Сэм Сэвидж - Firminas

Vis dėlto nusisukęs nuo vieno plyšio, atvėrusio vaizdą į mirštančią dabartį, atsigręžiau į kitą — šįkart į plyšį laike. Pro jį tarytum jūra veržėsi prisiminimai.

Aš vėl buvau ištroškęs. Nusileidau į rūsį, šį sykį laiptais, nusprendęs paieškoti unitaze likusio vandens. Kai pasiekiau apatinę pakopą, visas namas drebėjo. Atrodė, kad betoninės grindys po kojomis banguoja. Palubėje kabanti fluorescencinė lempa, kuri mirgėjo ir ūžė dar tada, kai aš — senų senovėje, o gal tik vakar — žiaumodamas ir skaitydamas skyniausi kelią į kitokią šviesą, buvo užgesusi jau prieš kelias savaites.

Dabar ji siūbavo kaip tamsi švytuoklė, siūbavo ir ritmingai drebėjo, kol per Kornhilą ritosi griūties bangos. Praėjau po ja, ir po sekundės ji su trenksmu nukrito žemėn man už nugaros. Kreivos matinio stiklo šukės išlakstė po visą kambarį, kai kurios pažiro man ant galvos ir sprando tarsi sausas lietus. Žiurkė žengia per sudužusį stiklą, tykiai ir beprasmiškai. Durys po iškaba TUALETAS buvo atidarytos, ir unitazas gulėjo skilęs perpus ant grindų. Jokio vandens. Mano sausame rūsyje. Džindžer buvo teisi, iš tiesų atėjo galas. Pagalvojau apie mažąjį savo pianiną viršutiniame aukšte, sutraiškytą krentančių sijų. Jo išgelbėti jau nebegalėjau. Įsivaizdavau, kaip jis išleido savo paskutinį garselį, užgultas pirmosios sijos, ir niekas jo neišgirdo. Pamaniau, kad galėčiau užsikarti į vieną iš gigantiškų lėlių namų ir nuo jo nušokti, bet vargu ar svėriau pakankamai, kad užsimuščiau. Tik nuplasnočiau žemėn kaip lapas. Pasakoju šias mintis, nes kaip tik tai vyko mano galvoje, kai pastebėjau knygą. Ji buvo įsprausta po vandens šildytuvu, matėsi vos kampas. Tučtuojau ją atpažinau, pripuoliau ir ištraukiau. Viršelyje buvo matyti mano pieninių dantų žymės, o ant kai kurių išplėštų puslapių buvo likę purvinų Flo letenų atspaudai — ten, kur plėšydama atsirėmė.

Ir tada man tapo aišku.

Prireikė daug laiko ir visų mano jėgų, kol nutempiau knygą į kampą už šildytuvo, į mūsų senosios gūžtos likučius — keletą krūvelių suteršto, beveik bekvapio konfeti. Tenai pasislėpęs aš vargiai begirdėjau pasaulio garsus. Mašinų riaumojimas virto vėju. Griūtis ir virstančių sienų smūgiai tebuvo bangų mūša į tamsias uolas. O sirenos ir automobilių signalai tapo gailiais jūros paukščių krykavimais. Metas išeiti. Džeris sakydavo: jeigu nenori nugyventi savo gyvenimo iš naujo, vadinasi, iššvaistei jį veltui. Nežinau. Nors manau, kad savo gyvenimą nugyvenau laimingai, nenorėčiau toks pat laimingas būti dusyk. Išplėšiau skiautę iš knygos galo ir kelis kartus ją perlenkiau. Pasidarė gumulėlis. Išsirausiau konfeti nedidelę duobelę ir prilaikydamas gumulėlį priekinėmis letenomis, perskaičiau, kas parašyta jo viršuje, ir žodžiai suskambo mano ausyse kaip trimitai: „Velniop! Velniop! Ir tegaus mūsų raudos, kol pakilsim į laisvę.” Apsiverčiau gūžtoje. Išlanksčiau gumulėlį, lanksčiau jį tol, kol jis vėl virto puslapio skiaute, knygos puslapiu, žmogaus knyga. Išvyniojau jį visą ir perskaičiau: „Betgi palieku čia visus ir viską, ir išeinu. Vienišas savo vienišume. Už visas jų kaltes. Aš pasiduodu. Koks nuožmus galas! Bet jie nepamatys. Nei sužinos. Nei pasiges manęs. Yra senatvė, ir senatvė yra liūdesys, ir senatvė yra liūdesys ir nuovargis.” Spoksojau į tuos žodžius, bet jie neišplaukė ir neišsiliejo. Žiurkės neverkia. Koks sausas ir šaltas pasaulis, kokie gražūs žodžiai. Viso gero ir sudie, sudie ir iki pasimatymo taria mažasis ir Didis Rašytojas. Vėl sulanksčiau gumulėlį ir jį prarijau.

Autoriaus žodis

Skali skveras buvo reali vieta, jo nugriovimas buvo realus įvykis. Tačiau Firminas — jau beletristika. Istorijos labui kartais iškraipydavau — arba leisdavau iškraipyti Firminui — kai kuriuos įvykius ir geografiją. Pavyzdžiui, Edwardas Logue’as, „renovacijos” prižiūrėtojas, per Antrąjį pasaulinį karą iš tiesų bombardavo Europą, bet kiek žinau, Bombarduotoju pravardžiuotas nebuvo, taip pat nemanau, kad prie autobiografijos būtų pridėjęs Štutgarto ir Drezdeno griuvėsių nuotraukas. Ir nors tikroji mileritų bažnyčia iš tiesų buvo paversta teatru, pats pastatas sudegė iki pamatų dar 1846-aisiais; Senasis Hovardas, kurį žinojo Firminas, buvo pastatytas jo vietoje. Rialto teatras iš tiesų egzistavo ir tikrai buvo vadinamas Velnio Irštva, tačiau aš nežinau, ar ten po vidurnakčio buvo rodomi pornografiniai filmai. Už gausybę informacijos apie Skvero istoriją esu skolingas Davido Kruho knygai Always Something Doing: Boston‘s Infamous Scollay Square , bet žinoma, p. Kruhas nėra atsakingas už jokius iškraipymus ar klaidas. Galų gale norėčiau pareikšti padėką George‘ui Glossui, knygyno savininkui iš senojo Skali skvero, pusdykiai pardavusiam tomus, kuriuos tebeturiu ir šiandien, bet tikriausiai niekada nelaikiusiam seifo, pilno uždraustos literatūros, — sužinojęs apie numatomą krautuvės griovimą, jis išdalino visas savo knygas — tiek, kiek pajėgei išsinešti per penkias minutes.

Išnašos

Vertė Monika Vosyliūtė (2005). (Čia ir kitur — vertėjos past.)

Vertė Pranas Povilaitis (1983).

Ford Madox Ford (tikr. Ford Hermann Hueffer, 1873–1939) — anglų rašytojas ir kritikas.

Toliausiai į Šiaurę ( lot. ) — senoviniuose žemėlapiuose pažymėta tolimiausia gyvenama vieta; „žinomo pasaulio kraštas” .

JAV Didžiosios depresijos metais įvesta visuomeninių ekonominių reformų programa.

Feminizmo idealas, iškeltas XIX a. pab. Europos ir JAV moterų judėjimų.

P. G. Wodehouse’o apsakymų personažas — asmeninis liokajus, kurio neįtikėtinas išprusimas virto priežodžiu.

Vertė Pulgis Andriušis (1942).

Aleksio Churgino vertimas (1961).

Emily Post (1872–1960) — knygų apie etiketą autorė.

John Tenniel (1820–1914) — anglų dailininkas ir karikatūristas, pagarsėjęs iliustracijomis L. Carrollo romanams.

Franz Joseph Gali (1758–1828) — austrų neuroanatomas, frenologijos (psichikos savybių nustatymo pagal kaukolės formą) teorijos pradininkas.

Komiksų ir filmų personažas, gudrus detektyvas.

Gene Autry (1907–1998) — kultinis amerikiečių vesternų aktorius.

John Donne (1572–1631) — anglų pamokslininkas, poetas metafizikas.

John Ruskin (1819 -1900) — anglų meno kritikas, menininkas, mąstytojas.

William Blake (1757–1827) — anglų poetas, tapytojas romantikas.

Abraham Simon Wolf Rosenbach (1876–1952) — įžymus amerikiečių antikvaras, retų knygų ir manuskriptų kolekcionierius.

Joan Fontaine, Paulette Goddard, James Francis Cagney, William Abbott, Lou Costello, Fred Astaire — XX a. viduryje garsūs Holivudo aktoriai. Brodvėjaus šokėjas ir choreografas Fredas Asteras (tikr. Frederick Austerlitz, 1899–1987) suvaidino 31 miuzikle; jo legendinė partnerė — Ginger Rodgers (1911— 1995).

F. Scotto Fitzgeraldo romano „Didysis Getsbis11 protagonistas.

John F. Kennedy, 1960 m. tapęs 35-uoju JAV prezidentu.

Amerikiečių žvalgybinis lėktuvas U-2 1960 m. gegužę pašautas virš tuome­tinės Sovietų Sąjungos.

Per Šarpevilio skerdynes 1960 m. policija apšaudė taikius demonstrantus, protestuojančius prieš baltųjų mažumos vyriausybę.

Arthur Asher Miller (1915–2005) — amerikiečių dramaturgas ir eseistas.

Grace Metalious (1924–1964) — amerikiečių rašytoja, populiarių romanų autorė.

Martin Buber (1878–1965) — žydų religinis filosofas, egzistencialistas.

Isaac Asimov (1920–1992) — žydų kilmės amerikiečių biochemikas, mokslinės fantastikos rašytojas.