Алисон Робертс - Gydanti meilė

– Ne. Mano šeimoje vieni berniukai, bet jeigu būtų gimusi mergaitė, jai būtų tekę elgtis kaip berniukui. Nebūtų kitos išeities, tempiamai paskui tėvą iš vienos paskyrimo vietos į kitą. Aš vienintelis sulaužiau giminės tradiciją ir tapau gydytoju, o ne kariu. Bet jie vis tiek tikėjosi, kad sieksiu karo gydytojo karjeros. O aš maištavau.

– Galiausiai vis tiek atlikai pareigą. Tėvai tik­riausiai didžiuojasi.

– Jie Naujojoje Zelandijoje, – metė Lukas, tarsi atsakydamas į neištartą klausimą. Tada vėl nukreipė pokalbį. – Ką toliau remontuosi?

Kai pavalgė, jis padėjo nukraustyti indus ir sustatyti į vietas miegamojo baldus. O tada, kaip Ana ir tikėjosi, nusivedė į jos pačios lovą ir pamylėjo. Tik neketino pasilikti nakvoti.

– Turiu labai daug perskaityti, – paryčiais atsiprašė. – Nė nežinai, kaip atsilieki, kai pasitrauki iš arenos metams arba dvejiems. Be to, turiu sportuoti ir negaliu praleisti rytinio plaukymo.

Kiek gerų priežasčių nepasilikti.

– Lukai, ar kada nors miegi?

– Miego reikšmė pervertinama. – Vyras pasilenkęs pabučiavo Aną ir susiruošė eiti. – Gyvenimas per trumpas, kad taip jį švaistytum.

Gal miegas ne taip jau smarkiai pervertinamas.

Nuovargis – tam tikra pykčio forma. Jausmas, kuris lėtai verda viduje ir retkarčiais prasiveržia netikėtomis kryptimis.

– Tai chirurginė kaukė, ne prakeiktas seilinukas. Prašom nesirodyti operacinėje, jeigu nesiruošiate jos tinkamai užsirišti.

Išbalusi jaunesnioji operacinės slaugė nešė kudašių. Lukas nusuko akis, kad nesusidurtų su Anos žvilgsniu. Mergina kruopščiai darė siūles, ruošdamasi dviburio vožtuvo keitimo operacijai. Lukas žinojo, kad nebuvo reikalo apšaukti slaugę. Ji tik atnešė intraveninio skysčio ir neketino artintis ar lankstytis virš operacinio stalo.

– Visos žiedinės siūlės padarytos ir pažymėtos, – pranešė Ana.

– Puiku, tada įstatykime vožtuvą ir nukirpkime siūlus.

– Gerai, – tarė Ana tęsdama procedūrą. – Prašau duoti aortos adatą.

Lukas stebėjo, kaip ji ištraukia orą, ir širdis vėl pradeda dirbti.

– Gal kilstelėtum kairiojo skilvelio viršūnę? – paprašė ji. – Jeigu sąaugos per storos, reikės užspausti aortą. Norėčiau padaryti echokardiogramą ir patikrinti.

Ar po operacijos Ana ką nors pasakys? Papriekaištaus už susierzinimą, parodytą jaunesniajai slaugei? Tikriausiai jis to nusipelnė, nes jau ne pirmas kartas.

Lukas išėjo ir operacinės, nusitraukęs kaukę ir vienkartinę kepuraitę, persibraukė ranka per susiplojusius plaukus. Kas jam darosi?

Kaltas ne tik nuovargis. Nemiga kamavo jau daug mėnesių, ir jis kažkaip tvarkėsi. Galbūt dabar skirtumas toks, kad norėdamas miegoti vis tiek būd­ravo. Naktis po nakties. Jau beveik savaitė. Laikydamas Aną glėbyje pasimylėjus jausdavo, kaip atsipalaiduoja jos kūnas ir sulėtėja alsavimas. Tomis akimirkomis ir jį apimdavo palaiminga pagunda pamiegoti.

Viliodavo.

Bet kai Lukui reikėdavo miego ir jis būdavo pasiruošęs užmigti, miegas neimdavo. Snaudulys ateidavo tokiomis akimirkomis kaip dabar, kai negalėdavo sau to leisti. Negalėdavo, nes neįmanoma kontroliuoti miegančio proto sprendimų. Gal Ana būdama šalia po košmaro padėtų, bet ji neturi matyti šios jo gyvenimo pusės – tada tektų apie tai kalbėtis, o jis neketino su niekuo tuo dalytis.

Jeigu pavyks palaidoti tuos prisiminimus, jie išnyks.

Kada nors.

Kai kitą naktį Ana liko pas jį nakvoti, Lukas užmigo.

Gal dėl to ji ir prabudo. Pasikeitė jo laikysena. Dabar Ana laikė jį apsikabinusi. Atsargiai pakreipusi galvą, mergina pažvelgė į vyro veidą. Pasikeitimas pribloškė. Lukas atrodė gerokai jaunesnis ir atsipalaidavęs.

Pažeidžiamas.

Tos skvarbios, įdėmios akys užmerktos. Lūpos sušvelnėjusios, kiek prasivėrusios, ji girdėjo tylius, vienodus kvėpsnius. Netgi raukšlelė virš nosies išsilyginusi. Ana paliepė sau nesijudinti. Nenorėjo jo pažadinti. Dangus žino, šiam vyrui reikia išsimiegoti. Niekas negalėtų gyventi tokiu tempu kaip Lukas, nesusižalodamas sveikatos. Nekeista, kad jis retkarčiais pratrūksta ant aplinkinių.

Todėl Ana stengėsi neužmigti ir laikė glėbyje vyrą, kuriam kasdien jautė vis stipresnius jausmus. Norėjo jį apsaugoti ir suteikti gydomo poilsio, kokį gali duoti tik miegas. Tikriausiai todėl atpažino tą akimirką, kai prasidėjo košmaras. Raumenys po jos rankomis įsitempė. Mergina pajuto, kaip paviršutiniškai ir tankiai ėmė plakti jo širdis. Išgirdo besiveržiančią iš krūtinės dejonę, dar prieš garsui pasiekiant lūpas.

– Neeee...

– Lukai, pabusk. – Ana dar tvirčiau suspaudė jį glėbyje. – Viskas gerai. Čia tik blogas sapnas.

Nebegalėjo jo nulaikyti. Besiblaškančio ir su nematomais demonais sapne kovojančio kūno jėga gąsdino. Ana matė, kaip vyrą išpylė prakaitas. Lukas dusdamas gaudė orą.

– Aaa! – tai buvo agonijos šauksmas.

Lukas sviedė šalin apklotą ir nuleido kojas nuo lovos krašto. Atsisėdo susilenkęs ir užsidengęs veidą rankomis.

Ana nuropojo per lovą ir parklupo šalia Luko. Apsikabino.

– Viskas gerai, – ramino vildamasi, kad drebantis balsas neišduos vidinės sumaišties. – Lukai, aš čia. Susapnavai košmarą. – Tik tiek, – norėjosi pridurti, bet mergina nurijo žodžius. Tokių dalykų negalima menkinti.

Vyro kvėpavimas sulėtėjo. Akimirką jis lyg ir prigludo prie Anos, bet staiga pašoko ant kojų.

– Man reikia gryno oro, – tepasakė paskubom tempdamasis drabužius. Šiltos sportinės kelnės. Bėgimo bateliai.

Ana negalėjo priversti jo pasakoti apie košmarą, jeigu pats to nenori. Užsimerkė. Laukė ir tikėjosi.

– Tu... – vidury kambario Lukas stabtelėjo, bet neatsisuko. – Tu neturėjai... Nenorėjau, kad tu tai pamatytum.

– Tai buvo košmaras, Lukai. Neik. Neturi nuo to bėgti.

Vyras piktai sušnarpštė. Ana nieko nežino. Jam labiausiai patiktų, kad taip ir liktų.

– Gal geriau, kad važiuočiau namo?

– Kaip nori. Aš nebesigulsiu. Turiu darbų, kad jau prabudau, galiu juos ir nudirbti. Kai pabėgiosiu.

Tiek tepasakęs išėjo.

Ana nenorėjo laukti. Šiąnakt nebuvo mėnesienos, tad nematys jo, bėgančio paplūdimiu. O ir nenorėjo matyti. Lukas savaip sprendžia bėdas ir jos į tai neįtraukia.

Ką ji šiam vyrui reiškia? Suspausta širdimi Ana susirado drabužius ir automobilio raktelius. Ar juodu sieja tik seksas?

Prasiblaškymas?

Grįžusi į šaltus namus, Ana įjungė elektrinį šildytuvą ir užkaitė arbatinį. Beveik ketvirta ryto, o ji pernelyg įsiaudrinusi, kad vėl gultųsi. Ilgėjosi Avarijos.

Atsegusi krepšį, mergina ištraukė nešiojamąjį kompiuterį ir prisijungė prie interneto. Pašto dėžutėje nerado nieko įdomaus, tad iš dyko buvimo atsidarė naršyklę ir įsispoksojo į mirksintį žymeklį.

– PTSS, – impulsyviai parašė.

Tiek daug svetainių. Ana pasirinko pirmąją sąraše ir akimirksniu pasinėrė į skaitymą.

Potrauminis streso sutrikimas – tai sindromas, galintis atsirasti po bet kokio traumuojamo įvykio. Gamtos katastrofų, automobilių avarijų, smurtinių nusikaltimų ir netgi medicinos procedūrų, ypač vaikams. Sąrašo viršuje, kaip ji ir žinojo, – karas.

Dėl traumuojamų potyrių protą ir kūną ištinka šokas, skaitė ji, bet daugelis žmonių pajėgia suvokti, kas įvyko, susidoroti su emocijomis ir ilgainiui pamiršti. PTSS kamuojami žmonės lieka psichologinio šoko būsenos. Prisiminimai apie įvykį ir aukos pojūčiai tuo atžvilgiu atsisieja.

Beveik karštligiškai Ana skaitė toliau, praleido kelias pastraipas ir peršoko prie simptomų.