Кэт Шилд - Derybų nebus

– Jis nenustoja apie mane tupinėti, – Ema pasiskundė Edisonai, kai Natanas išėjo. Ji įsimetė vynuogę į burną ir užkando šviežia prancūziška duona su riekele bri. – Tarsi man reikėtų auklės.

– Bet ar ne malonu, kai jis taip elgiasi?

Suktas Edisonos klausimas pataikė pernelyg arti tikslo. Niekas nepatikėtų, kad Ema gali savimi pasirūpinti, nebent pati įrodytų, kad įstengia.

– Man puikiai sekėsi, dar iki pasirodant jam.

Natanas grįžo su stikline vandens Emai. Ledo kubeliai barkštelėjo stiklinėje, kai statė ją ant stalo.

– Vakarienė bus paruošta po pusvalandžio. Gali pasilikti? – pasiteiravo jis Edisonos.

Ji pažvelgė į Nataną, paskui į Emą.

– Negaliu. Prižadėjau Polui, kad šįvakar grįšiu vakarieniauti namo.

Ema rijo Nataną akimis, kol jis išėjo iš kambario.

– Kaip moteris, tvirtinanti, kad nėra susidomėjusi, skleidi itin kaitrius virpulius. – Edisona bent jau palaukė, kol Natanas grįžo į virtuvę, prieš išpyškindama tokius baisius kaltinimus. – Taip į jį vėpsojai, kad beveik tikėjausi išvysti nudegimo žymes ant jo užpakalio.

– Tai siaubinga. – Ema pamasažavo sustingusius pečius. – Aš negaliu susilaikyti. Tai tas pats, kaip duoti dvimečiui sausainį ir uždrausti valgyti. Jam neįmanoma atsispirti.

– O turint omenyje, kaip jis į tave žiūri, geriau nupūsk dulkes nuo savo platininės kortelės ir įsigyk kraitį. To vyro galvoje sukasi mintys apie vedybas.

Ema linktelėjo galva. Tik gaila, kad dėl visai kitos priežasties, nei norėtų ji.

Natanas prisidengė žiovulį kumščiu ir pastatė Emos pasiskolintą furgoną aikštelėje šalia Baton Ružo parodų rūmų. Jis sumirksėjo, kad sudrėkintų išsausėjusias akis. Laikrodis prietaisų skydelyje rodė, kad yra beveik devynios valandos vakaro. Prieš penkias valandas grįžo namo po trumpos verslo kelionės į Čikagą laukdamas romantiško susitikimo su savo aistrų objektu ir rado Emą, pasiruošusią sėsti už šios geldos vairo. Pasibaisėjęs mintimi, kad ji ketino važiuoti į Baton Ružą laužu, kuris savo gyvenime matė ir geresnių dienų kelyje, nepaisė jos prieštaravimų ir primygtinai pareikalavo vairuoti pats.

Po tokios darbo savaitės mažiausiai troško vėl keliauti. Ką jau kalbėti, kad dabar – pats netinkamiausias laikas išeiti atostogų. Brolių susidomėjimas Luko Smito įmone augo kaip ant mielių. Natano vietos paieškos Čikagoje nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjosi. Rytoj tikrai derėtų būti biure ir skambinti Kodžiui dėl kitos vietos įrenginiams. Kas iš to, kad laimėtų Emą ir pasirašytų sutartis su Sailu, jeigu neturi vietos gamybai?

Bet jis sėdėjo furgone beveik už trijų šimtų mylių.

Natanas atsigręžė į šalia miegančią moterį. Ema snaudė beveik visą kelią. Niekada nebūtų sau atleidęs, jei ji būtų užmigusi prie vairo. Be to, broliai nepastebės, jeigu jis dar vieną dieną nepasirodys biure.

Ema atrodė tokia rami. Vairuodamas Natanas mąstė, kaip būtų gera, kad ji visada būtų jo gyvenime. Nors neužsimerkė prieš santuokos su Ema privalumus – draugija, nepakartojamas seksas, prasmės pojūtis, jaustas paskutines dešimt dienų, – nesitikėjo, kad jame prabus tokia globa ar kad paprasčiausiai mėgausis tokiais paprastais dalykais, kaip kad stebėti ją miegančią.

Natanui patiko rūpintis Ema ir jis jautė, kad nors mergina ir priešinasi, jai patiko toks elgesys. Greitai Ema suvoks, kad jie turi visus pagrindus tvirtai santuokai.

Visus, išskyrus meilę.

Išniro prisiminimas iš jo pokalbio su tėvu. Klausydamasis, kaip Brendonas giria Marisos stiprybę ir apgailestauja, kad pernelyg greitai pasiryžo santuokai iš išskaičiavimo, Natanas pajuto, kad nuomonę apie meilę apnarplioja abejonės. Tėvo žodžiai skambėjo galvoje neleisdami užmigti naktimis, kol Ema plušėdavo koridoriaus gale, ir atvėrė krūtinėje tuštumą, paskatino suvokti, kad kažko trūksta.

Ar nori, kad Ema jį mylėtų taip, kaip jo motina mylėjo Brendoną? Ne, nieko neišeitų. Motinos meilė nesuteikė jai laimės. Natanas troško būti reikalingas Emai, kad ji geistų jo, net patiktų jai. Daugiau nieko. Jokių nerealių lūkesčių, gadinančių malonų draugystės ir sekso derinį.

Natanas išjungė furgono variklį ir pasitrynė nugarą žvelgdamas į miegančią Emą. Ji atlošė sėdynę ir pasisuko šonu į jį. Viena koja atremta į grindis, kita – sulenkta, o sijonas pakilęs iki pusės glotnios šlaunies. Natanas įsivaizdavo, kaip jo delnas slysta koja, kol pasiekia rojų. Jis atsiduso. Ema buvo pernelyg didelė pagunda, kad bent mėgintum įsivaizduoti.

Viena ranka pakišta po galva. Kita permesta per liemenį. Natanas siektelėjo paliesti jos petį ir pažadinti, tačiau švelni oda po džinsiniu švarkeliu išblaškė dėmesį. Nesumodamas, ką daro, pakišo po juo delną ir suėmė kaklą, o nykščiu perbraukė per skruostą. Pakerėtas Emos odos šilumos ir aromato, pasilenkė ir priglaudė lūpas prie jos lūpų.

Užgniaužęs dejonę, vėl nuleido galvą ir pabučiavo stipriau, kad pajustų jos skonį. Ema pasimuistė ir pakėlė ranką prie prasegtos jo medvilninių marškinių apykaklės. Priglaudusi delną prie krūtinės, pravėrė lūpas.

Natanas skendo lėtai spausdamas, slysdamas ir bučiuodamas. Glamonėjo Emos lūpas savosiomis išgaudamas tylų palaimos atodūsį. Ema ranka palietė jo kaklą, o pirštais glostė plaukus. Nataną užplūdo ramybė. Kaip čia yra, kad, bučiuojant Emą, dingsta visas pasaulis ir rūpesčiai?

Jos kvepalai priminė pavasarį. Natanui patiko šis metų laikas dėl progos atnaujinti buvusius laimėjimus, šanso augti naujomis kryptimis, dėl galimybių priimti naujus rizikingus sprendimus.

Rizika versle. Tačiau ne asmeniniame gyvenime.

Priblokštas Natanas atšlijo. Kai susidurdavo su širdies reikalais, kaip ir jo broliai, bjaurėdavosi rizika. Tik šio bruožo nepaveldėjo iš savo tėvo. Brendonas drąsiai elgėsi ir versle, ir meilės reikaluose.

Grįžo prisiminimai. Tėvas sėdi ant nušiurusios sofos jų ankštame namelyje, Marisos pėdos – jam ant kelių. Marisa su Brendonu plauna indus. Tėvas bučiuoja jai kaklą. Ir juokiasi. Visada juokiasi. Natanas tik dabar suvokė, kad jo tėvai buvo laimingi kartu. Atsidavę vienas kitam. Ne dėl nelaimingos meilės jo motina buvo nelaiminga. Ją skaudino laikas, praleidžiamas atskirai. Keista, kaip pyktis ir apmaudas apjuodino šiuos atsiminimus.

Natanas suėmė Emos veidą delnais ir priglaudė savo kaktą prie jos.

– Atvažiavome.

– Kiek valandų?

– Beveik devynios. Kiek laiko užtruksi viską įsirengti?

– Manau, porą valandų.

– Išalkai? Praleidome vakarienę. Galėtume užkrimsti, prieš kibdami į darbus. Turėtum pasistiprinti.

– Aš pernelyg įsitempusi, kad valgyčiau. Gal vėliau, susitvarkę, galėtume išeiti vėlyvos vakarienės. – Ranka, žaidusi su jo plaukais, nusviro ant kelių. – Ačiū, kad vairavai ir leidai man pamiegoti.

– Po beveik trijų valandų snaudulio greičiausiai šiąnakt nenorėsi užmigti, – tarė Natanas, šiurkščiai pakštelėjo į kaktą ir atsitraukė. – Aš, priešingai, galėčiau miegoti visą savaitę.

Emos veide jis išvydo sąmyšį. Natanas tapo pažeidžiamas, o to jis niekada nepatyrė su jokia moterimi. Naujos tėvų santykių įžvalgos skatino suabejoti tuo, ko, sakė, norįs iš Emos. Nebuvo pratęs abejoti savo sprendimais. Nebuvo pratęs netekti pusiausvyros.

Natanas daugiau netikėjo, kad vedybos be meilės – gera mintis.

Tik nežinojo, ar vedybos iš meilės – gera.

Devintas skyrius

Ema kone bėgo, kad suspėtų su dideliais Natano žingsniais. Dėbtelėjo į jį, o krūtinę suspaudė mąslus žvilgsnis iš po surauktų antakių. Natanas atrodė už tūkstančio mylių, o dėl stipraus ir aštraus geismo, tempiančio odą, Ema jautėsi pernelyg artima dabarčiai. Kas gi nutiko furgone?