Джерри Дженкинс - Negandų pajėgos

Briusas laukė dramatiškiausio momento.

— Manau, kad ne. Neišleiskite iš akių šio mokymo. Antspaudų negandos tęsis apie dvidešimt vieną mėnesį nuo sutarties su Izraeliu pasirašymo dienos. Kituose susirinkimuose aš mokysiu apie dar keturiolika bausmių, kurios vyks per šį septynerių metų laikotarpį, tačiau dabar kalbėsime apie pirmus keturis iš septynių antspaudų.

Kai įsiaudrinęs pastorius palinko į priekį, Bakui šovė mintis, kad paskutinis jo matytas toks pat pritrenkiantis oratorius, atrodęs panašiai įkvėptas ir įsitikinęs, buvo Nikolajus Karpatijus. Tačiau Karpatijus savo kalbą surežisuodavo ir sumaniai ja manipuliuodavo. Briusas nesistengė kam nors padaryti įspūdį savo kalba, o ne Dievo Žodžiu. Įdomu, ar jis pasakys, kas yra Antikristas? Bakas tikėjosi, kad taip ir bus. Tačiau viešas kurio nors asmens įvardijimas Visagalio Dievo priešu galėjo būti palaikytas šmeižtu.

O gal Briusas paprasčiausiai pasakys, kas kalbama Biblijoje, ir leis žmonėms patiems padaryti išvadas? Žiniose buvo gausu pranešimų apie planuojamą susitarimą tarp Karpatijaus arba Karpatijaus vadovaujamų Jungtinių Tautų ir Izraelio. Jei Briusas iš anksto numatytų paktą, kuris bus pasirašytas per keletą artimiausių dienų, tai kas galėtų juo abejoti?

Reifordas buvo ne tik sužavėtas, bet ir priblokštas. Be abejo, Briusas skaitė jo mintis. Ne taip seniai Reifordas būtų tik pasišaipęs iš tokio mokymo, besiremiančio kažkokiomis literatūrinėmis alegorijomis. Tačiau tai, ką Briusas kalbėjo, turėjo prasmę. Jaunuolis pamokslavo tik keletą savaičių. To jis nesimokė ir tai nebuvo jo pašaukimas ar profesija. Ne dėl pamokslavimo manierų ar mokymo, o dėl Briuso aistros, įsijautimo į temą, visa tai tapo taip įdomu.

— Šį rytą aš neturiu laiko kalbėti apie antrą, trečią ir ketvirtą raitelius, — tarė Briusas. — Galiu pasakyti tik tiek, kad raitelis ant raudono žirgo reiškia karą, juodas žirgas — badą ir palšasis — mirtį. Štai to turime laukti ateityje, — pridūrė Briusas. — Bet aš noriu perspėti, kad tai neturi jūsų gąsdinti.

Apibendrindamas viską, ką buvo kalbėjęs, jis greitai perskaitė pirmą ir antrą Apreiškimo knygos šeštojo skyriaus eilutes: „Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: „Ateik ir žiūrėk!“ Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis, turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų“.

Staiga Briusas žengtelėjo atgal ir nuo mažos sakyklos ėmė rinktis daiktus.

— Nesijaudinkite, — tarė jis. — Aš nebaigiau...

Reifordo nuostabai, žmonės ėmė ploti, ir Briusas paklausė:

— Ar jūs plojate norėdami, kad baigčiau, ar man tęsti toliau?

Bet žmonės plojo nesustodami. Reifordas stebėjosi tuo, kas vyko. Jis taip pat plojo, o drauge su juo ir Chlojė su Baku. Jie gerte gėrė žodžius ir norėjo dar daugiau. Dabar Briusas galėjo aiškiai suprasti, ką Dievas jam rodo. Jis vis kartojo ir kartojo, kad tai nėra nauja tiesa, kad mintys, kurias citavo, nebuvo naujos, kad tiesa apie paskutinius laikus yra nepalyginamai senesnė. Maniusieji, jog toks mokymas yra reikalingas literatams, fundamentalistams ar siaurakakčiams evangelistams, buvo palikti žemėje. Staiga Šventąjį Raštą reikėjo priimti kaip Dievo Žodį! Jei niekas iki šiol negalėjo įtikinti žmonių, tai Bažnyčios Paėmimas juos sukrėtė.

Laikydamas rankoje Bibliją, Briusas stovėjo priešais sakyklą.

— Dabar noriu pasakyti, kuo aš tikiu: ką Biblija kalba apie baltojo žirgo raitelį, pirmąjį Apokalipsės raitelį. Tai bus ne mano nuomonė ar kažkokia išvada. Aš tiesiog paliksiu Dievui pačiam nupiešti visas detales, kurių jūs dar stokojate. Užbėgdamas į priekį pasakysiu: šis tūkstantmečių senumo laiškas man toks naujas ir aktualus tarsi rytdienos laikraštis.

Keturi

Sedėdamas už Reifordo ir Chlojės Stylų nugarų, Bakas žvilgtelėjo į laikrodį. Nuo to laiko, kai jis pasižiūrėjo pirmą kartą, prabėgo daugiau nei valanda. Skrandis urzgė prašydamas maisto. Protas gi sakė, kad jis gali sėdėti čia visą dieną ir klausytis, kaip Briusas Barnsas, remdamasis Biblija, aiškina šiandieninius ir būsimus pasaulio įvykius. Nujautė, kad dabar stovi ties praraja. Bakas žinojo, kam ruošėsi Briusas, pateikdamas šį mokymą su Apreiškimo knygos vaizdais. Jis ne tik suprato, kas yra baltojo žirgo raitelis, o asmeniškai pažinojo šį žmogų. Buvo patyręs Antikristo jėgą.

Drauge su Briusu ir Stylais Bakas praleido užtektinai laiko sklaidydamas Apreiškimo knygą, kad visiškai įsitikintų, jog Nikolajuje Karpatijuje įsikūnijo Dievo priešas. Tačiau jis dar negalėjo pasakyti ar patvirtinti Briuso žinios savo straipsniu. Taip pat ir pastorius negalėjo pareikšti tiksliai žinąs, kas yra Antikristas arba kas iš bažnyčios žmonių buvo jį sutikęs.

Ilgus metus Bakas buvo įpratęs „žarstytis“ garsenybių vardais. Jis taip ilgai dirbo aukštuose sluoksniuose, kad labai paprastai galėjo pasakyti: „Buvau susitikęs su tuo ir tuo, jis davė interviu, pažįstu ją, buvau su ja Paryžiuje, lankiausi jos namuose“.

Tačiau tas įsišaknijęs egocentriškumas buvo išrautas kartu su išnykimais ir jo dalyvavimu antgamtinių įvykių sūkuryje. Senasis Bakas Viljamsas būtų apsidžiaugęs vien galimybe asmeniškai susipažinti ne tik su pasaulio valdovu, bet ir su Rašte išpranašautu Antikristu. O dabar jis tiesiog sėdėjo ir lyg be žado spoksojo į savo pamokslaujantį draugą.

— Leiskite pasakyti, — tarė Briusas, — kad aš netikiu, jog per raitelius Dievas nori išryškinti individualias asmenybes, greičiau taip Jis siekia parodyti bendrą pasaulio atmosferą. Čia nenorima apibūdinti tam tikrus žmones, nes antai ketvirtasis raitelis vadinamas Mirtimi. Ak, bet pirmasis raitelis! Noriu pabrėžti, kad Avinėlis atplėšia pirmąjį antspaudą ir atidengia tą raitelį. Avinėlis yra Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, kuris mirė už mūsų nuodėmes, buvo prikeltas ir pasiėmė savo Bažnyčią. Šventajame Rašte turintis pirmumo teisę visuomet yra svarbus — pirmagimis, pirma savaitės diena, pirmasis įsakymas. Pirmasis raitelis, pirmasis iš keturių žirgų — tai svarbu! Jis duoda toną. Tai raktas, padedantis suprasti likusius raitelius, antspaudų negandas, netgi visas kitas negandas. Kas yra tas pirmasis raitelis? Aišku, kad jis simbolizuoja Antikristą ir jo karalystę. Jo tikslas yra „nugalėti ir tik nugalėti“. Rankoje raitelis turi lanką, agresyvaus karo simbolį, bet čia net neužsimenama apie strėles. Tai kaip jis nugalės? Kiti knygos skyriai sako, kad jis yra „savavalis karalius“ ir švęs pergalę diplomatijos dėka. Jis paskelbs apgaulingą taiką, žadėdamas pasauliui vienybę. Ar jis bus nugalėtojas? Taip! Jis turi vainiką!

Visa tai Reifordui buvo nauja ir jis žinojo, kad Chlojei taip pat. Tačiau po įtikėjimo Kristumi drauge su Briusu jis taip įsitraukė į šį mokymą, kad jau pradėjo nujausti kiekvieną žodį. Atrodė, Reifordas tampa ekspertu, nors neprisiminė, kad jie tai būtų tyrinėję. Visada buvo geras studentas, o ypač jam sekėsi tikslieji mokslai ir matematika, todėl greitai perprato aviaciją. Tačiau Biblija taip pat buvo gyvenimas, realus pasaulis. Čia Reifordas rado paaiškinimą to, kas atsitiko jo žmonai ir sūnui, kas laukia jo ir dukters, kas vyks rytoj ir per kelerius ateinančius metus.

Reifordą sužavėjo Briusas. Jaunuolis staiga suprato, kad jo susigalvota tuščia krikščionybė neatlaikė išbandymo pačiu svarbiausiu žmonijos istorijos momentu. Jis nedelsdamas ėmė atgailauti ir paskyrė visas savo jėgas kitų gelbėjimui. Dėl to Briusas Barnsas atsisakė asmeninio gyvenimo.