Бернар Вербер - Angelų imperija

Aš noriu kalbėti, apsiginti, bet neįstengiu. Žodžiai stringa gerklėje. Kaip šis tipas, kurį visuomet laikiau nevertu dėmesio, mane perprato?

— Žakai, tavo mintys labai originalios. Tai susitaikyk, kad jas perima tie, kas gali leisti joms gyvuoti plačiojoje visuomenėje.

Prarandu žadą.

— Ar jūs manote, kad man niekada nepasiseks?

Jis papurto galvą.

— Tai daug sudėtingiau. Tu patirsi šlovę, bet po savo mirties. Po šimto ar dviejų šimtų metų. Galiu tau pažadėti — taip nutiks, koks nors žurnalistas, trokštantis įrodyti savo originalumą, atsitiktinai aptiks kurią nors tavo knygą ir pagalvos: „Kodėl gi neišpopuliarinus Žako Nemrodo, kuris buvo nežinomas savo epochoje?“

Merinjakas išspaudžia šypsenėlę, kuri neslepia nieko pikta, tik nuoširdų gailestį, ir tęsia:

— Tiesą sakant, turėčiau tau pavydėti. Aš būsiu pamirštas. Ar nemanai, kad už visus šiuos paaiškinimus nusipelniau bent menkučio „ačiu“?

Pats save nustebindamas išlemenu „ačiū“. Vakare lengviau užmiegu. Iš tiesų daug galime sužinoti iš savo priešų. 170. ENCIKLOPEDIJA

RANKŲ NULEIDIMAS. Jis kyla iš vieno iš trijų Dano Milmano giriamų išminties būdų: humoro, paradokso, pokyčių. Ši sąvoka dubliuoja paradokso apibrėžimą. Tai gali nutikti tik tuomet, kai žmogus nieko nebenori. Kai nuleidžiamos rankos — ilsisi ir angelas. Kai jo nebesišaukiama, angelas pagaliau gali ramiai dirbti.

Niekada pakankamai neįvertinsime rankų nuleidimo meno.

Žmogui niekas nėra būtina. Niekada nematėme žmogaus, kuris tapo laimingas dėl to, kad staiga gavo darbą, pinigų, rado savo meilę. Tikroji laimė yra netikėti įvykiai, visiškai pranokstantys žmonių norus. Mes elgiamės kaip Kalėdų Seneliai. Tie, kurie paprašo elektrinio traukinuko, gauna elektrinį traukinuką. Tačiau tie, kurie nieko neprašo, gali gauti kai ką geresnio. Liaukitės prašyti, tik taip galėsime jus pradžiuginti.

Edmondas Velsas,

Sąlyginio ir absoliutaus pažinimo enciklopedija , IV tomas 171. GRĮŽIMAS Į ROJŲ

Atrodo, kad šis grįžimas tęsiasi metų metus. Pradedu labai neri mauti dėl savo „mažylių“. Kas žino, ko galėjo prasimanyti Venera, Igoris ir Žakas? Nedrįstu nė įsivaizduoti. Skrieju per kosmosą Paukščių Tako kryptimi. Jis atrodo taip toli... 172. VENERA. 25 METAI

Pasikalbėti su savo angelu sargu? Visą gyvenimą nieko labiau už tai netroškau. Niujorkietiškame barokinio stiliaus bute pilna angelų: angelas paveikslėlyje ant durų, angelų statulėlės prie įėjimo, angelai, ištapyti ant sienų ir lubų. Paveiksluose angelai kovoja su drakonais, o šventieji baudžiami mirti romėnų arenose.

Seansas kainuoja tūkstantį dolerių, bet Bilis Vatsas man garantavo, kad Papadopulas yra geriausias mediumas pasaulyje. Vieną dieną jam apsireiškė angelas, šventasis Edmondas, ir padiktavo knygą. Mano agentas teigia, kad tai keista knyga ir tas raštininkas nei nori, nei gali tiksliai perduoti ten išsakytų minčių.

Vėliau jam apsireiškė ir daugiau angelų, jie susikovė su demonais. Be to, jis kalbėjosi su angelu Rauliu. Po ilgų metų, praleistų užrašinėjant Edmondo pranešimus, o Rauliui užsispyrus ir daugiau nebepasirodžius, Odisėjas Papadopulas nusprendė palikti atsiskyrėlio būstą. Jis nusprendė grįžti pas žmones, kad jiems padėtų pažinti anapusinį pasaulį, kad padėtų susisiekti su savo angelais sargais.

Papadopulas yra žinomas knygų autorius. Jis išleido šias knygas: Viskas apie mūsų draugus angelus, Angelai yra tarp mūsų, Su savo angelu kalbėkitės nesivaržydami. Šv. Raulis ir aš yra skaitomiausia. Laukiamajame pavartau šiuos kūrinius. Vitrinoje iškabinti klientams skirti marškinėliai su Šv. Raulio, tokio, kokį jis matė per apsireiškimą, atvaizdais. Yra ir plakatų, vaizduojančių Šv. Raulį, parbloškusį Peru piktąsias būtybes. Atrodo, Šv. Raulis ten yra vietinis didvyris.

— Galite įeiti, ponia Šeridan, — taria administratorė.

Įeinu į patalpą, kurios sienos dekoruotos debesimis, matyt, kad primintų Rojų. Pačiame viduryje karaliauja masyvus stalas. Čia apie dešimt moterų ir vienas vyras — tikriausiai magas Papadopulas. Jis vilki ilga balta mantija ir atrodo labai įspūdingai.

Dauguma moterų pagyvenusios, apsikarsčiusios papuošalais. Greičiausiai jos dykinėja ir nuolat kalbasi su savo angelais sargais. Jaučiuosi, tarsi būčiau Tupperware susirinkime, tačiau kalbamės ne apie plastikinius indelius, o apie Anapilį. Akimirką sudvejoju, ar nereikėtų man nešti kudašių, bet sumokėjau administratorei ir smalsumas mane sulaiko. Atsisėdu į laisvą vietą, o magas Papadopulas, buvęs vienuolis, pradeda spiritizmo seansą lotyniškai, išskiriu žodžius mysterium, aeternam ir doloris.

Jis liepia susikibti rankomis, kad susidarytų maldos grandinė, ir kreipiasi:

— O, šventasis Rauli, Tu visuomet pasirengęs mane išklausyti, nusileisk. Ir meilės, kurią Tu man neši, vardu sumažink šių mirtingųjų draugų skausmus.

Jis tęsia savo ritualą užsimerkęs, murmėdamas maldą, kurioje dažnai kartojasi „šventasis Rauli“, po to magas praneša, kad seansas gali prasidėti.

Pirma kalba madingai apsirengusi aukšta kaulėta moteris. Ji paklausia, ar jai reikia atidaryti naują parduotuvę, kad papildytų drabužių asortimentą. Papadopulo lūpos vis suvirpa, kol galiausiai jis praneša: taip, ji turinti pirkti parduotuvę, nes tokiu būdu tapsianti dar turtingesnė. Manęs tai nenustebina. Savaime suprantama, turtingi žmonės dar labiau praturtėja, išpranašauti pasisekimą nėra rizikinga. Už tūkstantį dolerių pakanka tik tiek pasakyti. Kodėl gi man neužsiėmus šia veikla? Be to, esu patyrusi aktorė, daug geriau už šį barzdočių suvaidinčiau mediumę. 173. IGORIS. VAIDUOKLIS

Tai tikrų tikriausia Venera Šeridan. Kaip gerai, kad visi tie mediumai dabar madingi! Girdėjau, kad apie 80 procentų žmonijos reguliariai lankosi pas „aiškiaregius“: astrologus, būrėjus, raganius, žynius, ateities spėjikus, mediumus ir taip toliau. Greičiausiai todėl, kad visiems kelia nerimą ateitis ir sudėtingas pasaulis. Mums, klaidžiojančioms sieloms, tai suteikia galimybę susisiekti su gyvaisiais. Dabar aš visiškai nevaržomas kalbos barjero galėsiu tiesiogiai pabendrauti su savo buvusia dievaite.

Bet dar ne jos eilė. Pagyvenusi moteriškė klausia Papadopulo, ar jai verta parduoti namus, kuriuos jos vyras dievino, tačiau jis žuvo partrenktas girto vairuotojo.

Hm. Neatrodo, kad Venerą įtikino mago išvedžiojimai. Tuoj aš jai sugrąžinsiu susidomėjimą. Nedelsdamas ieškau minėto velionio, šis, laimė, liko čia, kad galėtų persekioti savo žudiką, ir perduodu jo našlės klausimą.

— Ne, — atsako jis, — nereikia parduoti, nes rūsyje, už Liudviko XV stiliaus komodos, paslėpiau didelę pinigų sumą. Tereikia ją pastumti. Pinigai begemoto statuloje.

Tučtuojau parlekiu atgal ir perduodu informaciją mediumui. Šis darbas padarė įspūdį. Visi nustemba, nes atsakymas labai tikslus. Minėta moteriškė labai susijaudina ir pripažįsta, kad iš tikrųjų rūsyje stovi Liudviko XV stiliaus komoda ir begemoto statula. Iš kur Papadopulas apie tai sužinojo?

Vis dėlto Venera nusiteikusi skeptiškai. Ji mano, kad ši dama yra mago bendrininkė. Tuo geriau, jos nuostaba bus didesnė.

Dabar kaip tik Veneros eilė. Ji klausia, kaip atsikratyti nuolatinės migrenos. Pereinu per jos galvą, kad įvertinčiau būklę. Brolis... ją persekioja iš vidaus!

Reikia, kad kas nors jai papasakotų apie brolį. Pasikonsultuoju su kitomis sielomis, geriau išmanančiomis šias problemas nei aš. Vienas nusišovęs savižudis man pasako vardą praktikuojančio gydytojo, kuris ilgai kankinosi dėl migrenos, kol sužinojo paslaptį apie savo brolį dvynį. Jo vardas Raimondas Luisas. Paskubomis grįžtu į Papadopulo saloną ir persakau, ką sužinojęs.