Kate Moss: Labirintas

Vasarą pakeitė ruduo, po rudens atėjo žiema ir Alisa, padedama Vilio, pradėjo atsigauti. Laikas padarė savo. Laikas ir naujo gyvenimo pažadas. Pamažu skausmingi prisiminimai blėso. Jie pasidengė atminties dulkėmis tarsi senos, pamirštos ir išblukusios nuotraukos.

Alisa pardavė savo butą Anglijoje ir, pridėję pajamas, gautas pardavus jos tetos namą Odo Salelyje, jie su Viliu persikėlė į Los Seresą.

Namas, kuriame kadaise gyveno Alaisa su Sajhė, Bertrana ir Harifu, tapo jų namais. Jie jį sutvarkė, pritaikė šiuolaikiškoms reikmėms, tačiau vietos dvasia nepakito.

Gralio paslaptis išsaugota, kaip to ir siekė Alaisa. Ji slypi laikui nepavaldžiuose kalnuose. Trejetas papirusų, išplėšti iš viduramžių knygų, guli palaidoti po uolomis ir akmenimis.

Alisa suprato, kad likimas jai skyrė baigti tai, kas liko nebaigta prieš aštuonis šimtus metų. Taip pat ji, kaip ir Alaisa, suprato, kad tikroji Gralio versmė — tai meilė, perduodama iš kartos į kartą, žodžiai, kuriuos tėvas taria sūnui, motina — dukrai. Tiesa slypi mumyse. Kalnų akmenyje, uoloje, metų laikų kaitoje.

Pasakodami savo istorijas mes tampame nemirtingi.

Alisa mano, kad nepajėgtų perteikti to žodžiais. Ji nėra tokia gabi sakmių audėja kaip Sajhė. Ji ne rašytoja. Ji mano, kad veikiausiai žodžiais to neįmanoma išsakyti. Galime vadinti tai Dievu, galime vadinti tikėjimu. Galbūt Gralis — tai pernelyg didelė tiesa, kad būtų galima susieti ją su laiku ir erdve ar apibrėžti ją tokia nepatikima priemone kaip kalba.

Alisa atsiremia rankomis į atbrailą ir įkvepia vakaro kvapų. Laukiniai čiobreliai, šluotiniai raipstai, karščiu alsuojantys akmenys, kalnų petražolės ir mėtos, šalavijai, jos vaistažolių darželio kvapai.

Garsas apie Alisą sklinda. Viskas prasidėjo nuo kelių paslaugų — ji pasiūlė vaistažolių ir prieskoninių žolių aplinkinių kaimų gyventojams ir užeigoms. Dabar tai tapo pelningu verslu. Dauguma apylinkės viešbučių ir krautuvių, net Fua ir Mirpua, siūlo jos gaminius, žymimus žinomu „Peletjė ir dukters prieskoniai“ ženklu. Jos protėvių vardas, kurį ji susigrąžino.

Los Sereso hameau vis dar nepažymėtas žemėlapyje. Tai pernelyg smulki gyvenvietė. Tačiau netrukus bus. Benleu .

Studijoje pirmajame aukšte nutilo klaviatūros taukšėjimas. Alisa girdi Vilį vaikščiojant po virtuvę. Jis traukia iš spintelės lėkštes ir duoną iš duoninės. Netrukus ji leisis žemyn. Jis atidarys butelį vyno ir jie gurkšnos, kol jis ruoš valgį.

Rytoj apsilankys Žana Žiro — tauri, žavinga moteris, tapusi jų gyvenimo palydove. Po pietų jie eis į artimiausią kaimą padėti gėlių prie paminklo aikštėje gerbiamam katarų istorikui ir Pasipriešinimo kovotojui Odrikui S. Bajarui. Lentelėje įrašyta oksitanų patarlė, kurią išrinko Alisa:

Pas a pas se va luenh.

Vėliau Alisa viena nueis į kalnus, kur kita lentele pažymėta vieta, kur jis atgulė po uolomis, kalnuose, kaip visad troško. Akmenyje paprasčiausiai įrašyta: SAJHĖ.

Tiek užtenka, kad jis nebūtų pamirštas.

Ant sienos studijoje kabo šeimos medis — pirmoji Sajhė dovana Alisai. Alisa padarė tris pakeitimus. Ji įrašė Alaisos ir Sajhė mirties datas, kurias skiria aštuoni šimtai metų. Ji taip pat įrašė Vilio vardą šalia savojo ir jų santuokos datą.

Pačioje pabaigoje, kur istorija dar tęsiasi, ji pridūrė eilutę:

SAJHESĖ GREISĖ FARMĖ PELETJĖ, 2007 m. vasario 28 d.

Alisa nusišypso ir eina prie vaikiškos lovelės, kurioje sukruta jųdviejų dukrelė. Sutrūkčioja jos blyškūs kojų pirštukai. Dukrai atsimerkiant Alisa sulaiko kvėpavimą.

Švelniai kuždėdama, ji pabučiuoja mergaitę į kaktą ir pradeda dainuoti lopšinę iš kartos į kartą perduodama senąja kalba:

Bona nueit, bona nueit...

Braves amics, pica mieja-nueit

Cal finir velhada

E jos la flassada

Vieną dieną, pagalvoja Alisa, Sajhesė galbūt niūniuos ją savo vaikams.

Laikydama dukterį ant rankų, Alisa eina prie lango, galvodama apie viską, ko ji ją išmokysianti: pasakojimų apie praeitį ir apie tai, kaip viskas prasidėjo.

Alaisa jos jau nebelanko sapnuose. Tačiau stovėdama blėstančioje dienoje ir žvelgdama į senųjų kalnų viršūnes bei keteras, besidriekiančias toliau, negu siekia žvilgsnis, ji jaučia praeitį greta savęs. Prisiminimai, dvasios ir bičiuliai, tiesiantys jai savo rankas ir šnabždantys apie savo gyvenimus, besidalijantys su ja paslaptimis. Per juos ji siejasi su visais, stovėjusiais čia anksčiau, ir su visais, dar ateisiančiais, svajodama apie tai, ką atneš gyvenimas.

Tolumoje taškuotame danguje teka baltas mėnulis, žadėdamas rytoj dar vieną puikią dieną.

Išnašos

Esu pasiruošęs (pranc.).

Viduramžiais taip buvo vadinami arabai, o vėliau ir visi musulmonai, pa­gal vienos iš Sinajaus dykumos klajoklių arabų genčių pavadinimą (graik. sarakenoi - „rytietis“) (aut past).

Prima hora, pirmoji kanoninė maldos valanda tekant saulei (aut past.).

Ginkluoti sargybiniai (okst.).

Dukra (okst.).

Tėve (okst.).

Kūdikis (okst.).

Mišrių grūdų (pranc.).

Oksitaniškas gėrimas (vert. past.).

Ponia (okst.).

Ponas (okst.).

Raitelis, riteris (pranc.).

Ačiū, mano širdie (okst.).

Nuostabu (okst.).

Pienburnis (okst.).

Tylos (okst.).

Kilnieji iš kalnų, arba Kilniųjų draugija (okst.).

Merel - moneta, pinigas, žaidimo skrituliukas (senoji prancūzų k.).

Kriminalinė policija (vert. past.).

Taip (pranc.).

Gerai (pranc.).

Norėčiau pristatyti poną Oti (pranc.).

Tęskite. Greičiau (pranc.).

Dabar nepatogu (angl.).

Taip, klausau (pranc.).

Prašom lėčiau (pranc.).

Paskambink (pranc.).

Prašyčiau (pranc.).

Katarų šventikas (vert. past.).

Katarų sakramentas (vert. past).

Tai tiesa? (okst.).

Moteris. Viena (pranc.).

Ramiai (okst.).

Kekšė (pranc.).

Palaukite (pranc.).

Prancūziškas anyžinis likeris (vert. past.).

Svaidinys, žaidžiamas lauke metaliniais rutuliais (vert. past.).

Gynybinės galerijos ant pilies sienų (vert. past.).

Kovos įrenginiai (vert. past.).

Raštininkas (okst.).

Philipas Larkinas - britų poetas ateistas (vert. past.).

Namo (okst.).

Greičiau (pranc.).

Labos nakties, labos nakties (okst.).

Gerieji draugai veriančioje nakty (okst.).

Karalius (pranc.).

Sese? (okst.)

Visam laikui (pranc.).

Dabar (pranc.).

Ką, po galais, čia veikiate? (pranc.).

Liaukitės. (pranc.).

Nieko, mama. Aš tik jo klausiu. (pranc.).

Apgailestauju. (pranc.).

Mama, jau šešios. (pranc.).

Ateinu. (pranc.).

Bet aš ne... (prane.).

Laikyk. Iki pasimatymo. (pranc.).

Taip. (pranc.).

Taip, suprantu. Palaukite. (pranc.).

Rytoj vakare dešimtą. (pranc.).

Kas čia dedasi? (pranc.).

O Dvasia, Viešpatie, nuženk, Savųjų sielose gyvenk! (lot.).

Karaliui (okst.).

Katė, viduramžių karo įrenginys (okst.).

Katarų sakramentai (vert. past.).

Šunelis (okst.).

Moneta, pinigas, žaidimo skrituliukas (senoji prancūzų k.).