Бернар Вербер - Angelų imperija

— Jūs visi pavydite, nes aš turėsiu tėtį ir mamą, o jūs tuo metu būsite įkalinti čia.

Noriu baigti tą pokalbį, bet pokerį žaidžiu ir toliau. Vladimiras prideda dvidešimt cigarečių, paskui... nežiūrėdamas į mane sako:

— Tu mums reikalingas tuneliui rausti.

Prapliumpu.

— Tunelis, jūs jo niekada neišrausite! Būsite čia ir po metų!

Netrukus nebebūsiu našlaitis. Turėsiu tikrą šeimą. Mano draugai jau praeitis. Išsiskyrimas bus skausmingas, bet kuo anksčiau nutrauksiu ryšius su trimis V, tuo man bus geriau.

Dabar, kai turiu tikrą tėtį, noriu tik vieno — ištrūkti iš čia. 55. ENCIKLOPEDIJA

IŠTRŪKTI IŠ ČIA. Enigma: kaip sujungti devynis taškus keturiais brūkšniais neatitraukiant rašiklio?

Sprendimas:

Dažnai sunku rasti sprendimą, nes mūsų protas stengiasi jį aptikti piešinio ribose. Tačiau niekur nėra sąlygos, kad negalima ribų peržengti.

Moralas: norint suvokti sistemą, reikia... iš jos išeiti.

Edmondas Velsas,

Sąlyginio ir absoliutaus pažinimo enciklopedija, IV tomas 56. PAPADOPULAS

Edmondas Velsas paskelbia, jog baigta su visa ezoterika; tikrai, ką nors slėpti jam visai nesiseka.

Jo Odisėjas Papadopulas yra vienuolis atsiskyrėlis. Jis pasistatė namą, ten sukaupė daug maisto atsargų, tiek, kad pakaktų iki gyvenimo pabaigos, paskui užmūrijo duris.

Savo būsto nestatė bet kur. Jo prieglobstis pastatytas ant vienos aukščiausių ir labai nuošalios Andų kalnų grandinės atšakų, netoli Kusko, Peru.

Jame Odisėjas Papadopulas medituoja ir rašo. Jis pats — neaukšto ūgio vyras juoda garbanota barzda, labai ilgais nagais ir nelabai švarus. Kadangi jis jau dešimt metų užsidaręs dvidešimties kvadratinių metrų kambaryje, tad nelabai bekreipia dėmesio į drabužius ir higieną. Be to, atsiskyrėlį lanko tik vorai.

Kai užsukame pas jį, vienuolį randame labai užsiėmusį — jis rašo paskutinį Edmondo Velso aforizmą. Tekste teigiama: kad suvoktum sistemą, reikia iš jos išeiti. Šis teiginys sužavi mano draugą Raulį. Ar ne tai mes dabar ir darome? Kruopščiai. Mums besiartinant, kad iššifruotume tekstą, Papadopulas staiga liaujasi rašęs.

— Kas ten?

Šaltas dušas. Mūsų buvimą susekė mirtingasis! Greitai už spintos.

Jis niurna.

— Jaučiu jus. Jūs čia, ar ne?

Šis žmogelis tikrai mediumas, neturintis sau lygių. Jis sukiojasi lyg pelę pajutęs katinas.

— Jaučiu, kad jūs čia, šventasis Edmondai.

Stengiamės prislopinti aureolių spindulius.

— Jūs čia, šventasis Edmondai. Žinau, jaučiu.

Ar galėjau pamanyti, jog tapsiu žmonių bijančiu angelu...

— Jau seniai jūsų laukiu, — tyliai murma raštininkas. — Absoliutaus pažinimo suvokimas vienas dalykas, bet vienatvė — kas kita.

Mudu su Rauliu sustingstame.

— Klydau manydamas, kad esu mistikas, aš irgi turiu ribas. Jūs man pranešėte, jog sapne padiktuosite tai, ką turėsiu užrašyti. Nuo tada, žinoma, kiekvieną rytą mano galvoje pilna minčių, bet kad pamatyčiau jus...

Dar labiau susiglaudžiame. Jis rėkia:

— Pagaliau pamačiau jus, šventasis Edmondai!

Jis prieina, ketina patraukti spintą, paskui staiga apsigalvoja ir grįžta į kambario vidurį.

— Na, ką gi, jei jūs taip elgiatės, aš nedalyvauju! — sviedžia perpykęs. — Apgailestauju, bet pykstu, jei su manimi elgiamasi nemandagiai.

Įsiaudrinęs graikų vienuolis griebia didžiulį medinį plaktuką ir ima daužyti plytas, kuriomis užmūrytos durys.

Dėl mūsų raštininkas nori palikti atsiskyrėlio buveinę! Baksteliu alkūne Rauliui Razorbakui.

— Negalime jam to leisti. Edmondas Velsas mums to niekada nedovanos.

— Grįžtu į pasaulį! Grįžtu pas gražias merginas! — iš visos gerklės rėkia susierzinęs vienuolis. — Atsisakau skaistybės įžado! Atsisakau visų įžadų! Tylėjimo įžado! Įžado melstis! Restoranai ir prabangūs viešbučiai vėl mano, vėl gyvensiu iš tikrųjų!

Kiekvieną sakinį patvirtina plaktuko smūgiu.

— Praradau dešimt metų perrašinėdamas filosofinius aforizmus, labai ačiū! O kai filosofas ateina pas mane, tai nei labas, nei sudie. Daugiau manęs neapgaus. Religija yra spąstai jauniems vienuoliūkščiams. O aš, naivuolis, vos tik man pasirodė angelas ir paprašė pasitraukti į kalnus ir užrašinėti jo mintis, iš karto paklusau...

— Vienas iš mūsų turi pasiaukoti, — sakau.

— Tu, — atsako Raulis.

— Kodėl aš? Tu.

Iš visos širdies mojuodamas plaktuku, graikas niūniuoja „The Wall“, Pink Floyd dainą.

— ... We don‘t need your education...

Plytų gabalai skraido ore kartu su dulkėmis. Stipriai pastumiu Raulį iš už spintos. Kunigas sustingsta. Jis pamatė. Tai tikras, daug sugebantis mediumas. Jis sustingsta apkvaišęs ir sudėjęs rankas klaupiasi.

— Apsireiškimas. Sulaukiau! — žavisi sau į barzdą.

— Hm... pradeda Raulis, vėl leidžia savo aurai spindėti ir taip sustiprina įspūdį.

Na, ir komediantas! Bet malonumas, kad tave mato kūno ir kraujo žmonės, didesnis už bet kokius kitus. Odisėjas Papadopulas du kartus persižegnoja. Mus matantiems mirtingiesiems tikrai turime daryti labai didelį įspūdį. Aš irgi noriu pasirodyti ir padvigubinti įspūdį, bet atsiskyrėlis ir taip jau vos neištiktas apopleksijos. Jis vis greičiau žegnojasi ir sukniumba prie Raulio kojų.

— Hm... Ką gi... — murma mano draugas, nes nori laimėti laiko. — Na, žinoma... aišku... taip... iš tikrųjų... štai ir aš.

— O, kokia laimė! Aš jus matau, aš jus matau, šventasis Edmondai. Matau jus savo akimis.

Galbūt šiek tiek graužiamas sąžinės, Raulis pataiso:

— Na, aš ne Edmondas, aš — Raulis, Edmondo „kolega“, to paties, kuris tau diktuoja Enciklopediją. Jis negalėjo atvykti ir atsiprašo, bet įgaliojo mane jam atstovauti.

Papadopulas blogai girdi ir Raulis turi po kelis kartus kartoti tuos pačius sakinius, kartais sakyti paraidžiui, kad šis suprastų. Jis ištiesia rankas į neįskaitomu raštu parašytą knygą.

— Po šventojo Edmondo šventasis Raulis! Šventasis Raulis! Šventasis Raulis! Aš palaimintas. Manimi domisi visi šventieji! — rėkia Papadopulas.

— Labai gerai, — sako Razorbakas. — Pasakyk, ar enciklopedijoje kalbama apie skaičių 7?

— Skaičių 7? — nustemba vienuolis. — Hm... Žinoma, šventasis Rauli, žinoma. Apie jį kalbama daugelyje vietų.

— Parodyk, — įsako angelas.

Vienuolis skuba, pagarbiai suvilgo nykštį ir greitai sklaido puslapius. Pirmiausia suranda trumpą tekstą apie skaičiaus 7 simboliką taro kortų žaidime. Antrasis, ilgesnis, kalba apie simbolio 7 svarbą mituose ir legendose. Trečiasis — apie 7 pakopas Jokūbo laiptuose...

Sąlyginio ir absoliutaus pažinimo enciklopedijos problema ta, jog ji yra tikra maišalienė. Mūsų mentoriaus mintys vienu metu sukasi apie daugelį dalykų. Enciklopedijoje rasime ne tik filosofinių apmąstymų, bet ir kulinarinių receptų, mokslinių anekdotų, mįslių, sociologinių studijų, trumpų biografijų, naujų žinių apie Žemės vystymąsi. Kažkoks chaosas! Kad viską perskaitytume, turėtume dažniau čia atkeliauti!

Raulis aiškina raštininkui, kad reikėtų sudaryti turinį ar bent jau registrą ir sunumeruoti puslapius. Jis sklaido lapus. Psichologiniai testai! Interviu su žvaigždėmis! Pagaliau kažkas įdomaus. Pradžia leidžia spėti, jog geografiniu požiūriu 7 pasaulis nesusijungs su 6 pasauliu. Taigi, jo reikia ieškoti „ten, kur mažiausia vilčių rasti.“

Staiga mes, nebejaučiantys nei karščio, nei šalčio, pajuntame ledinį dvelksmą.