William Dietz - Laisvės planeta

Kasteno partijos eilėmis nuvilnijo protesto bei nepritarimo šūksniai, tačiau juos tučtuojau užgožė Rupo ir jo šalininkų aplodismentai. Stelo mintys blaškėsi, mėgindamos įvertinti Rupo kirstą smūgį. Tačiau, kai ant pakylos užkopė Almanda Kanse-Džouns, visas pulkininko dėmesys tučtuojau nukrypo į ją.

Pavadinti ją žavinga — vadinasi, nepasakyti nieko. Ji buvo pati gražiausia moteris, kokią Stelui kada nors teko regėti. Jos grožis degino it liepsna, bet toji liepsna buvo šalta, o akyse, nukreiptose į auditoriją, sustingo ledas. Stelas suprato, jog toks nepriekaištingas grožis negali būti natūralus ir, ko gero, yra pačių sumaniausių Imperijos bioskulptorių darbo rezultatas. Ilgi, juodi nelyginant smala, vilnijančiu kriokliu krintantys plaukai rėmino absoliučiai taisyklingo ovalo formos veidą. Moteris vilkėjo universalų apsauginį kostiumą, pabrėžiantį nepriekaištingos figūros tobulumą ir švelniai žvilgantį lempų šviesoje. Nuo jos sklido kerai, bet šitaip keri gyvatė, pasirengusi bet kurią akimirką pulti auką. Ir visgi, kaip ir visi likusieji vyriškiai salėje, Stelas nepajėgė atplėšti nuo jos akių.

Gražuolės balsas buvo ramus, truputį prikimęs, tačiau neišpasakytai moteriškas. Ji prabilo nuginkluojančiai tiesmukai:

— Ledi ir džentelmenai, gerbiami senatoriai, dėkoju, kad leidote man pasisakyti. Suprantu, kokia neįprasta ši situacija, ir pažadu nepiktnaudžiauti suteikta galimybe. Leiskite trumpai išsakyti jums savo pastabas. Visų pirma, patikėkite, “Intersistems” nė nemano vogti to, kas teisėtai priklauso jums. Tokia spėlionė toli prasilenkia su realybe. Negaliu paaiškinti, kodėl piratų antpuoliai padažnėjo būtent dabar, bet noriu pastebėti, jog šitaip nutiko ne jums vieniems. Pasak karinių Imperijos suvestinių, pastaruoju metu sustiprėjo spaudimas visose pasienio planetose — jas atakuoja tiek piratai, tiek ir Antroji Ronų Imperija. Tačiau manyti, kad “Intersistems” gali sudaryti sąjungą su piratais, vadinasi… na… mėginti jus suklaidinti, — tonas, kuriuo buvo ištarti šie žodžiai, leido suprasti, kad ji norėtų pasakyti aštriau, nei “mėginti suklaidinti”. — Aš pasirengusi pripažinti, kad, jeigu jūs neįstengsite atlikti savo pareigų ir mums nesumokėsite, “Intersistems” dėl to tik išloš. Ir vis dėlto, patikėkite, pirminis susitarimas mus tenkina kur kas labiau, ir mes labai norėtume pratęsti mūsų bendradarbiavimą. Aš čia — pašalinis žmogus, tad negaliu piršti jums savo nuomonės ar brukti patarimų. Ir visgi mano pareiga pasakyti, kad senatoriaus Rupo argumentai ir jo akivaizdus susirūpinimas planetos reikalais man padarė didžiulį įspūdį. Dėkoju jums.

Ji nulipo nuo pakylos ir, lydima skystų plojimų, pasuko link paskutinių krėslų eilių. Kad ir kieno pusę palaikė senatoriai, “Intersistems Inkorporeited” atstovas šioje salėje negalėjo tikėtis nieko daugiau. Ir vis dėlto gražuolės žodžiai padarė didelį įspūdį. Tiems, kurie linko Rupo pusėn, jie galėjo padaryti lemiamą įtaką.

Rupas vėl paprašė žodžio, ir, gniauždamas lapų krūvelę, užlipo ant pakylos.

— Ledi ir džentelmenai, gerbiami senatoriai! Aš norėčiau padėkoti kompanijos atstovei Kanse-Džouns ir pateikti jūsų dėmesiui štai šią peticiją, — jis kilstelėjo popierius virš galvos, tarsi čia būtų kovoje įgytas trofėjus. — Ji adresuota Imperatoriui, ją pasirašė visi mano partijos nariai. Joje mes prašome uždrausti brigadai kištis į mūsų reikalus. Galbūt jums bus įdomu sužinoti, jog, kadangi šis samdinių padalinys priklauso Imperatoriaus “sankcionuotųjų” kategorijai, valdovas turi teisę reglamentuoti jų veiklą! Primygtinai reikalauju, kad pasirašytumėt jūs visi. Šiai sesijai pasibaigus, peticija bus tučtuojau išsiųsta į Žemę sparčiojo ryšio kanalais. — Rupas pergalingai nusišypsojo ir, aidint griausmingiems aplodismentams, nusileido nuo pakylos.

Stelui sugniaužė širdį. Jei peticiją pasirašys senatorių dauguma, Imperatorius veikiausiai patenkins jų prašymą. Šiuo atveju brigada kone užtikrintai bus atšaukta — nebent ryžtųsi mesti iššūkį visai Imperijai.

Ant pakylos užlipo juodaplaukis tvarkdarys.

— Ledi ir džentelmenai, gerbiami senatoriai, prezidento Kasteno vardu prašau jūsų išklausyti dar vieną oratorių. Šiuo metu mūsų planetoje jis neturi jokio oficialaus statuso. Ir visgi, kadangi mūsų svečias vadovauja armijai, mums, sprendžiantiems tokį sudėtingą klausimą, pravartu išgirsti jo nuomonę. Be to, galiu pridurti, jog pulkininkas Stelas sutiko atsakyti į visus jums rūpimus klausimus. Prieštaraujančių bus?

Visos galvos pasigręžė į Rupą. Tasai nusišypsojo ir papurtė galvą.

— Aš neprieštarauju… Tikiuosi, pulkininkas jums paaiškins, kodėl taip brangiai vertina savo paslaugas.

Juodaplaukis tvarkdarys pritardamas linktelėjo.

— Tokiu atveju leiskite pristatyti jums pulkininką Marką Stelą. Pulkininke?

Stelas atsistojo ir užkopė ant pakylos. Apsidairęs išvydo išskydusias svetimų, nepažįstamų veidų dėmes. Ne, tai beviltiška. Visuose veiduose šmėkščiojo vien įtarumas bei priešiškumas. Ūmai tolimojoje salės dalyje atsivėrė bei tučtuojau užsivėrė durys. Vienai menkai akimirkai Stelo akys susitiko su Olivijos Kasten akimis. Jos padrąsinanti šypsena suteikė pasitikėjimo. Vėl peržvelgęs veidus, pulkininkas prisivertė nusišypsoti ir prabilo:

— Ledi ir džentelmenai, gerbiami senatoriai! Sveikinu jus savo ir brigados vardu. Norėčiau, kad mano vizito į jūsų planetą priežastis būtų ne tokia liūdna ir skaudi. Nelaimei, dabar prasidėjo sunkūs laikai. Jūs geriau už bet ką žinote, jog gyvenimas pasienio planetose apskritai nelengvas. Priešingu atveju Imperatorius gyventų čia, o ne Žemėje!

Stelo pokštas truputį aptirpdė priešiškumo ledus. Eilėmis nuvilnijo juokas, kažkas riktelėjo:

— Gal kada nors taip ir bus!

— Tačiau, kiek žinau, iš visų pasienio planetų jūs nukentėjot labiausiai. Piratai puola jus be atvangos, jums be atokvėpio tenka kovoti, tačiau nesėkmingai. Ledi ir džentelmenai, atėjo metas pasikalbėti atvirai. — Stelas nutilo ir apžvelgė salę. Kas tai? Jam pasivaideno, ar kai kuriuose veiduose išties matyti simpatija? — Ir jūs, ir aš suprantam, kodėl piratai nenutraukia savo atakų. Priežastis viena: termiumas. Ir jeigu jūs kol kas dar nežinote šio visai neseniai sugalvoto pavadinimo, neabejoju, kad suprantate, apie ką kalbu.

Salėje įsiviešpatavo kapų tyla, o po akimirkos susirinkusieji Sušurmuliavo, pasigirdo šūksniai, tarp jų suskambo ir reikalavimas suimti Stelą. Jis pakėlė rankas, prašydamas tylos, ir tarė:

— Išklausykite mane iki galo.

Ir vėl visų žvilgsniai nukrypo į Rupą, kuris tik gūžtelėjo pečiais ir kreivai nusišypsojo.

— Tegul kalba. Jis veikia mano naudai netgi geriau, nei aš pats.

Pasigirdo nervingas juokas, daugelis pritardami linktelėjo galvas. Juodaplaukis pašoko, ketindamas priminti susirinkusiems, jog pagal reglamentą Stelas turi teisę išsakyti savo nuomonę iki galo, bet, išgirdęs Rupo atsakymą, atsisėdo vėl.

Triukšmui nutykus, pulkininkas nusišypsojo, stengdamasis nuslėpti įtampą, nors jo nervai buvo įtempti it styga.

— Taip, aš žinau apie tą mineralą, kurį jūs gaunate iš savo požeminių upių, — jis mostelėjo į sieną sau už nugaros. — Žinau, kad savo atsparumu karščiui jis pranoksta visas žinomas medžiagas. Žinau, kad būtent jis suteikia ypatingas savybes jūsų dirbiniams, kurie pelnė tokią didelę paklausą. Taigi, ledi ir džentelmenai, jei visa tai žinau aš, galite neabejoti, jog ir piratai, ir “Intersistems Inkorporeited” taip pat puikiai nutuokia, ką jūs atradote!