Кэт Шилд - Derybų nebus

Natanas kilstelėjo galvą, bet Emos lūpos jo nepaleido. Ji kvėpavo greitai ir nelygiai, ir jis nusišypsojo atidžiai žvelgdamas į aistrą ir netramdomą geismą atspindintį jos veidą.

Ji tyliai suaimanavo ir sudejavo, tada jos delnai nuslinko žemyn. Dar nespėjus jo paliesti, Natanas sugavo už riešo ir atitraukė jos ranką.

– Kol kas ne. Prižadėjau įsimintiną naktį, – suurzgė jis pakeldamas Emą ant rankų. – Tik ne greitukas ant mano svetainės grindų.

Kai vėl ją nuleido, Ema kojomis prilietė lovą.

–  Greitukas, – sukuždėjo ji nerangiais pirštais atsegdama jo diržą ir viršutinę kelnių sagą. – Taip, pamylėk mane dabar.

Natanas parvertė ją ant lovos.

– Jei to reikalauji.

– Reikalauju. – Ema išsirietė lyg katė, kai Natanas pasiguldė ją po savimi.

Jo liežuvis šmurkštelėjo į ausį sukeldamas jaudinantį virpesį, o tada jis atsilošė ir tiriamai nužvelgė lygią baltą odą ir kerinčias krūtis rožiniais speneliais, kurie viliojamai kvietė pro liemenėlės nėrinius.

– Tu tokia švelni, – iškvėpė jai į kaklą, lyžčiodamas krūtinę palei ploną liemenėlės medžiagą.

Ema išsirietė. Natanas grybštelėjo spenelį dantimis ir pajuto, kaip jis sustangrėja. Ema ritmingai alsavo.

– Dar niekada taip nesijaučiau.

Duslus moteriškas balsas pervėrė Natano mintis lyg gryniausio krištolo aidas.

– Gerai.

Jis atsivertė ant nugaros ir užsikėlė Emą ant savęs. Abiem rankomis suėmė ją už klubų. Suėmęs galvą, įsisiurbė į lūpas ir giliai panėręs liežuvį supynė su josios. Kai Ema atsakė taip pat aistringai, Natanas pajuto, kaip nenumaldomai tirpsta savitvarda.

Jis ketino Emą suvilioti lėtai, įaudrinti jos kūną su visa turima išmone, bet ji it paklaikusi judėjo viršuje, savo klubais spausdama jo klubus. Geismas persmelkė visus Natano pojūčius. Labai nedaug trūko, kad nugalėtų troškimas paimti Emą stipriai, giliai ir greitai.

Ema staiga liovėsi bučiuotis ir atsisėdo. Nykščiu paglostė apatinę Natano lūpą. Jis krimstelėjo jai pirštą. Ji ėmė glostyti žemiau, tyrinėti jo smakrą, ausų jautrumą ir kakle tvinkčiojantį pulsą, o jos lūpos nušvito pasitenkinimo kupina šypsena.

– Tavo labai graži krūtinė, – pareiškė Ema piešdama provokuojamus apskritimus po truputėlį mažėjančiais ratukais ant krūtinės raumenų.

– Apie tavąją galvojau tą patį.

Natanas pakėlė vieną ranką, kad paliestų jos krūtis virš nėriniuoto liemenėlės kraštelio. Nėrinukai gundomai sujudėdavo su kiekvienu virpiu įkvėpimu.

Kai per satiną palietė spenelį, Ema padarė tą patį. Pojūtis apstulbino Nataną. Jo erekcija reikliai ir nepermaldaujamai bakstelėjo Emai per drabužius.

Ji papurtė galvą, o ilgi plaukai suplevėsavo aplinkui veidą. Pasilenkusi rudu šilku brūkštelėjo per jo krūtinę kutendama, kankindama ir paslėpdama savo veidą.

– Koks jausmas, kai tave taip liečiu? – paklausė Ema nagais braukdama jam per spenelius, pilvu žemyn.

– Nepaprastas. O kai aš tave taip liečiu? – Natanas delnais suėmė krūtis ir švelniai sugniaužė.

Ema užvertė galvą ir išrietė nugarą, rankomis atsirėmė už nugaros pasiduodama glamonei.

– Nuostabus.

Įkvėptas jos kimaus atsako, Natanas lėtai nurengė likusius drabužius, neskubėdamas rankomis ir lūpomis lytėjo kiekvieną atidengiamo kūno centimetrą, kol jie abu liko nuogi ir nesuvaldomai virpantys. Natanas piršto galiuku perbraukė per krūties linkį iki spenelio, ir Ema užsimerkė. Jis stebėjo, kaip ji sudreba, ir lėtai palenkė galvą, kad apžiotų kitą spenelį.

– Ak, Natanai... – Ema sušnabždėjo jo vardą.

– Tau šalta? – paklausė Natanas bučiniais nusėdamas pilvą ir kyštelėjo liežuvį į bambą. Jis kilstelėjo jos koją, o Ema žiūrėjo į jį.

– Ne, – jos balsas užlūžo, kai Natanas prasižiojo ir tęsė savo glamones liežuviu. Ema siūbavo klubais gundydama paliesti ten, kur taip troško.

– Tu drebi.

– Ir tu dėl to kaltas.

– Tada pažiūrėkime, kaip galėčiau išpirkti kaltę.

Natanas gal ir nekuždėjo meiliai ir viliojamai, tačiau jo krūtinė įsitempė nuo beprotiško geismo. Pirštai pajudėjo Emos šlaunimi taikydamiesi į jos malonumo šaltinį. Braukdamas rudas garbanėles tarp šlaunų jis pagavo ir nepaleido jos žvilgsnio. Emos blakstienos suvirpėjo, bet ji nenusuko žvilgsnio. Toks atviras mylėjimasis išves Nataną iš proto. Bet pabandyti verta.

Natano pirštai slystelėjo į jos šilumą jaudindami ten, kur jis troško, ir sūkuriuojantis malonumas slėpsnose susiveržė į deginančio geismo mazgą. Nekantrios Emos aimanos jį užliejo nenusakomu pasitenkinimu. Troško priversti ją pajusti tą patį šėlsmą, kuris draskė jį.

Emos galva be paliovos judėjo ant pagalvės, kol Natanas glostė, stūmė ją kviečiančio ir masinančio pasitenkinimo link. Ji sugriebė paklodę, kai visu kūnu siūbtelėjo įtampa. Jos dejonės Natanui sufleravo, kaip dar labiau sujaudinti merginą.

– Štai taip, mieloji, – sumurmėjo jis, kai ji sudrebėjo, o kūną sukrėtė galingas orgazmas. Natanas laikė apkabinęs Emą, kol ji gaudė kvapą, stengėsi nuraminti švelniai glostydamas.

Ema truktelėjo jį už rankos, kad jis įsitaisytų šalia, ir panėrė pirštus į jo plaukus. Natanas pabučiavo jos nosį ir lyžtelėjo po apatine lūpa, kol jo kūną kaustė geismas.

– Natanai?

– Ką, Ema?

– Tai buvo nepaprasta. – Ji prasižergė ir pasiūbavo klubais, o Nataną įkalino gundantis jos šlaunų lopšys. – Bet aš trokštu daugiau.

Emos susijaudinimas masino Nataną, varė iš proto. Jis nubučiavo jai kaklą.

– Kam ta skuba? Turime visą naktį.

– Norėjai padaryti mane sava, – priminė ji žnybčiodama smakrą. Natano lūpos nuslydo jos oda, ir ji trūksmingai įkvėpė. – Būk geras, išpildyk savo pažadą.

Jis užsimerkė, nes Emos prašymas baigė palaužti jo valią.

– Noriu, kad būtum patenkinta, kol tai padarysiu. Nemanau, kad būčiau išpildęs savo pažadą.

Natano balsas drebėjo, tačiau jis daugiau neįstengė suvaldyti nei jo, nei raumenų virpėjimo, kai Emos pirštai, glamonėję krūtinę, pasislinko žemiau. Jis taip stipriai jos geidė, kad atrodė, tuoj mirs nuo maudulio.

– Aš nebūsiu patenkinta, kol nebūsi manyje.

Natanas šaižiai įkvėpė, kai Emos pirštai suėmė vyriškumą ir jį visą švelniai spūsčiojo.

Daugiau nereikėjo žodžių. Jis pasislinko į priekį. Emos klubai pakilo, pasitiko jo standumą, o rankos apglėbė užpakaliuką, ragindamos įeiti. Įkalintas jos karščio ir švelnių ryžtingų rankų, Natanas neturėjo jokios kitos išeities, tik duoti tai, ko ji troško.

Pasirėmęs ant rankų, lėtai įslydo į ją. Ema suaimanavo iš malonumo. Dejonė vos nepribaigė Natano, tačiau jis giliai įkvėpė ir įsistebeilijo Emai į veidą.

– Pasakyk, ką galvoji, – paprašė grožėdamasis jos nuo aistros apsiblaususiomis akimis.

– Aš galvoju... – švelniu balseliu atsakė Ema suleisdama suspausdama jo sėdmenis. Natano kūnas sutrūkčiojo atsakydamas į šią provokuojančią glamonę, – ...kad dar niekada nebuvau tokia susijaudinusi.

– Puiku.

Natanas išslydo iš jos taip pat lėtai, kaip įėjo, ir stebėjo, kaip išsiplečia ir patamsėja Emos akys, kol liko tik juodi vyzdžiai. Ji prikando lūpą. Natanas sukando dantis tramdydamasis nesiveržti į ją dar kartą ir dar, kad pasiektų taip trokštamą išsilaisvinimą. Jis norėjo, kad viršūnę jie pasiektų drauge.

Pasitenkinimo kupina trintis, judant pirmyn ir atgal, jo valioje atvėrė milžiniškus žiojinčius plyšius, bet Natanas mintyse ėmė kartotis daugybos lentelę ir stengėsi atsilaikyti.