Сёко Тендо - Jakudzos mėnulis. Gangsterio dukters atsiminimai

Kad ir kur gyventų jakudzos šeima, kaimynai skleidžia apie ją paskalas, skundžiasi, kad jie elgiasi kaip pinigų maišai, puikuojasi prabangiais importuotais automobiliais, todėl linki kuo greičiau sulaukti to, ko nusipelnė. Žada, kad jakudzoms teks nusižeminti, kai verslas žlugs, arba buria, jog šeima subyrės, kai vyras atsidurs kalėjime. O mokykloje liežuvautojų vaikai jakudzų vaikams kartoja tai, ką išgirdo. Prisiklausę istorijų iš savo motinų, mokinukai jomis tiki. Įdomu, kad kaimynai vyrai, šiek tiek geriau nutuokiantys apie jakudzų galią, liežuvių nepaleidžia, bijodami atlygio.

Deja, neretai nutinka, kad tie gandai virsta realybe. Daug jakudzų šeimų kurį laiką gyvena prašmatniai, o paskui turi skubiai bėgti iš miesto. Jakudzų motinas ir vaikus prislegia bloga karma gyventi ir augti pagieža persmelktoje bendruomenėje.

Šioko Tendo „Jakudzos mėnulis” man primena bandymą paneigti tai, kuo ji buvo. Man regis, ji nekenčia jakudzų. Tačiau galiausiai pažvelgusi jakudzai į akis ir suvokusi, jog žmogus, kuriuo ji buvo, egzistuoja tik jos gyvenimo jakudzų — įskaitant tėvą — galvoje, Šioko sugebėjo atrasti save iš naujo, įdomu, ar šiandien skaisčiai šviečia tas „mėnulis”, kuris nušvietė liūdnus pirmos jos gyvenimo pusės įvykius?

Manabu Miyazaki (Manabu Mijadzakis (Manabu Miyazaki) yra japonų perkamiausių knygų autorius, garsėjantis socialine kritika ir ryšiais su jakudza. Jo autobiografinis romanas „Toppamono” Japonijoje buvo parduotas 600 000 egzempliorių tiražu ir išverstas į anglų kalbą)