Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Jis negalėjo prisiminti tos akimirkos, kai ji tapo jo gyvenimo dalimi. Ir anksčiau Dugas nesąmoningai tyrinėdavo ją, vos tik išvysdavo Džuljetos ir Stiuarto Barneso ar Džuljetos ir jos senatoriaus tėvo nuotraukas. Jau tada ja žavėjosi.

Dugas buvo apakintas jos „Slaptosios fantazijos" vestibiulyje prieš kelias dienas. Ir nuo tos akimirkos, kai jie buvo supažindinti, Džuljetos jausmai, emocijos ir poreikiai jam tapo svarbesni už jo paties. Jis pasitrynė ranka virš akies. Ar jis įsimylėjo? Neturėjo supratimo, bet negalėjo paneigti, kad jo jausmai stiprūs.

Nenumanė, kaip pažaboti emocijas ir ką jos reiškia jo paties asmeninei ar profesinei ateičiai.

Pasigirdo beldimas į kambario duris. Atsisukęs jis išvydo Džuljetą, tarsi būtų ją prisikvietęs mintimis. Ji stovėjo prie užstumtos pertvaros. Atrodė gaiviai segėdama ryškiai geltoną laisvai krintantį sijoną, puošnią liemenę ir palaidinę. Džuljeta nervingai gniaužė sunertas rankas. Nesistengė slėpti emocijų ir jam tai patiko... Dugas kostelėjo. Tokia ji jam patiko.

Jis pamojo įeiti vidun. Džuljeta įžengė ir uždarė stiklines duris.

– Sveikas.

– Sveika. – Jis pasikėlė iš lovos, galvodamas, jog pats Viešpats ją dabar atsiuntė. Kad priverstų akis į akį susidurti su savo jausmais ir tik tada atsižadėti.

– Dugai? Kas yra? Žiūri į mane taip, tarsi anksčiau nebūtum matęs.

Tinkamas apibūdinimas. Ji velnioniškai gerai skaitė jo mintis. Jam reikėjo nustumti emocijas į tolimiausią kertelę ir trūks plyš imtis to, ko reikia Dugui žurnalistui.

Lyg būtų įmanoma. Nieku gyvu jis nebeįstengė tesėti pažado laikytis atokiau – nes šis pažadas buvo duotas prieš šimtą metų. Prieš katastrofišką atradimą. Ir sulig kiekviena sekunde stiprėjo įsitikinimas: jis įsimylėjo Džuljetą Stenton.

Ar jautėsi priblokštas? Be abejonės, bet galėjo išvardyti priežastis, kodėl taip lengvai įsimylėjo. Džuljeta leido jam patirti tai, ko jis nebuvo patyręs su jokia moterimi ir ko visada geidė. Skaisti, nepersisotinusi gyvenimu, nepaisant praeities žaizdų, ir tokia nuoširdi, kokia tik gali būti tokiomis aplinkybėmis. Ji mokėjo paguosti Dugą, kai jam skaudėjo. Vien būnant šalia jos Dugo neviltis sklaidėsi.

Dugas prisiminė, kaip tėvas mėgino nusakyti savo santykių su žmona esmę. Paprastai toks iškalbingas vyras tuomet pritrūko žodžių. „Tavo motinos sraigtai puikiai atitinka skyles mano galvoje", – kalbėjo Tedas Hjustonas. Dugas tik stebeilijo į tėvą, suglumintas, kaip jam rodės, paiko paaiškinimo. Jis nesuprato tokio santykių apibūdinimo, netgi kai pats buvo užmezgęs keletą nesėkmingų meilės romanų.

Dabar iš atminties išplaukė dar daugiau tėvo ir sūnaus pokalbio nuotrupų. „Ji išklauso mane, sūnau – tai tokia retenybė, nebūdinga moterims, patikėk manimi. Tad jei sutiksi moterį, kuri moka išklausyti ir suprasti, tai jau nemažas laimėjimas." Tedas nusijuokė, prisiminęs tolesnius žodžius: „Apie kitą dalį nereikia nė kalbėti. Savo nuomonę pareikš hormonai, bet tavo protas ir širdis nuves teisinga linkme."

Tėvas buvo teisus. Dugo hormonų nereikėjo net minėti. Bet jis klausė širdies nuo tos akimirkos, kai vestibiulyje išvydo Džuljetą. Leido jai rinktis tempą, leido žerti provokuojamus klausimus, iškeldamas jos poreikius aukščiau savųjų. Praėjusį vakarą protas paėmė viršų, priversdamas sprukti iš jos namelio, kuo toliau nuo jos lovos, kol nepadarė ko nors tokio, dėl ko vėliau abiem tektų gailėtis.

Jis mąstė apie tėvo žodžius ir apie tai, kaip jie siejasi su Džuljeta. Kaip sakė jai šį rytą, Džuljeta supratingai jį išklausė. Tiesiog buvo šalia ir jaudinosi dėl jo. Jis tyliai suaimanavo. Viskas apvirto aukštyn kojomis. Nors jam žūtbūt reikėjo informacijos, negalėjo pasielgti niekšiškai. Jis atsižvelgs pirmiausia į Džuljetos poreikius.

Nes įsimylėjo ją.

Dugas ištiesė ranką.

– Sveika apsilankiusi. Vietos mažiau nei name, bet man užtenka.

Ji apsidairė, nužvelgdama tamsaus medžio baldus, kietmedžio grindis, rusvai gelsvos spalvos apdailą, ir nusišypsojo.

– Taip vyriška. Kaip ir tu. Gal Merilė parenka kambarius, atsižvelgdama į žmones ir jų fantazijas.

Jis nusikvatojo, nors aiškiai juto tarp jųdviejų su Džuljeta, tikrąja jo fantazija, tvyrančias paslaptis, melą ir neatliktas užduotis. Jis neklausė savęs, kaip tai paveiks jo profesinę ateitį. Vis vien nebūtų galėjęs atsakyti.

– Tai kas atbloškė tave į mano kuklų būstą? – tepaklausė.

Ji prikando apatinę lūpą.

– Man reikia su tavimi pasikalbėti.

– Skamba grėsmingai.

– Visai ne, bet būk kantrus. – Džuljeta žingsniavo po kambarį, o jis tylėjo, suteikdamas jai laiko. Galiausiai viešnia klestelėjo ant jo lovos ir parietė po savimi kojas. – Ketinau tave gundyti, bet supratau, kad nieko neišeis.

Pro prasegtus paprastučius iki apačios susagstomus marškinėlius buvo matyti tik nėrinių kraštelis, bet jam tai pasirodė beprotiškai seksualu. Ta moteris galėjo apsimuturiuoti nuo galvos iki kojų ir vis tiek jį piltų karštis vien pažvelgus į ją. Bet Džuljeta aiškiai turėjo kitokių užmačių nei sugundyti.

– Apie ką tu?

– Kas gali būti intymiau už seksą? – paklausė ji.

Girdėdamas ją tariant šį žodį Dugas vos neužspringo.

– Ne visai suprantu. Kalbėk aiškiau.

– Tiesa. Paslaptys. Dalijimasis asmeniniais dalykais. Kai du žmonės iki galo atsiveria, juos sieja daug gilesnis ir prasmingesnis nei fizinis ryšys. Tu man jau įteikei intymią dovaną – pasidalijai savo praeitimi.

Jis linktelėjo neįstengdamas ištarti nė žodžio. Paskui giliai įkvėpė.

– Tęsk.

– Noriu atsakyti tuo pačiu. – Jos išplėstų akių žvilgsnis smigo į jį. – Kai išsipasakosiu, mes tapsime artimesni. Taip sakant, aš įsileisiu tave. – Ryškus raudonis nuspalvino jos skruostus. – Ir tu neabejosi, kad pirmiausia paisei manęs.

Kaip jis galėtų patikėti, kad iškelia jos poreikius aukščiau už savo, kai tarp jų įsivėlęs melas? Tai vis jo kaltė. Kol kas nežinojo, kaip išsikapstyti iš tokios padėties.

Jis atsispyrė potraukiui paliesti ją. Jeigu nesusilaikytų, paimtų ją čia pat lovoje ir patenkintų abiejų fantazijas savo naudai. Pirmiausia reikėjo išgirsti, ką ji turi pasakyti. Reikėjo užmegzti intymų emocinį ryšį, kaip ji ir norėjo. Reikėjo to ne jo straipsniui ir karjerai. Ką jis darys su išgirstu pasakojimu, nuspręs vėliau.

Džuljetai palenkus galvą, ruda sruoga nusidriekė ant peties. Ji iš lėto pasijudino lovoje, kol susigretino su juo. Jau ir taip įsitempę Dugo nervai, rodos, užsiliepsnojo pajutus svaigų jos kvapą.

– O kai tu patikėsi, kad įgyvendinai savo fantaziją, mes mylėsimės.

– Džuljeta... – užuot ją įspėjęs, jis tik kimiai suurzgė.

Džuljeta nusišypsojo, jos šypsena sakė: „Viską suprantu." Bet ji nenumanė, kaip yra iš tikrųjų. Mylėtis su Džuljeta – jo svajonė ir, be abejonės, jos. Ji liežuviu suvilgė lūpas ir jis pasekė ja, prisimindamas, kad taip pat elgėsi šį rytą, kankinamai lėtai ją skanaudamas.

Štai kaip jis pasimylės su ja. Kankinamai lėtai, nepaprastai švelniai. Nieko daugiau nenorėjo. Bet jis tik sugniaužė kumščius, suvokdamas, kad niekada nebus laisvas. Jei visko neprisipažins. Ir dar nespėjo sugalvoti, kaip tai padaryti nepraradus jos visiems laikams.

– Turiu paslapčių, kurių niekas nežino. Nė viena gyva būtybė, išskyrus seserį, nes nėra nieko, kuo galėčiau pasitikėti. Iki šiol taip buvo. Dabar pasikliauju tavimi, nes aš tau buvau svarbesnė. Tu leidai man pasijusti mylimai ir ypatingai.

– Tu tokia ir esi. – Dugas nurijo keiksmažodį. Jis atsidūrė skaistykloje, toje siaubingoje vietoje tarp dangaus ir pragaro.