Джон Гришэм - Partneris

Teisėjui tokia skuba nepatiko, tačiau spaudžiamas suinteresuotų byla tokio aukšto rango žmonių, susirinkusių Biloksyje, nusileido. Jis sutiko pasirašyti įsakymą atmesti Patrikui iškeltus federalinis kaltinimus. Įsakymas tuoj pat buvo nusiųstas faksu, jis pasirašė ir atsiuntė jį atgal.

Kol visi baigė užkandžiauti, Sendis nulėkė į ligoninę. Triukšmingai įvirtęs į palatą rado Patriką rašantį motinai laišką.

— Pavyko! — metė sutartį ant stalo. — Gavom viską, ko reikalavom.

— Kaltinimas visiškai panaikintas?

— Taip. Teisėjas ką tik pasirašė įsakymą.

— Kiek grąžinam?

— Devyniasdešimt plius tris procentus.

Užsimerkęs Patrikas sugniaužė kumščius. Jo turtui tai didelis smūgis, tačiau to, kas lieka, jiems su Eva pakaks ramiai įsikurti dideliame name, kuriame bus pilna vaikučių.

Jiedu dar kartą atidžiai perskaitė sutartį, Patrikas pasirašė, ir Sendis nuskubėjo atgal į viešbutį.

Antrą valandą žmonių susirinko mažiau. Sendis pasisveikino su Talbotu Mimsu ir jo klientu — vyresniuoju „Šiaurės draudimo“ kompanijos prezidento pavaduotoju Šenotu, su kuriuo atvyko dar du kompanijos juristai, bet jų pavardžių Sendis neišgirdo. Dėl visa pikta Mimsas atsivežė partnerį ir bendradarbį, kurie taip pat neprisistatė. Paėmęs vizitines korteles, Sendis palydėjo juos į tą pačią svetainę, kurioje neseniai vyko didžioji konferencija. Teismo stenografės susėdo į savo vietas.

Užsidarę valgomajame Džeinsas su Sprolingu skambino į Vašingtoną. Savo palydai jie leido valandą pailsėti apačioje kazino, tik įspėjo negerti stipriųjų gėrimų.

„Monarch Sjeros“ būrys buvo kuklesnis: atvyko tik Helas Ledas su vienu iš kompanijos vadovų ir vyriausiasis kompanijos juristas, žvitrus žmogelis, pavarde Kohenas. Vieni kitiems šaltai prisistatę laukė, ką pasakys Sendis. Jis išdalijo plonus aplankus. Kiekviename buvo po Patriko iškelto ieškinio FTB kopiją ir nuotraukos. Advokatai savo klientus buvo parengę, taigi aplankų turinys jų nenustebino.

Sendis trumpai pakartojo, ką buvo sakęs vakar: jo klientą sužalojo ne federalai, nes ne jie Patriką surado. Tai Stefano darbas, o Stefanas vykdė trijų klientų užsakymą: Benio Aricijos, „Šiaurės draudimo“ ir „Monarch Sjeros“. Visiems gresianti civilinė atsakomybė. Patrikas ketina kelti bylą.

— Turit įrodymų, jog tai Stefano darbas? — paklausė Talbotas Mimsas.

— Luktelėkit minutėlę, — atsakė Sendis.

Atidaręs valgomojo duris paklausė, ar Džeinsas galėtų trumpam užeiti. Džeinsas visiems prisistatė. Mėgaudamasis smulkiai išdėstė, ką apie Patriko paiešką pasakojo Stefanas: apie bendrą jos finansavimą, premijas, nuogirdas, medžioklę Brazilijoje, apie chirurgą, atlikusį Patrikui plastinę operaciją, apie vaikinus iš „Plutono“, kaip Patriką paskui sugavo ir kankino. Ir visa tai, siekdami savanaudiškų tikslų, finansavo Aricija, „Monarch Sjera“ ir „Šiaurės draudimas“.

Efektas buvo stulbinantis. Džeinsas pats juo žavėjosi.

— Ar turit ponui Džeinsui klausimų? — baigus Džeinsui linksmai paklausė Sendis.

Visi tylėjo. Per aštuoniolika valandų nei Šenotas iš „Šiaurės draudimo“, nei Kohenas iš „Monarch Sjera“ nesugebėjo išsiaiškinti, kas iš jų bendradarbių nutarė kreiptis į Džeką Stefaną. Kas gi dabar beprisipažins?

Abi kompanijos didelės ir turtingos, turi daug akcininkų, išleidžia nemažai lėšų, kad garsintų savo reputaciją. Nė viena nenori turėti nemalonumų.

— Ačiū, pone Džeinsai, — padėkojo Sendis.

— Jei dar manęs reikės, pakvieskit. Būsiu gretimame kambaryje, — tarė Džeinsas tarsi nekantraudamas įkalti dar keletą vinių į jų karstus.

Jo pasirodymas glumino ir baugino. Kodėl FTB direktoriaus pavaduotojas atvyko į Biloksį ir kodėl visu tuo domisi?

— Susitarkim, — užsidarius durims tarė Sendis. — Viskas paprasta ir aišku, nėra čia ko daug derėtis. Pirma: jūsų, pone Šenotai, klientas — „Šiaurės draudimo“ kompanija — siekia susigrąžinti Trudei Lanigan išmokėtus du su puse milijono dolerių. Siūlome sudėti ginklus. Atsiimkit ieškinį, o Trudę pamirškit. Tegu ji ramiai sau augina savo dukrelę. Pinigus, beje, ji jau išleido. Nekelkit bylos, tuomet mano klientas neiškeis kompanijai ieškinio dėl kūno sužalojimo.

— Tik tiek? — sutrikęs paklausė Talbotas Mimsas.

— Taip. Tik tiek.

— Pasiūlymą priimam.

— Mums reikėtų pasitarti, — vis dar neketino nusileisti Šenotas.

— Ne, — nutraukė savo klientą Mimsas, — pasiūlymas puikus. Mes jį priimam. Viskas.

Šenotas vis dar spyrėsi:

— Norėčiau išanalizuoti...

— Baigta, — nukirto Mimsas įrėmęs žvilgsnį į Šenotą, — Mes sutinkam, o jeigu norit, kad jums atstovautų kas nors kitas, tai prašau. Bet kol jūsų advokatas esu aš, pasiūlymą priimam nedelsiant.

Šenotas neteko žado.

— Pasiūlymas priimtas, — pakartojo Mimsas.

— Pone Šenotai? — kreipėsi į jį Sendis.

— E-e, taip. Tikriausiai.

— Puiku. Kitame kambaryje turiu parengtą sutarties projektą, o dabar norėčiau paprašyti jus, džentelmenai, trumpam išeiti. Turiu asmeniškai pasikalbėti su ponu Ledu ir jo klientu.

Mimsui su komanda išėjus, Sendis užrakino duris ir kreipėsi į poną Koheną, Helą Ledą ir jų bendradarbį:

— Deja, mūsų susitarimas bus truputį kitoks. Jiems išsisukti padėjo bjaurios ir sudėtingos skyrybos. Mano klientui skyrybų procese būtų naudinga, jeigu „Šiaurės draudimas“ iškeltų ieškinį. Deja, jūsų padėtis kitokia. Ta kompanija Stefanui sumokėjo pusę milijono, o jūs — dvigubai tiek. Jūsų atsakomybė ir nuostoliai didesni, tačiau už „Šiaurės draudimą“ esat kur kas turtingesni.

— Kokia suma jus patenkintų? — paklausė Kohenas.

— Patrikui nieko nereikia. Tačiau jam rūpi vaiko ateitis. Mergaitei tik šešeri, o motina pinigus jau iššvaistė. Todėl „Šiaurės draudimas“ taip lengvai ir pasidavė: vis tiek iš ponios Lanigan nieko neatgautų. Patrikas nori, kad atidarytumėt mergaitei kuklią, motinai neprieinamą sąskaitą.

— Kiek?

— Ketvirtis milijono ir kita tiek padengti juridiniams mokesčiams. Jis prašytų patyliukais pervesti iš viso pusę milijono, ir tos nuotraukos nebedrums jūsų klientui ramybės.

Pakrantė garsėjo dosniais nuosprendžiais kūno sužalojimo ir neteisėto gyvybės atėmimo bylose. Helas Ledas paaiškino Kohenui, jog už kūno sužalojimą iš Aricijos ir abiejų draudimo kompanijų Patrikas gali prisiteisti ne vieną milijoną. Atvykęs iš Kalifornijos Kohenas tą puikiai suprantąs. Kompanija norinti kuo greičiau susitarti ir išvykti iš miesto.

— Bylos nekėliam, — tarė Kohenas. — Tai pusė milijono?

— Tik tiek.

— Sutarta.

Iš aplanko Sendis ištraukė popierius:

— Tai sutarties projektas. Palieku jums. Padavė abiem po kopiją ir išėjo.

35

Psichiatras buvo daktaro Hajanio draugas. Antroji Patriko apžiūra užtruko dvi valandas, bet buvo tokia pat bergždžia, kaip ir pirmoji.

Ji bus ir paskutinė.

Atsiprašęs Patrikas grįžo pietums į savo kambarį. Nekreipdamas dėmesio į valgį, įsijungė vakaro žinias. Apie jį nieko nepranešė. Jis nekantravo, nuėjo pasikalbėti su sargybiniais. Sendis jam pranešė naujieną popiet, tačiau Patrikas norėjo pamatyti dokumentus. Pasižiūrėjęs televizijos laidą mėgino skaityti knygą.

Buvo jau beveik aštuonios, kai koridoriuje išgirdo balsus: Sendis klausė sargybinių, kaip laikosi kalinys. Buvo smagu vadinti jį kaliniu.

Patrikas pasitiko prie durų. Advokatas atrodė išvargęs, bet šypsojosi.