Jam vis dar reikėjo dirbti, rašyti svarbius straipsnius, bet mokymasis pažinti Dievą ir Jo Žodžio klausymasis dabar atrodė svarbiausia. Visa kita jam neteko reikšmės.
Briusas pakėlė akis.
— Dabar žinau, ką žmonės turėjo omenyje sakydami, kad jie maitinasi Žodžiu. Kartais valandų valandas sėdžiu gerdamas Žodį, net prarandu laiko pojūtį, pamirštu pavalgyti, verkiu ir meldžiuosi. Kartais tiesiog nuslystu nuo kėdės ir parklumpu šaukdamasis Viešpaties, kad Jis paaiškintų Žodį. Labiausiai stulbina tai, jog Jis tai daro.
Bakas pastebėjo, kad Reifordas su Chloje pritariamai linktelėjo. Šioje srityje jis buvo mažiau patyręs nei jie, tačiau juto tą patį alkį Dievo Žodžiui. Bet ką Briusas gavo? Dievas jam kažką apreiškė?
Briusas giliai įkvėpė ir pakilo. Jis priėjo prie stalo kampo ir atsisėdo ant jo, žvelgdamas kažkur į palubę.
— Man reikia jūsų maldų, — pagaliau tarė. — Dievas rodo tam tikrus dalykus ir užtvirtina tiesas, kurias aš galiu įgyvendinti. Jei viešai jas išdėstyčiau, būčiau išjuoktas, o gal net atsidurčiau mirtiname pavojuje.
— Žinoma, mes melsimės, — nuramino jį Reifordas. — Bet ką tai turi bendro su šios dienos naujienomis?
— O tai labai susiję, Reifordai. — Briusas krestelėjo galvą. — Argi nematai? Mes žinome, kad Nikolajus Karpatijus yra Antikristas. Tiesos labui turime pripažinti, jog Bako pasakojimas apie antgamtinę Karpatijaus hipnozės jėgą ir dviejų vyrų žmogžudystę yra neįtikėtinas. Tačiau yra užtektinai įrodymų, kad Karpatijus atitinka pranašų apibūdinimą. Jis yra nepaprastai patrauklus suvedžiotojas. Žmonės tarsi gyvulių banda seka paskui Karpatijų. Jam buvo suteikiama galia, netgi nepaisant to, kad pats jos viešai kratėsi. Karpatijus kuria pasaulinę vyriausybę, bendrą pinigų sistemą, sąjungą su Izraeliu, perkelia Jungtinių Tautų būstinę į Babiloną. Visa tai tik patvirtina prognozes. Kas galėtų prieštarauti, kad tokius darbus vykdantis žmogus negali būti Antikristu?
— Mes žinojome, kad taip bus, — tarė Bakas. — Bet ar visa tai jis darys atvirai?
— Šiandien — taip.
Bakas tyliai švilptelėjo:
— Ką gi Karpatijus sakė?
— Jis tai pareiškė per savo atstovą ryšiams su žiniasklaida, tavo buvusį viršininką, — kokia jo pavardė?
— Plankas.
— Taip. Stivas Plankas. Sušaukę žiniasklaidos konferenciją, jie pranešė, kad Karpatijus bus užsiėmęs keletą dienų, kol ves strateginius aukšto lygio susitikimus.
— Ar pasakė, apie ką bus kalbama tuose susitikimuose?
— Tik tiek, kad Karpatijus, visai nesiverždamas į vadovus, pajuto įpareigojimą siekiant taikos kuo greičiau suvienyti pasaulį. Specialioms pajėgoms jis įsakė pradėti pasaulio tautų nuginklavimą ir raportuoti, kai tai bus įvykdyta. Dešimt procentų kiekvienos tautos ginkluotės Karpatijus nusiuntė į Babiloną, kuris dabar vadinamas Naujuoju Babilonu. Tarptautinė finansinė organizacija, kurios atstovai jau buvo atvykę į susitikimus Niujorke, buvo įpareigota įvesti vieną bendrą pasaulinę valiutą.
— Niekada nebūčiau patikėjęs! — piktai suraukė antakius Bakas. — Vienas draugas jau labai seniai bandė man tai pasakyti.
— Čia dar ne viskas, — tęsė Briusas. — Manote, tai sutapimas, kad didžiausių pasaulio religijų vadovai buvo Niujorke, kai praėjusią savaitę ten atvyko Karpatijus? Argi tai ne pranašystės išsipildymas? Karpatijus ragino juos susirinkti draugėn norėdamas susitarti dėl visapusiško palaikymo.
— Visapusiško palaikymo? — pasitikslino Chlojė. — Kai kurios religijos yra taip nutolusios viena nuo kitos, kad niekuomet su tuo nesutiks.
— Bet jų lyderiai sutinka, — tarė Briusas. — Karpatijus yra derybų genijus. Nežinau, ką jis siūlo mainais, tačiau savaitės pabaigoje laukiama oficialaus religinių vadovų pranešimo. Manau, kad turėsime vieną pasaulinę religiją.
— Kas su tuo sutiks?
— Raštas sako, kad daugelis.
Reifordo galvoje sukosi virtinė minčių. Po išnykimų jam buvo sunku susikaupti. Kartais atrodė, jog tai tik slogus košmaras, vieną dieną pabus ir viskas pasikeis. Ar tikrai reikėjo tokio sapno, kad pamatytų, koks blogas jis buvo?
Reifordas pažinojo du žmones — Baką ir Hetę — kurie asmeniškai buvo sutikę Antikristą! Kaip keista! Vos tik apie tai pagalvojo, jį nukrėtė šiurpas. Globalinė kova tarp Dievo ir šėtono viesulu įsiveržė į jo asmeninį gyvenimą, ir iš skeptiškai nusiteikusio ciniko, apsileidusio tėvo, geidulingo vyro jis akimirksniu tapo fanatišku tikinčiuoju.
— Kodėl šios dienos žinios tau tiek daug paaiškino, Briusai? — paklausė Reifordas. — Nemanau, kad nors vienas iš mūsų abejoja Bako pasakojimu arba tuo, jog Karpatijus tikrai yra Antikristas.
— Nežinau, Reifordai. — Briusas sugrįžo į savo kėdę. — Jaučiu tik tai, kad kuo giliau „lendu“ į Bibliją, tuo sunkesnė našta gula ant mano pečių. Pasaulis turi suprasti, jog yra apgaudinėjamas. Aš jaučiu būtinybę skelbti Kristų visur, ne vien čia. Ši bažnyčia yra pilna išgąsdintų žmonių ir jie alksta Dievo. Mes stengiamės patenkinti šį poreikį, tačiau atslenka daug pavojų. Svarbiausios naujienos, kurias gavau šiandien, buvo pranešimas, kad kita svarbi Karpatijaus užduotis yra jo vadinamasis „susitarimas“ tarp pasaulinės bendruomenės ir Izraelio bei specialus „susiderinimas“ tarp JT ir JAV.
Bakas atsilošė.
— Kokią išvadą iš to galite padaryti?
— Aš nežinau, ką tai reiškia Jungtinėms Valstijoms, nes tyrinėdamas Šventąjį Raštą nepastebėjau, kad šiame istorijos etape Amerika vaidintų kokį nors vaidmenį. Bet visi mes žinome, koks „susitarimas“ bus su Izraeliu. Nenumanau, kaip tai vyks ar kokią naudą iš to turės Šventoji Žemė, bet aišku, kad tai bus septynerių metų sutartis.
Chlojė pakėlė akis.
— Ir kad tai iš tiesų rodo septynerių Suspaudimo metų periodo pradžią...
— Būtent, — Briusas pažvelgė į draugus. — Jei šiame pranešime kas nors sakoma apie Karpatijaus pažadą, kad Izraelis bus saugomas ateinančius septynerius metus, tai reiškia, jog oficialiai prasideda Suspaudimų laikotarpis.
Bakas kažką žymėjosi užrašuose.
— Taigi išnykimais, Bažnyčios Paėmimu septynerių metų periodas dar neprasidėjo?
— Ne, — atsakė Briusas. — Kažkaip tikėjausi, kad įvyks stebuklas ir sutarties pasirašymas su Izraeliu bus atidėtas. Rašte nekalbama, jog viskas vyks būtent taip. Bet jei taip atsitiks, tai laikrodis pradės tiksėti.
— Bet laikrodis pradės skaičiuoti paskutines senojo pasaulio minutes prieš Kristui įvedant savo karalystę žemėje, tiesa? — pasitikslino Bakas.
Reifordas nustebo, kaip žurnalistui pavyko taip greitai ir tiek daug suvokti.
Briusas linktelėjo.
— Tai tiesa. Kaip tik dėl to mes čia ir susirinkome. Jums visiems turiu kai ką pasakyti. Kiekvieną vakarą aš ruošiuosi rengti dviejų valandų susitikimus šiame kabinete. Tiesiog dėl mūsų.
— Aš daug keliausiu, — tarė Bakas.
— Aš taip pat, — pridūrė Reifordas.
Briusas pakėlė ranką.
— Negaliu priversti jus ateiti, bet raginu tai padaryti. Kai tik būnate mieste, atvykite čia. Šiose studijose mes aiškinsimės, ką Dievas apreiškė Šventajame Rašte. Apie kai kuriuos dalykus aš jums jau esu pasakojęs. Bet jei susitarimas su Izraeliu bus pasiektas per keletą dienų, mes negalėsime leisti laiko veltui. Reikės kurti naujas bažnyčias, naujas tikinčiųjų ląsteles. Aš noriu nuvykti į Izraelį ir išklausyti dviejų liudytojų prie Raudų sienos. Biblija kalba apie šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius žydų, kurie pakils Jėzaus vardu ir keliaus per pasaulį. Turi būti didelė sielų pjūtis, galbūt milijardas ar net daugiau žmonių ateis pas Kristų.
Читать дальше