Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Nuogas Dugas atrodė toks vyriškas. Lyg kieto plieno kalnas. Ji pabandė nuryti seiles, bet trukdė gerklėje įstrigęs didelis gumulas.

– Na, aš mūvėjau šį tą. – Jis žengė prie lovos su kreiva šypsena lūpose.

Džuljetos širdis ėmė tankiau plakti.

– Bet tik ne dabar.

Ji vos spėjo sumirksėti, kai ją užgulė nuogas Dugo kūnas. Pajuto šiltą odą ir įkaitusį vyriškumą. Prisispaudusi prie jo Džuljeta traukė į save gaivališką vyrišką kvapą. Dugas suėmė rankomis jos galvą ir svaigiai įsisiurbė į lūpas. Nieko nelaukdamas jo liežuvis nėrė į atokiausią jos burnos kertelę. Kūnas atpažino įžangą ir aistra pratrūko. Dugas nuslydo delnais jai tarp kojų ir pirštais įsigavo į moterišką karštį. Džuljetą persmelkė jo šiurkšti dejonė.

– Pažadėjau, kad bus greita, stipru ir gilu, – sušnibždėjo jis.

Ji kilstelėjo klubus, duodama suprasti, kad yra pasirengusi. Geidulingas jo šypsnys ją visiškai nuginklavo.

– Visada laikausi žodžio. – Sugraibęs prezervatyvą Dugas pasikėlė. Jo akys patamsėjo, kai jis plačiai praskėtė jos šlaunis ir staigiai įsiveržė į ją.

Džuljeta užsimerkė ir leidosi užvaldoma pojūčių. Juto jo tvirtą, kietą strėlę viduje. Jis stabtelėdavo, leisdamas jai prisiderinti prie ritmo ir įsileisti jį dar giliau. Jai atrodė, kad jos širdis susijungia su jo kūnu, o fantazija susilieja su tikrove. Ir tada ji pasiekė viršūnę, iš jo krūtinės ištrūkęs gomurinis garsas išdavė, kad jis irgi arti. Tačiau jos emocinė reakcija pranoko kūną drebinančius pojūčius. Susijungus su Dugu sudrebėjo visas jos pasaulis. Ji nebuvo nepatyrusi mergaitė, bet tai, ką dabar išgyveno, buvo taip nauja, ekstazę keliantys jausmai ir emocijos tiesiog dusino.

Meilė.

Ir vėl tas žodis. Bet nebuvo kada jo apsvarstyti. Dugas lėtai pasikėlė ir leido jai pajusti, kaip jo kietas įnagis slysta iš jos, suteikdamas jos kūnui laiko sudrėkti ir dar labiau išsitempti, prisitaikant prie jo dydžio, ilgio ir norų.

Džuljeta nevalingai sulenkė kojas norėdama sulaikyti jį viduje. Išlaikyti jį kaip dalį savęs.

– Dugai, – sukuždėjo ji, kai jis vėl smigo į ją – stipriai, greitai ir giliai, kaip žadėjo.

– Ar tai turėjai galvoje? – Jis vėl atsitraukė, kad galėtų įsiveržti su dar didesne jėga.

– Taip. – Ji taip ilgai laukė šios akimirkos, šio vyro, tad netruko pajusti orgazmą. Bangos kilo vis aukštyn, gramzdindamos ją į nebūtį, ištrindamos visas mintis.

Jis puikiai priderino ritmą, bet šįkart pasikėlė virš jos, pasirėmęs ant rankų taip, kad ji justų tik jį, judantį viduje, kietą, karštą, storą ir tvirtą...

Džuljetos klubai trūkčiojo sulig kiekvienu įsiveržimu. Ji prisivertė atsimerkti, nors vokai buvo apsunkę. Jaudulys jo akyse ir įsitempęs veidas atspindėjo šėlstančias emocijas.

– Dugai, prašau. – Ji net gerai nežinojo, ko dar galėtų norėti.

– Giliau? – išspaudė Dugas prikimusiu balsu.

– O taip.

– Tai padėk man, mieloji.

Džuljeta apsivijo kojomis jo liemenį, spausdamasi dubeniu prie jo, ir sulig kiekvienu postūmiu Dugas grimzdo vis giliau.

– Greičiau, – sušvokštė ji gaudydama orą.

Jis patenkino prašymą. Judėjo vis greičiau ir smarkiau, kol pasiekė kulminaciją – pliūptelėjo akinama šviesa ir užliejo nesibaigiančios ekstazės bangos. Jis lėtai sudejavo. Jos orgazmas sukėlė jo orgazmą. O gal jis laukė jos? Bet baigė jie kartu. Dugas karštai alsavo jai į skruostą, o lūpos tarė jos vardą.

Po kelių minučių Džuljeta susirietė Dugo glėbyje, jos širdis iš lėto rimo. Ji suprato, kad niekas jau nebebus kaip anksčiau. Po Stiuarto išdavystės nebesitikėjo rasti meilę. Jos fantazija – kai tik suprato ją turinti – pakilo virš skaudulių. Dabar Džuljeta žinojo esanti geidžiama, ir ne dėl šeimos ar politinių ryšių. Maža to, ji įsimylėjo. Greitai, smarkiai ir giliai.

Dabar nebenorėjo laukti, kaip toliau klostysis įvykiai. Apsispręsti paskatino ne tiek atsakomybė, susijusi su Stiuarto grasinimu laikyti liežuvį už dantų, kiek veikiau sutiktas ypatingas vyras. Džuljeta įsimylėjo jį ir neketino prarasti, pasibaigus atostogoms. Bent neatstums jo.

Džuljeta nutarė kol kas neprasitarti apie Stiuartą, bet prisipažinti Dugui, kad pamilo jį. Gal jai nusišypsos laimė ir paaiškės, jog ir jis puoselėja tokius pat jausmus. Tada Džuljetos Stenton, senatoriaus Stentono dukros, iš tikrųjų lauktų laiminga pabaiga.

Atsibudęs Dugas ilgai gulėjo šalia snaudžiančios Džuljetos. Jis įkvėpė jos plaukų ir muskuso kvapo, prisimindamas tai, ką drauge patyrė. Jie praleido pietus, tad paskambinę užsisakė maisto į kambarį. Tada vėl mylėjosi. Jo kūnas jau buvo pasisotinęs, tik ne širdis, kenčianti dėl netikrumo.

Dugas norėjo tikėti, kad jie turi ateitį, kad esama būdo, kaip viską išpažinti ir nebūti pasmerktam. Bus sunku, juk Džuljeta kartą jau buvo įskaudinta, vyras ja pasinaudojo. Bet Dugas – ne Stiuartas Barnesas. Dugas myli Džuljetą, negalėtų jai pakenkti. Jis užgniaužė sarkastišką juoką. Turėjo pripažinti, kad anksčiau meistriškai pasinaudodavo žmonėmis profesiniais tikslais. Iš pradžių, kad ir kokių geranoriškų ketinimų vedamas, siekė pasinaudoti ir Džuljeta – visai kaip jos buvęs sužadėtinis.

Džuljeta atsiduso ir sujudėjo jo glėbyje. Dugas nubraukė susitaršiusius plaukus jai nuo veido. Gal jis ir nenumanė, ką ji valgo pusryčių, kai vėluoja į darbą, ar kaip prisiderintų prie jos įpročių, bet neabejojo jų tvirta sąjunga. Dugas nenorėjo paprasto romano ar tik gyventi kartu, troško įsipareigoti, „kol mirtis išskirs", kaip ir jo tėvai.

Šis įsitikinimas išplaukė iš praeities. Jis dar nebuvo patyręs tokio visa apimančio stipraus jausmo. Tai, ką jautė Džuljetai, neprilygo ankstesnėms mylimosioms puoselėtiems jausmams.

Atsargiai, kad jos nepabudintų, Dugas išsliuogė iš lovos. Džuljeta pakrutėjo ir patogiau įsikniaubė į pagalvę. Jis išsitraukė iš rašomojo stalo kurorto bloknotėlį ir kai ką pasižymėjo: kaip apsaugoti liudininkę Džuljetą, brūkštelėjo keletą minčių būsimam straipsniui.

Baigęs įsikišo bloknotėlį į lagaminą ir įsiropštė atgal į lovą. Jo džiaugsmui, Džuljeta iškart įsirideno jam į glėbį. Po kelių minučių jos kvėpavimas išsilygino. Tapo lėtas ir ramus. Ji miegojo.

– Myliu tave, – sušnibždėjo Dugas, norėdamas išgirsti, kaip tai skambės garsiai. Ištarus šiuos žodžius jį vėl užplūdo tikrumas. Jis užsimerkė ir atsipalaidavo, prisitaikydamas prie jos kvėpavimo.

Netrukus išauš rytas, o patekėjus saulei jis atskleis savo paslaptį. Ir sulauks Džuljetos reakcijos.

Bet atsibudo Dugas vienas. Į laikrodį, uždengdamas elektroninius skaičius, buvo atremtas raštelis. Ji bent stengėsi, kad jis pamatytų žinutę. Dugas pasisiekė balto popieriaus skiautę.

Kiek žinau, dauguma vyrų nemėgsta, kai moteris lieka nakčiai. Norėjau išvengti nesmagumo ryte, tad grįžau į savo kambarį nusiprausti ir persirengti. Pusryčiai pas mane? Durys neužrakintos.

Džuljeta

P. S. Naktis buvo nepakartojama.

„Nepakartojama" – menkas žodis tai apibūdinti. Dugas suglamžė raštelį. Jis – ne toks kaip dauguma vyrų. Bent ne su šia moterimi. Jis ne tik geidė prabusti šalia Džuljetos, norėjo pats ją pabudinti. Erotiškai, juslingai sužadinti, kad prisimintų, ką jis jautė prieš išklodamas tiesą ir atsiduodamas jos malonei.

Bet pusryčiai turėjo savo pranašumų. Dugas nestokojo išmonės. Jis galėjo sugalvoti šimtus erotiškų būdų mėgautis maistu, kad Džuljetai nekiltų nė menkiausia abejonė dėl jo jausmų. Skubiai nusiprausęs po dušu Dugas išėjo pro kotedžo duris ir pasuko link tako, vedančio į nuošalius namelius.