Люси Монро - Lemtingas aukcionas

– Taip ir padarykite. Taip pat galite informuoti savo viršininką, kad jei mano kūrybinį darbą sutrukdys spynų meistras ar bet koks kitas jo darbuotojas, kitą savo pamoką jis pats praleis klausydamas, kaip aš kuriu savo muziką, o ne mokydamasis skambinti.

Ragelyje buvo tylu, ir Kesė šyptelėjo. Tai buvo tuščias grasinimas, tačiau jausmas buvo malonus. Ar Neo supras tai kaip pokštą?

– Aš perduosiu jūsų žinutę pažodžiui, – galiausiai atsakė padėjėja.

– Ačiū.

§

Neo siuto ant savęs. Turėjo pats paskambinti Kasandrai ir perspėti ją dėl spynų meistro, net priversti tą jos įkyrų vadybininką būti vietoje ir stebėti, kaip keičiamos spynos. Bet jis paliko nurodymus savo padėjėjai, kaip darydavo visada, ir štai kuo viskas baigėsi.

Tačiau Kasandros grasinimas sukėlė jam šypseną. Išgirsti jam asmeniškai skambinant talentingą pianistę vargu ar būtų sunkus išbandymas. Vis dėlto jis jautėsi blogai. Ir tai buvo labai neįprasta reakcija. Kaip ir pripažinimas, kad privirė košės. Šie dalykai buvo priežastis, dėl kurios jis paskambino Kasandrai iš savo asmeninio mobiliojo telefono, pertraukęs konferencinį verslo skambutį su projekto komanda Honkonge.

Jis pritildė garsą ausinėse ir viena ausimi klausėsi, rinkdamas Kasandros numerį, kol išgirdo kvietimo signalą.

– Klausau, – atsiliepė ji po trečio signalo. Atrodė, kad yra kažkuo nepatenkinta.

Ir kodėl Neo tai pasirodė žavinga ir nė kiek nesuerzino?

– Tu išsiuntei mano spynų meistrą namo.

– Iš tikrųjų tai padarė tavo asmeninė padėjėja. Aš neatidariau durų.

– Kodėl?

– Pamaniau, kad tai dar vienas reporteris.

Neo vos sulaikė atodūsį dėl savo kvailumo. Turėjo tai numatyti.

– Norėjau pasakyti, kodėl nepasinaudojai jo paslaugomis?

– O kodėl tu nepaklausei, ar aš noriu, kad man pakeistų spyną?

– Tai reikia padaryti. Tu pamiršti užsirakinti duris.

– Aš nepamirštu; aš palieku jas atrakintas, kai žinau, kad kas nors ateis.

– Tai skamba ne ką geriau.

– Artimiausiu laiku neketinu jų palikti atrakintų, jei dėl to pasijusi nors kiek geriau. Nenoriu, kad nepageidaujami reporteriai užkluptų mane nepasiruošusią.

– Kai kurie nesivaržydami tai padarytų, nepaisydami žemės valdos įstatymų.

– Taip, žmogus, kuris užlipo į mano verandą, tikrai nesirūpino, kad įžengė į svetimas valdas.

– Palyginti su tavo nenoru bendrauti su nepažįstamaisiais, tu pernelyg atsainiai žiūri į savo saugumą. Pakeisti spynas tebūtų laikina priemonė. Tau reikia konsultacijos dėl viso spektro apsaugos priemonių.

– To nebus, – nukirto Kesė.

Neo buvo tekę susidurti su daug kietesniais derybininkais nei žymi pianistė.

– Laikykime tai dovana už tai, kad atvėrei man savo namus.

– Nori pasakyti, kad tai darai dėl savo saugumo?

– Ar priimtum pasiūlymą, jei taip būtų?

– Kaip sąžiningas žmogus, tu puikiai manipuliuoji kitais.

– Ačiū.

– Neketinu įsileisti nepažįstamųjų į savo namus.

– Kai įsileidai mane pirmajai pamokai, aš taip pat buvau nepažįstamasis.

Tačiau dabar puikiai suprato, kad gerokai apsiriko, atsiųsdamas į Kasandros namus svetimą spynų meistrą.

Zy buvo kelis kartus įspėjęs Neo, kad jo nekantrumas gali sukelti problemų, ir tai nebuvo pirmas kartas, kai jis buvo teisus.

– Ne visai. Pirma, aš nusiteikiau priimti naują mokinį. Antra, aš pasidomėjau ir pasistengiau sužinoti apie tave kuo daugiau, dar prieš tau atvykstant. Ir, trečia, mano vadybininkas pasakė, kad jei nesiimsiu tavęs mokytis, jis man daugiau neatstovaus.

– Tu pripratai prie manęs, todėl gali susitvarkyti ir su apsaugos žrmos konsultantu.

– Ne.

– Kasandra, tu elgiesi neracionaliai.

Ji nusijuokė – ir irzliai, ir smagiai.

– Aš elgiuosi neracionaliai?

– Taip. Tai užtruks daugių daugiausia pusvalandį.

– Kalbame ne tik apie laiką, bet ir į tai reikia atsižvelgti.

– Apsaugos specialistas gali prisitaikyti prie tavo darbo gražko.

– Aš nenoriu su juo susitikti. – Kesė kalbėjo ryžtingai.

– Kasandra, elkis protingai.

Tyla ragelyje Neo kėlė nerimą.

– Jei tu taip dėl to susirūpinęs, – galiausiai tarė ji, – mes turbūt galėtume suorganizuoti, kad tavo pamokos vyktų mano įrašų studijoje. – Kasandra vėl nutilo, svarstydama savo pasiūlymą. – Taip, tai įmanoma.

– Nenoriu, kad mano pamokos vyktų studijoje.

– O aš nenoriu nepažįstamųjų savo namuose. – Jos balse vis labiau juntamas susijaudinimas kėlė Neo dar didesnį susirūpinimą. Jis nenorėjo, kad drovioji jo mokytoja nusimintų.

– Jei su saugumo konsultantu būčiau ir aš, tu sutiktum? – Neo ir pats nustebo, kad to paklausė. Jo asmeninės padėjėjos išraiška bylojo, kad ji suglumusi ne ką mažiau.

Juk Kasandra vakar dėl jo išėjo iš savo susikurto kalėjimo vonioje, bet atsisakė tai padaryti dėl savo vadybininko. Neo buvo įprasta, kad jo darbuotojai ir partneriai juo pasitiki. Nors ir neturėjo jaustis ypatingas dėl to, kad Kasandra, kaip ir daugelis kitų iki jos, pasitikėjo juo, bet kažkodėl toks jautėsi.

– Ką? Tu būtum čia? Ne. Tu per daug užimtas. Tai nebūtina. – Girdėti, kaip Kasandra giliai įkvepia. – Klausyk, aš… Aš paprašysiu savo vadybininko. Jis ateis ir susitiks su apsaugos specialistu. Jis mano, kad šios pamokos naudingos mano karjerai, nors iki vakarykščio žasko su žiniasklaida nesupratau kodėl. Bobas tai padarys.

Neo kažkodėl labai nudžiugo. Pagaliau jis palaužė jos mąstymą. Ir savąjį, nes nuoširdžiai nenorėjo, kad Bobas padėtų jai su tuo tvarkytis, nors ši idėja vos prieš penkiolika minučių kilo ir jam.

– Tu visiškai nenori būti per susitikimą su saugos konsultantu? Kaip sakei mano padėjėjai, tai tavo namai.

– Na, taip… Ar tu tikras, kad nenori susitikti studijoje? – paklausė Kesė, o jos balsas buvo per daug viltingas kaip moters, didžiąją dalį savo laiko praleisdavusios savo namuose.

Nepaisydamas dar kartą pateikto pasiūlymo, Neo telefone išsikėlė savo darbotvarkę. Jis pažymėjo du susitikimus, kad padėjėja juos perkeltų, ir tarė:

– Aš būsiu pas tave kartu su konsultantu rytoj ryte, dešimtą valandą.

– Tu neprivalai. Aš sakiau…

– Jei tavo vadybininkui būtų užtekę sugebėjimų įtikinti tave įdiegti geresnę saugos sistemą, jis tai jau būtų padaręs.

– Iki šiol man nebuvo tekę mokyti milijardierių.

– Vis dėlto tam žmogui akivaizdžiai trūksta kompetencijos užtikrinti tavo nuolatinį saugumą.

– Esu tikra, kad asmeninė apsauga būtina tau, tačiau aš nesu itin populiari muzikantė. Aš net nerengiu koncertinių turų.

– Tu esi talentinga muzikantė, turinti daug gerbėjų, net jei ir nekoncertuoji viešai. Tau jau labai seniai reikėjo įdiegti papildomą saugumo sistemą namuose.

– Suprantu tokį požiūrį, bet jis šiek tiek iškreiptas tavo gyvenimo būdo. – Kesės balse skambėjo neviltis, tačiau Neo negalėjo suprasti kodėl. – Bent tiek turėtum sugebėti įžvelgti.

– Aš mieliau negaiščiau laiko bereikalingiems ginčams.

– Gerai.

– Susitiksime rytoj ryte.

Kesė iš nuostabos žioptelėjo, kai taip taręs jis baigė pokalbį.

§

Ji piktai pažvelgė į telefoną ir surinko paskutiniojo skambinusiojo numerį.

Neo atsiliepė po pirmo signalo.

– Jei toliau ginčysies, tai mane tik suerzins.

– Kaip įdomu. – Neo turbūt kiekvieną rytą su kava išgerdavo po gerą porciją arogancijos. – Prieš padedant ragelį, įprasta atsisveikinti. Prašau ateityje to nepamiršti.