Souad - Sudeginta gyva

Mano sesuo Nura žino, kad kažkoks vyras atėjo į namus su savo tėvais, tad ji tikriausiai ištekės. Ji džiaugiasi. Nura man sakė, kad ji nori gražiau rengtis, išsipešioti antakius, turėti savo šeimą ir vaikų. Nura yra nedrąsi, gražaus veido. Ji nerimauja tuo metu, kai tėvai derasi. Nura labai norėtų žinoti, kiek Huseino tėvai atnešė aukso, ji meldžia Dievą, kad tėvai susitartų.

Nura nežino, kaip atrodo jos busimasis vyras, nežino, kiek jam metų. Ji nedrįsta paklausti, kaip jis atrodo. Gėda klausti. Netgi man, nors aš galėčiau kur nors pasislėpti ir pamatyti jaunikį. Tikriausiai ji bijo, kad paskui aš nepasakyčiau tėvams.

Po kelių dienų tėvas pakvietė Nurą, dalyvaujant motinai, ir jai pasakė: „Štai, tu ištekėsi tokią dieną“. Manęs ten nebuvo, nes aš neturėjau teisės būti su jais.

Aš netgi neturėčiau sakyti: „Aš neturėjau teisės“, nes tokia sąvoka mūsų krašte neegzistuoja. Tai toks paprotys ir daugiau nieko. Jeigu tėvas tau pasakė: „Sėdėk šitame kampe visą gyvenimą“, tu jame ir sėdėsi visą gyvenimą. Jeigu tėvas tau įdėjo į lėkštę alyvą ir pasakė: „Šiandien tu tik ją valgysi“, tu valgysi tik ją. Labai sunku išsinerti iš nuolankaus tarno kailio, su kuriuo mergaitė gimsta ir visą vaikystę praleidžia ne gyvendama, o paklusdama vyrui ir jo jėgai. To nuolatos reikalauja tėvas, motina, brolis, tad vienintelė išeitis yra ištekėti.

Kai mano sesuo Nura gavo labai trokštamą ištekėjusios moters statusą, aš turėjau apie penkiolika metų. Tačiau tikriausiai aš klystu, ir netgi labai, nes kai imu galvoti ir dėlioti mintyse įvykius eilės tvarka, pamatau, kad tuo metu mano gyvenimas neturėjo jokių požymių, būdingų Europoje gyvenančioms mergaitėms. Nebuvo švenčiama jokių gimimo dienų, neliko jokių nuotraukų, tai buvo gyvenimas mažo gyvuliuko, kuris valgė, dirbo kiek tai įmanoma greitai, miegojo ir buvo mušamas. Paskui sužinojau, kad esu „subrendusi“, vadinasi, jau yra pavojus užsitraukti visuomenės pyktį žengus nors mažiausią klaidingą žingsnį. Ir nuo amžiaus tarpsnio „subrendęs“ artimiausias etapas yra vedybos. Normaliai jau dešimties metų mergaitė yra subrendusi, o ji išteka tarp keturiolikos ir vėliausiai septyniolikos metų. Nura buvo priartėjusi prie vėliausios ribos.

Šeima ėmė ruoštis vestuvėms, pranešė kaimynams. Kadangi namas nebuvo labai didelis, pokyliui buvo išnuomotas bendras kiemas. Tai buvo labai graži vieta, kažkas panašaus į žydintį sodą, kur augo vynuogės ir buvo šokių aikštelė. Ten buvo dengta veranda, kurioje galėjai rasti pavėsį, ir joje ras prieglobstį nuotaka.

Mano tėvas išrinko avį. Visada pjaunamas jauniausias ėriukas, nes mėsa turi būti minkšta ir nereikia jos ilgai virti. Jeigu mėsa verda ilgai, sakoma, kad tėvas nėra labai turtingas, nes jis papjovė seną avį ir neduoda skaniai valgyti. Tai pakenktų jo geram vardui kaimelyje, o jo dukros reputacija būtų dar blogesnė.

Tad tėvas nusprendė pjauti ėriuką. Jis nuėjo į tvartą, visus apžiūrėjo, sugavo pasirinktąjį ir jį nuvedė į daržą. Jam surišo kojas, kad nejudėtų, paėmė peilį ir jį papjovė vienu peilio dūriu. Paskui, paėmęs galvą, ją truputį pasukiojo virš didelio dubenio, kad ištekėtų kraujas. Aš žiūrėjau į tekantį kraują su pasišlykštėjimu. Ėriuko kojos dar judėjo. Tėvas baigė savo darbą, dabar moterys ėmė tvarkyti mėsą. Jos užvirino vandens ėriuko viduriams išplauti. Žarnos nevalgomos, bet jos yra kažkam panaudojamos, nes jos rūpestingai padedamos į šalį. Paskui reikia nudirti kailį ir tą kruopštų darbą atlieka mano motina. Kailio negalima supjaustyti. Jis turi išlikti sveikas. Ėriukas jau padėtas ant žemės, gerai išskrostas ir švarus. Paėmusi savo didįjį peilį, motina nulupa nuo mėsos kailį. Ji pjauna jį sulig mėsa ir traukia tiksliais judesiais. Gabalas po gabalo kailis visiškai atsiskiria nuo mėsos. Motiną jį išdžiovins, paskui parduos ar sau pasiliks. Daugumą avių kailių parduodame. Negerbiami tie kaimiečiai, kurie atveža į turgų parduoti tik vieną kailį. Reikia jų atvežti daug, kad pasirodytumei esąs turtingas.

Vestuvių išvakarėse, sutemus, sudorojusi ėriuką motina užsiėmė seserimi. Ji paėmė seną puodą citriną truputį alyvuogių aliejaus, kiaušinio trynį ir cukraus, viską gerai ištirpdė puode ir užsidarė su Nura. Patepdama tuo tepalu ji išpešios plaukus nuo lytinių organų, ant kurių neturi likti nė vieno plaukelio. Jie turi būti be plaukų ir švarūs. Motina sakė, kad jeigu, nelaimei, liks nors vienas plaukelis, vyras išeis net nepažvelgęs į žmoną sakydamas, kad ji nešvari!

Ši istorija plaukų, dėl kurių esi nešvari, man labai rūpi. Nepešioja nei kojų, nei rankų plaukų, o tik nuo lytinių organų. Taip pat pešiojami antakiai, bet dėl gražumo. Kai mergaitei pradeda augti ant lytinių organų plaukai ir pasirodo krūtys, tai yra pirmas ženklas, kad ji jau yra moteris. Ir ji mirs su plaukais, nes kokias Dievas mus sukūrė, tokias ir pasiims. Ir vis dėlto visos mergaitės didžiuojasi mintimi, kad joms išpešios plaukus. Tai įrodymas, kad ji priklausys kitam, vyrui, o ne tėvui. Iš tikrųjų tampama kažkuo kitu be plaukų. Man atrodo, kad tai veikiau bausmė negu kas nors kita, nes aš girdžiu, kaip sesuo rėkia. Kai ji išeina iš kambario, būrelis moterų, laukusių už durų, ploja rankomis ir šaukia iš džiaugsmo. Tai didelis džiaugsmas: mano sesuo paruošta vedyboms, nuostabioji nekaltybės auka.

Po šios procedūros, ji eina miegoti. Moterys taip pat grįžta į savo namus, nes jos ją matė ir viskas buvo padaryta pagal taisykles.

Rytojaus dieną, saulei tekant, gaminamas valgis vestuvių kieme. Reikia, kad visi matytų kaip gaminamas maistas ir įvertintų patiekalų skaičių. Ypač negalima praleisti saujos ryžių virimo, nes apie tai kalbės visas kaimelis. Pusė kiemo yra skirta maistui. Patiekiama mėsos, afrikietiškas patiekalas iš kruopų, sultinio ir mėsos, daržovių, ryžių, vištienos ir daug saldumynų, pyragaičių, kuriuos motina iškepė padedama kaimynių, nes ji viena negalėtų tiek daug prikepti tokiam skaičiui svečių.

Kai jau patiekalai išdėstyti, patiekti visų apžiūrai, mama su kita moterimi pradeda rengti seserį. Suknelės priekis siuvinėtas, ilga iki kulkšnių, su medžiaginėmis sagomis. Išėjusi iš kambario, pasipuošusi auksiniais papuošalais, Nura atrodo nuostabiai. Graži kaip gėlė. Ji pasipuošusi apyrankėmis, karoliais ir ypač svarbiausiu nuotakos papuošalu — diadema! Tai auksu puoštas kaspinas, juosiantis galvą. Jos palaidi plaukai išlyginti su alyvuogių aliejumi, kad blizgėtų. Nura pasodinama į savo sostą — ant stalo, ant kurio pastatyta kėdė, uždengta balta staltiese. Nura turi sėdėti ant tos kėdės ir laukti, kada visi ateis ja pasigrožėti prieš atvykstant būsimam sutuoktiniui. Visos moterys stumdosi, norėdamos patekti į kiemą ir, džiaugsmingai šūkaudamos, apžiūrėti nuotaką.

Vyrai šoka lauke. Jie nesimaišo kieme tarp moterų.

Negalima žiūrėti pro langą, kaip jie šoka.

Tuojau įeis jaunikis. Nuotaka kukliai nuleidžia galvą. Ji dar neturi teisės jam pažvelgti į veidą. Beje, tai pirmas kartas, kada ji pagaliau pamatys, kaip jis atrodo. Aš įtariu, kad mano motina jai šiek tiek papasakojo apie jo išvaizdą, šeimą, darbą, amžių,., bet tai nėra tikras dalykas. Tikriausiai jai paprasčiausiai buvo pasakyta, kad jo tėvai atnešė aukso tiek, kiek paprašė.

Mano motina paima šydą, kurį uždeda seseriai ant galvos. Ateina jaunasis, gražiai apsirengęs, kaip princas. Jis prieina prie sesers. Nura išmintingai laiko rankas padėjusi ant kelių, nuleidusi galvą po šydu, kad parodytų, jog yra gerai išauklėta. Manoma, kad tas momentas yra svarbiausias sesers gyvenime.