Сара Шепард: Viskas tobula

Ir ačiū keistuolei merginai, kuriai ši knyga dedikuota, – mano seseriai Ali! Ji visiškai nepanaši į Alison iš knygos, nes mes vis dar galime valandų valandas plepėti apie stebuklingą, pasakišką pasaulį, pilną pelikanų, pelėdų ir būtybių kampuotomis galvomis, kurias mes kūrėme būdamos šešerių, nes ji nesikrausto iš proto, kai aš atsitiktinai apsimaunu jos 380 dolerių kainuojančius „Rock&Republic“ džinsus, ir dėl to, kad tatuiruotė ant jos sprando atrodo puikiai – nors ir manau, kad jai ten derėjo išsitatuiruoti kokio nors vyro veidą ir didžiulį erelį. Ali yra nuostabus žmogus ir geriausia sesuo, kokios tik galima norėti.

Kas bus toliau

Oi. Taigi aš šiek tiek susimoviau. Pasitaiko. Buvo reikalų, reikėjo daug nuveikti, kankinti žmones. Pavyzdžiui, keturias buvusias geriausias drauges.

Taip, taip. Žinau, kad jūs nusiminėte dėl Hanos. Ak. Kaip nors suvirškinsit. Aš jau planuoju savo aprangą jos laidotuvėms: deramai tamsūs drabužiai su kokiu nors ryškiu akcentu. Negi manote, kad mažoji Hanutė norėtų matyti mus gedinčius su ištaigingais drabužiais? Bet gal aš užbėgu už akių – Hana juk turi istoriją apie prisikėlimą iš numirusiųjų...

Tuo tarpu Arija negali sau leisti atsikvėpti. Jos gimininga siela kalėjime. Šonas jos nekenčia. Ji benamė. Ką merginai daryti? Atrodo, laikas pokyčiams – nauji namai, nauji draugai, galbūt net naujas vardas. Bet būk budri, Arija, – net jeigu tavo naujieji geriausi draugai akli ir nemato tavo tikrosios esybės, mano regėjimas dvigubai geresnis. Ir tu žinai, kad aš nesaugau paslapčių.

Įsivaizduoju, kaip Spenserės koledžo dokumentuose šalia įrašo „Klasės viceprezidentė“ atrodys žodis „Teista“. Ko gero, mažajai Mis „Auksinė orchidėja“ savo žalius „Lacoste“ marškinėlius teks iškeisti į šiurkštų oranžinį kalėjimo kombinezoną. Kita vertus, Spenserė nepasiektų tokio aukšto pažymių vidurkio, jeigu iš rankovės neištrauktų kokių nors triukų – pavyzdžiui, tarkim, nesurastų dar ko nors, ką galėtų apkaltinti Elės nužudymu. Ir žinote ką? Ji, ko gero, būtų teisi.

O kaipgi Emilija, išsiųsta gyventi pas savo doruolius, sveikai besimaitinančius pusbrolius į Ajovą? Ei, gal tai ir nėra blogai – ji bus merginas mylinti adata didelėje, senoje seksualiai suvaržytoje šieno kupetoje toli nuo mano smalsių akių. Norėtų! Jai visai pasimaišys, kai supras, kad negali nuo manęs pasislėpti. Valiooo!

Galiausiai, kadangi Hana išėjo iš rikiuotės, metas man išsirinkti naują auką. Jums įdomu, kas ji? Ką gi, smalsuoliai, aš vis dar svarstau. Ir ne dėl to, kad tai būtų sunku: visišiame mieste turi ką slėpti. Tiesą sakant, po blizgančiu Rouzvudo paviršiumi kunkuliuoja šis tas pikantiškesnio nei mano tapatybė. Tai toks skandalingas dalykas, kad nepatikėtumėt, jei pasakyčiau. Taigi nė nesivarginsiu. Cha. Juk žinot, man patinka būti savimi...

Prisisekite diržus, mergužėlės. Viskas yra kitaip, nei atrodo.

Miau!

– E