu iš Natano buvo atimtas menkiausias šansas turėti normalią šeimą. Po jos mirties, kai jam tebuvo dvylika, jis persikraustė gyventi su Keisų šeima. Nei Brendono apgaudinėta žmona, nei jos pernelyg rūpestingi sūnūs nesidžiaugė, kad stogu teks dalytis su gyvu Brendono neištikimybės įrodymu. Sebastianą ir Maksą skyrė trylika mėnesių, o Natanas buvo tik puse metų jaunesnis už Maksą. Tačiau jo artimi it dvyniai broliai visiškai atsiribojo nuo Natano.

– Sunku elgtis kaip komandos nariui, kai esu laikomas priešu.

Stojo ilga tyla. Kai Maksas vėl prabilo, jo balsas skambėjo šalčiau nei kada nors.

– Pasimatysime rytoj biure.

– Be abejo.

– Po pietų susitarsiu dėl susirinkimo su Sebastianu. Tada galėsi pranešti naujausius įvykius.

Nelaukdamas atsakymo Maksas baigė pokalbį. Natanas išbėrė krūvą keiksmų ir į grotuvą įdėjo kompaktinę plokštelę. Kol dainuodamas Dirkas Bentlis bandė priminti, kad nutinka ir gerų dalykų, Natanas mintijo apie savo padėtį. Pastarasis pusmetis buvo tikras pragaras. Greičiausiai nebūtų taip ilgai ištvėręs, jei taip stipriai nemėgtų iššūkių.

Natanas atrėmė alkūnę į dureles ir nuleido galvą ant rankos. Neprašytas gundantis Emos, dėvinčios juodas kelnaites ir tokią pat liemenėlę be petnešėlių, paveikslas iškilo prisiminus naktį per Granto vakarėlį. Emos oda buvo lyg kaitrus šilkas. Ji buvo tokio tipo moteris, kokiomis Natanas žavėjosi: aistringa, rafinuota ir žėrinčių tamsių akių.

Jos brolis Kodis buvo geriausias jo draugas nuo koledžo laikų. Pirmą kartą Natanas įsižiūrėjo Emą, kai jai buvo šešiolika. Tada ji tebuvo nepilnametė mažė, tačiau vis tiek užvaldyta smalsumo persekiojo jį iki moterystės.

Toji patraukli įžūli mergiotė, pasidažiusi lūpas raudonai, kad prikaustytų dėmesį prie savo goslios burnos, pasitaikius kiekvienai progai, mirkčiojo ilgomis blakstienomis ir puikavosi puikiu, įdegusiu, bikiniu pridengtu kūnu. Ji rietė nugarą ir kedeno drėgnus plaukus.

Pralinksmintas jos koketiško žaidimo, Natanas leido Emai su juo lavinti savo moteriškus kerus. Vis dėlto išlaikyti atstumą tapo vis sudėtingiau, nes ji išdrąsėjo. Tada išaušo ta popietė, kai pričiupo jį vieną virtuvėje. Ema išdidžiai ir nenatūraliai prakrypavo pro jį segėdama beprotiškai trumpą sijoną ir avėdama aukštakulnius, pakurstydama jo aistrą akiplėšišku šypsniu.

Jei būtų bent užuodęs jos užmačias, būtų tučtuojau išsinešdinęs, tačiau nė nesapnavo, kad Ema prirems jį prie stalviršio ir ketins pabučiuoti savo putliomis rožinėmis lūpomis. Du vangius širdies dūžius Natanas stebeilijo į jos gražų veidą, blakstienas, juodais pusmėnuliais nugulusias ant įraudusių skruostų, ir buvo bepasiduodąs pagundai išrėžti paskaitą apie flirto su vyresniais vyrais pavojus. Tačiau pabūgęs, kad visa tai darosi per rimta, paspruko ir leidosi į kelią.