Кэт Шилд - Derybų nebus

Apstulbusi Ema nubraukė plaukus nuo veido ir pažvelgė jam į akis. Natanas sunėrė jų pirštus ir paguldė rankas ant pagalvės. Natano ramybė trikdė Emą. Joje šėlo geismas. Ji beprotiškai ilgėjosi jo ilgų gilių bučinių, valdingų rankų glamonių ant karštos odos. Ema troško jų susiliejimo taip, kaip dar nieko taip nebuvo troškusi. Ar ir Natanas taip geidžia jos?

Emą prikaustė tai, ką ji pamatė jo akyse.

Jausmą.

Jis bučiavo ją lėtai ir geidulingai. Ema, regis, ištirpo šioje glamonėje, saldžioje skruostą kutenančio alsavimo vilionėje, juto krimsčiojimus ir suvokė, kad Natanui tai – ne vien fizinė aistra. Ji patinka jam. Gal dar nemyli, bet, kita vertus, Natanui tai nėra šiaip nuotykis. Ema juto, kad jo bučiniai nuoširdūs, kad jis pirmiausia stengiasi suteikti malonumo jai, o tik vėliau galvoja apie save. Jai suspaudė krūtinę. Apsimetinėti, kad tai – tik seksas, bus nepalyginti sunkiau. O jos širdžiai grėsė didesnis pavojus nei kada nors. Nes pabudo viltis. Viltis, kad rūpestis gali tapti kuo nors daugiau. Gali tapti meile. Ir menkesnis jausmas sudraskytų jai širdį.

Nuvijusi nerimą, Ema sutelkė dėmesį į kaitrą kirkšnyse, kai Natanas liežuviu lėtai išglamonėjo jos krūtį. Jo lūpos prigludo prie kieto spenelio ir ėmė čiulpti, o Ema aiktelėjo. Malonumas smogė tiesiai į šerdį. Tada ji pajuto Natano ranką: ji nuslydo žemyn pavogdama paskutines mintis. Jis glamonėjo subtiliai ir rūpestingai, rado jautriausius taškelius. Natanas visada buvo rūpestingas meilužis, tačiau šiandien Ema pernelyg nekantravo, jos aistra buvo per kaitri ir nevaldomai augo. Ji troško, kad ją paimtų greitai ir stipriai.

– Aš tavęs noriu... – Emos pirštai susmigo į jo pečius. Natano svoris kaustė prie čiužinio, bet ji vis tiek įstengė pasiūbuoti klubais, parodyti savo geismą. – Savyje, – aiktelėjo ji, kai Natano pirštai slystelėjo tarp jų kūnų kaitindami iki beprotybės. – Dabar.

Jis pakluso ir įsitaisė tarp praskėstų šlaunų keliais liesdamas jos kelius, pravėrė ją, kad galėtų įeiti. Kuždėjo padrąsinamus žodelius ant įkaitusios Emos odos, atrėmė rankas prie jos pečių ir stumtelėjo klubus perverdamas ją vienu staigiu giliu dūriu. Ema išrietė nugarą ir sugriebė jo riešus, o pasaulis, regis, blykstelėjo akinamu pojūčių pliūpsniu. Ji visa siela atsivėrė šiurpinančiam jų abiejų malonumo stebuklui ir sudejavo iš malonumo, kai atsivėrė prisitaikydama prie Natano.

Jis įėjo iki galo, sustojo ir priglaudė skruostą prie josios.

– Mieloji, tu nuostabi. Viskas gerai?

Natano svoris spaudė prie čiužinio, o jų kūnai tiko vienas kitam kaip dvi obuolio puselės, ir Ema žinojo, kad dar niekada nesijautė geriau.

– Tobula, – pagarbiai sukuždėjo ji ir susiūbavo klubais priimdama jį dar giliau.

Ema pajuto virpulingą palaimą. Pirmasis būsimo malonumo pažadas.

Natanas vieną ranką pakišo po ja, suėmė užpakaliuką ir pradėjo kvapą gniaužiantį slysčiojimą pirmyn atgal. Spaudimas pakilo anksčiau, nei Ema tikėjosi, ir pakylėjo link dangaus, ji pajuto, kad skyla ir pažyra it begalė šviesos taškelių. Į tikrovę sugrąžino aistringi Natano bučiniai.

– Kitą kartą mes baigsime drauge, – prižadėjo vėl judėdamas joje lėtai.

– Pažadu pamėginti būti truputėlį kantresnė, – sušnopavo Ema pirštais glostydama jo skruostus. – Būtų lengviau, jeigu kitą kartą neverstum manęs taip ilgai laukti.

– Verčiau tave laukti? – suniurnėjo Natanas greitai judėdamas joje, stūmėsi gilyn į jos šerdį sukeldamas dar nepatirtus pojūčius. – Tu vengei manęs... – sudejavo jis, kai Ema sutraukė vidinius raumenukus, ir Natanas sudrebėjo.

Jį patenkinti buvo labai lengva. Kur tik lietė, jaudino jį. Natanas pabučiavo ją dar aistringiau, kai glamonės vėl įsiliepsnojo. Tada išsiveržė gomurinė aimana, jis paskutinį kartą nėrė gilyn ir sukniubo ant jos.

Rankomis apglėbusi Natano pečius, o kojomis apsivijusi klubus, Ema mėgavosi ramia jų mylėjimosi atomazga žinodama, kad pertraukėlė ilgai nesitęs. Netrukus Natanas išslys iš jos ir pasitrauks iš glėbio suardydamas tą trapų artumą, sukurtą ypatingos traukos.

Ji vėl grįš prie darbo, o Natanas atnaujins savo pastangas ją išblaškyti, tačiau kol kas Ema atsidavė akimirkai jausdamasi aptingusi ir, ak, apimta tobulos palaimos.

– Na, ar galėtume pasikalbėti, kaip aš verčiau tave laukti? – sušnabždėjo Natanas bučiuodamas jai kaklą.

Nors Emą išvargino ilgos valandos, praleistos susikūprinus prie darbo stalo, Natano prisilietimas atgaivino. Ji tiek daug laiko praleido įsivaizduodama dalykus, kuriuos norėtų padaryti šioje lovoje. Puoselėjo aibę fantazijų, kurias troško įgyvendinti.

– Aš nenoriu kalbėtis, – atsakė Ema, paguldė jį ant nugaros ir apsižergė. Natano kvėpavimas sutrūkčiojo, jis ištiesė ranką ir švelniai delnuose pasvėrė krūtis.

– Kitaip sakant, paprasčiausiai mėgautis?

Ema palinko į priekį, jos lūpos sklandė virš Natano burnos ir nusišypsojo.

– Taigi.

Ak, tai jam patiko dar labiau.

Natanas klausėsi gilaus ramaus kvėpavimo ir įkvėpė jo glėbyje miegančios švelnios moters šilto odos kvapo. Ilgai mėgavosi apsunkusių krūtų spaudimu prie krūtinės ir susipynusiomis jų kojomis po antklodėmis. Tada atsimerkė ir gėrėjosi aistringai nubučiuotomis lūpomis, ilgomis blakstienomis. Priešaušrio šviesoje susivėlusiais plaukais ir apnuogintais pečiais, Ema atrodė nuostabiai. Jis nusišypsojo, kupinas pasitenkinimo.

Tik pabudęs, tučtuojau nuvijo visas mintis keltis. Būtinybę grįžti prie negailestingai alinančio darbo sutramdė praėjusi naktis. Natanas nieko daugiau netroško, tik mėgautis šalia gulinčios Emos artumu. Vis dėlto kai kurios jo kūno dalys įrodė nestokojančios energijos. Kraujas plūstelėjo į kirkšnis, duodamas ženklą apie geismą, kuris, manė, jau yra numalšintas.

Natano delnai nuslydo Emos šlaunimi aukštyn ir šonu. Jis išskėtė pirštus ant liemens linkio ir priglaudė ją prie savo standaus vyriškumo. Emos blakstienos suvirpėjo, ji pabudo. Natanas nosimi pakuteno jai smilkinį.

– Man reikia eiti, – suniurnėjo Ema ir pasimuistė ketindama išsilaisvinti iš jo glėbio.

Natanas įtempė rankas. Jeigu leis Emai pabėgti, jo pasitenkinimas iškeliaus su ja. Kas jam darosi, jei nesugalvoja nieko geriau, kaip visą dieną praleisti su Ema lovoje, tiesiog skaityti laikraščius arba džiaugtis jos artumu?

– Pasilik truputėlį ilgiau.

– Ir taip per ilgai užsibuvau, – atkirto Ema vaduodamasi iš jo gniaužtų, o muistydamasi tik dar labiau sujaudino Nataną. – Turiu darbo.

– Pamiršk tą parodą. Tau niekaip nepavyks laiku įgyvendinti tėvo reikalavimų.

– Pavyks. – Ema piktai jį nužvelgė ir įsirėmė rankomis, kad atstumtų. – Man pavyks.

– Kodėl paprasčiausiai nepasiduodi ir neišteki už manęs? Juk žinai, kad tavimi puikiai pasirūpinčiau.

– Aš nenoriu, kad manimi kas rūpintųsi.

Sako mergina, trokštanti vedybų su laiminga pabaiga kaip pasakoje, – pagalvojo Natanas. Jeigu Ema suteiktų bent menkutę progą, galėtų pakeisti jos nuomonę, parodytų, kaip ją lepintų.

– Kodėl tu taip stipriai priešiniesi? Mums gera kartu. Praėjusi naktis buvo nepakartojama.

Natanas pasiguldė Emą po savimi, jos riešus prispaudė virš galvos. Ema suglebo, kūnas atsipalaidavo. Tačiau lūpos maištingai susičiaupė, o akis aptemdė pyktis.

– Praėjusią naktį buvo vien seksas. Ne to ieškau santuokoje.

– Verčiau ieškok, nes kitaip tavo vyras nuklys į šalį, – paerzino Natanas nosimi glaustydamasis prie kaklo, gėrėdamasis jos oda.