Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Dugui pasiūlius, senatorius Stentonas kreipėsi į Stiuartą Barnesą, savo proteguojamąjį, kuriuo rūpinosi ir rengė karjerai, ir įkalbėjo jį viską iškloti. Stentonas įtikino Barnesą, kad savigarba daug svarbiau už vietą senate, ir jis galėtų būti išteisintas, kad ir ką padarė susidėjęs su Heivudu ir jo bendrininkais. Mainais senatorius pažadėjo palaikyti Stiuartą, jei šis liks švarus. Barnesas nuėjo į policiją. Dugas neabejojo, kad brangiai mokamas advokatas iškovos Stiuartui švelnesnę bausmę mainais į bendrininkų išdavimą.

Dugas nesistebėjo, kaip lengvai senatorius Stentonas nuoširdumu palenkė Barnesą savo pusėn. Juk ir jį patį vos per kelias valandas paveikė to vyro dukra.

Dugo straipsnis, padėjęs susigrąžinti jam gerą vardą, buvo ypatingas. Jame atskleista su mafija susijusi korupcijos schema, į kurią buvo įsipainioję Barnesas ir Heivudas – ir nė žodelio apie Džuljetą Stenton. Jokių užuominų apie Pabėgusią nuotaką, kurios istoriją taip godžiai narstė kiti laikraščiai.

Be abejonės, galėjai numanyti, kodėl Džuljeta Stenton paspruko nuo altoriaus, bet Dugas pasirinko nagrinėti šią istoriją kitu kampu. Jis paaukojo pikantišką naujieną siekdamas apsaugoti mylimą moterį. Pasiaukojo. Ar kada anksčiau Dugui Hjustonui yra tekę nutylėti sensacingas detales, kad ką nors apsaugotų? Tačiau taip pasielgęs jis jautėsi velnioniškai gerai ir turėjo dėkoti Džuljetai už tai, kad išmokė į viską žvelgti atsakingiau. Anksčiau, išspausdinęs išskirtinę demaskavimo istoriją ir pasiekęs savo, jis būtų jautęs pasitenkinimą. O dabar išgyveno vienatvę ir neviltį. Rodos, jau galėjo įprasti prie vienišiaus dalios, juk buvo nepriklausomas ir niekad neturėjo nuolatinių santykių. Tačiau pačiam pasirinkti vienišo vilko gyvenimą ir taip gyventi priverstinai – du skirtingi dalykai.

Jam reikėjo pakeisti aplinką, Dugas pagalvojo, gal gaivus oras praskaidrins mintis. Jis čiupo raktus ir pasukęs į gatvę susivokė, kad vaikščiojimas lietuje – netgi Leik Šoro keliu, toli nuo „Slaptosios fantazijos" – žadina prisiminimus. Visi prisiminimai buvo malonūs, bet jie nebepasikartos, nes fantazijos yra vaizduotės vaisius ir netveria ilgai.

Be to, savo fantaziją jis išsigalvojo, kad būtų suporuotas su Džuljeta. Pasakė Merilei, kad, padėdamas Džuljetai išsigydyti žaizdas, sužinos, ar gali iškelti kito žmogaus poreikius aukščiau už savo. Jis tikino, kad siekia atsilyginti už tai, jog pasinaudojo Erina profesiniais tikslais. Tvirtino norįs drąsiai žvelgti į save veidrodyje. Ironiška, vos išsakė tai garsiai, suprato išties šito trokštąs.

Vis dėlto jis tik kartojo praeities klaidas.

Pasinaudojo Džuljeta taip pat kaip ir Erina, tik šįkart ir pats įsiskaudino. Giliai įklimpo ir prarado mylimą moterį. Pelnytai. Ir net įgyvendinęs savo fantaziją vis vien liko nepatenkintas. Argi ne ironiška? Merilei papasakota fantazija padėjo jam tapti žmoniškesniam. Tačiau padarytų klaidų suvokimas nesuteikė paguodos, neleido susikurti trokštamos ateities. Šis sprendimas ne jo rankose. Jeigu Džuljeta norėtų susitikti, žinotų, kur jį rasti. Ar tikrai? Juk jis nepasidalijo šia svarbia informacija. Dugas piktai nusikeikė ir pasuko atgal į namus, susikrimtęs, bet neradęs jokio sprendimo.

Žengiant ant pirmo laiptelio žvilgsnis užkliuvo už dulksnoje švytinčių ugninių plaukų. Nejau net tokiam kalės vaikui gali būti suteikta antra proga? Jis sulėtino žingsnį, vis dar jausdamasis tarsi sapne. Bet kai palietė jos ištiestą ranką, suprato – čia ji. Tikra.

Dugas vylėsi, kad jo fantazija virsta realybe.

– Sveika, – pasisveikino jis.

– Sveikas. – Jos lūpose suvirpėjo nedrąsi šypsena – šypsena, kurios jis taip pasiilgo per vienišą savaitę.

Lietus įsismarkavo, Dugas pagrabaliojo kišenėje raktų.

– Sėdi lietuje? Nebebijai audros?

Ji gūžtelėjo pečiais.

– Baimingus prisiminimus išstūmė geresni.

Jis tvirtai laikė jos ranką, nykščiu braukydamas per tvinksintį riešą. Džuljeta neskubėjo jos ištraukti.

– Ar ilgai manęs laukei? – pasiteiravo Dugas.

Ji lyžtelėjo drėgnas lūpas.

– Tik visą savo gyvenimą.

Netaręs daugiau nė žodžio jis truktelėjo ją ir įsivedė į vidų. Paskui staigiai ją pasuko ir prirėmė prie sienos. Jų lūpos ilgam susijungė karštame, jausmingame bučinyje. Dugui neliko jokių abejonių, kad Džuljetos jausmai tokie pat stiprūs kaip ir jo.

– Pasiilgau tavęs, – jos švelnūs žodžiai aidėjo jam ausyse, kai ji priglaudė galvą prie peties.

– Ir aš. – Dugas apglėbė ją per liemenį ir prisitraukė. – Žinau, kad dar turime kai ką išsiaiškinti.

– O taip, – sukuždėjo Džuljeta pritardama. – Daugybę dalykų. – Jos lūpos erzindamos slydo jautria kaklo oda. – Bet visa tai gali palaukti.

Jo kūnas nekantravo susijungti su ja emociškai ir fiziškai. Įsitikinti, kad visa tai tikra.

– Gerai, pasikalbėsime vėliau. – Dugas prisispaudė prie jos. – Bet visa kita negali laukti.

– Aš nelinkusi švaistyti laiko kalboms, – sumurkė jam į ausį Džuljeta.

Ir tai patvirtindama pusiau nusmaukė jam kelnes. Nuo drovumo iki pasitikėjimo savimi? Kitomis aplinkybėmis jis būtų tik nusijuokęs dėl tokios permainos. Ji apglėbė ranka jo vyriškumą ir Dugas sunkiai atsiduso. Patrauklus pasiūlymas. Dabar tikrai ne laikas kalboms. Jis žvelgė į jos žalias akis, patamsėjusias nuo geismo ir jausmo, kurį vylėsi galįs įvardyti.

– Skubame prie sofos?

– Na, pats laikas, – nusikvatojo Džuljeta ir įsispraudė jam po pažastimi. Skubėdami prie sofos pakeliui jie atsikratė drabužių.

Dugas leidosi vedamas Džuljetos ir galiausiai išsitiesė virš jos. Iš Džuljetos besiskverbianti šiluma užliejo sužvarbusią jo širdį. Jis iškėlė jos rankas virš galvos, jųdviejų pirštai susipynė.

– Neturiu gumytės.

– Man tai nerūpi. O tau?

Dugas išgirdo jos balse iššūkį. Anksčiau būtų pasijutęs užspeistas į kampą. Dabar, priešingai – užplūdo euforija.

– Neatrodai labai nusiminusi?

– O kodėl turėčiau? – Džuljeta praskėtė kojas kviesdama. – Vieną naktį saloje, kai snūduriavau šalia tavęs, pasigirdo, lyg kažką svarbaus man pasakei. Vėliau vėl pakartojai tuos žodžius, tik aš nebuvau pasiruošusi jais patikėti. Jeigu kalbėjai nuoširdžiai, norėčiau, kad darkart tai pasakytum.

Jos balsas sudrebėjo, Dugas atpažino nerimą ir baimę vėl būti įskaudintai. Jau buvo patyręs tai. Tačiau daugiau jie nebeskaudins vienas kito.

Jo ranka lėtai slinko žemyn, pirštai įslydo į šilkinį drėgną karštį. Ji geidulingai aiktelėjo, bet nenuleido nuo jo akių, jos liko išplėstos ir meldė atsakyti.

– Daugiau jokių neatsakytų klausimų ir abejonių, Džuljeta. – Dugas pasikėlė ir staigiai įsiveržė į ją. – Aš tave myliu, – jos raumenims susitraukiant, šie žodžiai, rodos, išplaukė tiesiai iš širdies. Ir ten liks. Amžiams.

Džuljeta pasijuto krintanti į bedugnę, tempiama galingos bangos, kuri vis stiprėjo su kiekvienu Dugo įsiveržimu. Kai galiausiai nukrito, žinojo, kad Dugas yra kartu su ja. Bet atslūgus fiziniam pasitenkinimui Dugo žodžiai liko įstrigę jos širdyje.

Jis paėmė nuo sofos ranktūrio vilnonę antklodę ir apklojo juos abu, ji gulėjo susirietusi jo glėbyje.

– Ir aš tave myliu.

– Supratau tai, kai skubėdama prie sofos nusimetei paskutinį drabužėlį, – nusijuokė jis, bet netrukus vėl surimtėjo. – Tiesiog neį tikėtina, kad man taip velnioniškai pasisekė, kai esu tiek prisidirbęs. Tas straipsnis paveikė tave kur kas labiau, nei tikėjausi.