Оскар Уайльд - Doriano Grėjaus portretas

„ Bristolis “ — restoranas.

...kaip manė Džordanas Brunas? — Italų mąstytojas Dž. Brunas (Giordano Bruno, 1548-1600) savo filosofinėse pažiūrose būties pagrindiniu vienetu laikęs monadą, kurioje susilieja dvasinis ir kūniškasis pradas.

Paveikslas ( pranc.).

bušreindžeriai — pabėgę nusikaltėliai, gyvenantys Australijos brūzgynuose.

Mesalina — Romos imperatoriaus Klaudijaus trečioji žmona (m. 48 m.), garsėjusi žiaurumu ir ištvirkimu.

Tanagros figūrėlės — nedidelės terakotos skulptūrėlės iš IV— III a. pr. m. e., rastos Graikijoje, Tanagros mieste.

Palikau... Rasiu sode Veronoje. — Turima omeny V. Šekspyro komedija „Kaip jums patinka“ ir tragedija „Romeo ir Džuljeta“.

Brangios rūšies šampanas ( pranc .).

Miranda — V. Šekspyro pjesės „Audra“ veikėja.

Eiliuotus tekstus vertė A. Churginas.

Porcija... Beatričė... Kordelija — V. Šekspyro kūrinių „Venecijos pirklys“, „Daug triukšmo dėl nieko“ ir „Karalius Lyras“ herojės.

Kovent Gardenas — tuo metu didžiausia Londono turgavietė, taip pat ir Karališkosios operos teatras.

Pjaca — atviras pasažas Kovent Gardeno turgavietės šiaurės rytų pusėje.

Adelina Pati (Adelina Patti, 1843-1919) — įžymi italų dainininkė, koloratūrinis sopranas.

aguonos — užmaršties, miego simbolis.

asfodeliai — lelijinių šeimos augalai; senovės graikai tikėjo, kad jų žiedai teikia mirusiems ramybę.

Jokūbas Stiuartas — Anglijos karalius Jokūbas I (1560-1625).

...iš Vebsterio, Fordo ar Sirilo T emerio pjesės. — Džonas Vebsteris (John Webster, 1580— 1625), Džonas Fordas (John Ford, 1586-1640), Sirilas Terneris (Cyril Tourneur, 1575-1626) — anglų dramaturgai, jaunesnės kartos V. Šekspyro amžininkai, rašę vadinamąsias „kruvinas tragedijas“.

Brabancijaus duktė — Dezdemona V. Šekspyro tragedijoje „Otelas“.

Teofilis Gotjė (Theophile Gautier, 1811-1872) — prancūzų rašytojas, „grynojo meno“ šalininkas.

Meno paguoda ( pranc .).

Marlou — miestas prie Temzės, žūklautojų ir vandens sporto mėgėjų lankoma vieta.

Paris — Trojos karaliaus Priamo sūnus, pasižymėjęs nepaprastu grožiu.

...jūs sėdėjot Adriano barko priekyje... — turima omeny Antinojus (plg. 7 išnaša).

...pasilenkęs prie ramaus šaltinio... — turima omeny Narcizas (plg. 5 išnaša).

Mišelis de Montenis (Michel de Montaigne, 1533-1592) — prancūzų filosofas ir eseistas.

Johanas Joachimas Vinkelmanas (Johann Joachim Winckelmann, 1717-1768) — vokiečių istorikas, antikos žinovas, meno teoretikas.

Tokios keistos knygos jam nebuvo tekę skaityti... — Kai kurių tyrinėtojų nuomone, autorius turėjo omeny prancūzų rašytojo Ž. K. Hiuismanso (Joris Kari Huysmans, 1848— 1907) knygą „A Rebours“ („Atvirkščiai“, 1884), kurios herojus bando bėgti nuo tikrovės, pasinerdamas į rafinuotus juslinius malonumus.

Pel Melas — gatvė Londono centre, kur gausu aristokratų klubų.

„ Satyrikono“ autorius — romano „Satyrikonas“, vaizduojančio Nerono laikų (37-68 m.) Romos ištvirkimą, autorium laikomas Gajus Petronijus (m. 66 m.), imperatoriaus Nerono vadintas „ arbiter elegantiarum“ — elegancijos arbitru.

Anachoretas — atsiskyrėlis.

Tabernakulis — spintelės, kai kada koplytėlės ar bokštelio pavidalo vieta ant katalikų bažnyčios altoriaus švenčiausiam sakramentui, ostijai, laikyti.

Monstrancija — saulės, žvaigždės ar bokšto pavidalo liturginis katalikų kulto reikmuo komunijai (ostijai) įdėti ir išstatyti garbinimui.

Dangaus duona (lot.).

...apsitaisęs Kristaus kančių apdaru — gavėnios metu katalikų kunigai vilki violetinės spalvos liturginius apdarus.

Antinomianizmas — bendras pavadinimas religinių krypčių, kovojančių prieš bažnyčios bendradarbiavimą su valstybe.

Materialistinės vokiečių darvinizmo doktrinos — autorius veikiausiai kalba apie XIX a. antrosios pusės psichologijos vulgariojo materializmo kryptį, mėginimą rasti ryšį tarp žmogaus psichikos ir fiziologinių organizmo procesų.

čampakas — kvapnus aliejus, gaunamas iš to paties pavadinimo medžio, augančio pietryčių Azijoje.

nardas valerijonų šeimos augalas, iš kurio šaknų gaminami kvapnūs aliejai ir balzamai.

hovenija — rytų Azijos augalas.

Alfonsas de Ovalas (Alfonse de Ovalle, 1601-1651) — ispanų istorikas, jėzuitas, gyvenęs Pietų Amerikoje.

Kuskas — miestas Peru, buvusi inkų imperijos sostinė XI a.

klarinas — Meksikos indėnų pučiamasis instrumentas.

teponactlis — muzikos instrumentas, panašus į cilindro pavidalo medinį būgną, kuriuo išgaunami iš karto du garsai.

Bernalas Diasas... įžengė į meksikiečių šventovę — Bernalas Diasas (Bernai Diaz, 1492-apie 1581) — ispanų istorikas ir konkistadoras, dalyvavęs Meksikos užkariavime ir jį aprašęs.

Kortesas (Fernando Cortes, 1485-1547) ispanų konkistadoras, vadovavęs Meksikos užkariavimui; vėliau Meksikos (Naujosios Ispanijos) gubernatorius.

„Tanhoizeris“ (Tanhauser) — R. Vagnerio opera viduramžių riterių legendos siužetu.

Anas de Žuajezas (Anne de Joyeuse, 1561-1587) — prancūzų admirolas,

Senovinio apdorojimo ( pranc .).

Alfonso knyga „Clericalis Disciplina“ — „Pamokymai klierikams“, didaktinių apsakymų rinkinys, parašytas Alfonso (Alphonso, g. 1062), Kastilijos karaliaus Leono Alfonso rūmų gydytojo.

Aleksandras , Ematėjos užkariautojas — Aleksandras Makedonietis (356-323 pr. m. e.).

Filostratas — greičiausiai turimas omeny Flavijus Filostratas Vyresnysis (apie 170-245 m. pr. m. e.), senovės graikų rašytojas.

Pjeras de Bonifasas (Pierre de Boniface) — matyt, Pjeras d’Apono (1257-1335), italų gydytojas ir alchemikas, prancūzų kalba parašęs knygą „Elementai, vartojami magijos moksle“.

bezoarai — akmenys, randami žolėdžių žvėrių viduriuose.

Demokritas — senovės graikų filosofas (apie 460-370 pr. m. e.).

Jonas Kunigas — legendinės krikščionių valstybės Azijoje valdovas.

Tomas Lodžas (Thomas Lodge, apie 1558-1628) — anglų rašytojas, poetinių kūrinių ir romanų autorius.

Markas Polas (Marco Polo, 1254-1324) — italų keliautojas ir rašytojas, aprašęs savo kelionę į Kiniją ir kitas egzotiškas šalis: Indiją, Indoneziją, Iraną, Etiopiją.

Zipangu — taip Markas Polas vadina Japoniją.

Perozas — Irano valdovas (457-484), kariavęs su „baltaisiais hunais4* (veikiausiai tiurkais), gyvenusiais į šiaurę nuo Didžiosios kinų sienos; 484 m. prie Bkatrijos „baltieji hunai“ įviliojo Perozą ir jo raitelius į pasalą, kur jis su savo kariais žuvo; šitą epizodą aprašo Bizantijos istorikas Prokopijus (apie 490— 562 m.).

Anastasijus — Rytinės Romos Imperijos imperatorius Anastasijus I (430-518).

Malabaro karalius vienam venecijiečiui rodęs rožančių... — savo kelionių knygoje Markas Polas pasakoja, kad Malabaro karalius ant kaklo nešiojęs vėrinį iš šimto keturių perlų ir rubinų; Malabaru vadinama vakarinės Indijos pakrantės pietinė dalis.