Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Kambario temperatūra pakilo, juos apgaubė erotikos virpesiai. Per kelias minutes Dugo susirūpinimą pakeitė susijaudinimas. Džuljeta pajuto tą patį. Ji atsiklaupė ir pasislinkusi arčiau apkabino jo pečius, o lūpomis palietė ausį.

– Ar suvoki, kokia tai didžiulė paslaptis? Supranti, kad nesidalyčiau ja su kiekvienu?

Jeigu tik ji žinotų, kuo ką tik pasitikėjo. Dugą smaugė nežmoniškas kaltės jausmas, nors ir guodėsi tuo, kad ją palaiko.

– Džuljeta...

– Dugai, – sukuždėjo ji, – tu privertei besąlygiškai tavimi pasitikėti. Tai turėtų būti labai svarbu tau, turint galvoje tavo fantaziją.

Nors Džuljeta galėjo pasikliauti juo, Dugas vis tiek jautėsi ją apgaudinėjąs.

– Fantazijos yra sudėtingos, – mįslingai pasakė jis.

– Neturėtų tokios būti. – Ji priglaudė lūpas prie jautrios vietelės jam už ausies ir Dugas suaimanavo.

Likimo ironija. Džuljetos atskleista paslaptis turėjo juos suartinti, bet jam reikėjo atsitraukti ir apmąstyti tai, ką sužinojo, kartu sugalvoti, kaip saugiausiai panaudoti šią informaciją. Tačiau jei dabar paliktų ją, įskaudintų taip pat žiauriai, kaip ir jo paslaptys. Paslaptys, kurių negalėjo atskleisti, kol sugalvos būdą, kaip jai pagelbėti, išsaugoti jos tėvo reputaciją ir sutvirtinti jųdviejų santykius.

– Dugai, jeigu tavo fantazija – iškelti moters poreikius aukščiau savųjų... pamylėk mane.

Visi suvaržymai išnyko. Džuljeta išlaisvi no Dugą ne tik emociškai. Jis ras išeitį – kai tik pasimylės su ja, kaip ji ir prašė.

Dugas apglėbė Džuljetą per klubus ir parvertė ant lovos.

– Gundei mane kelias dienas. – Dabar jo eilė.

Jos akyse atsispindėjo jaudulys.

– Oi, tikrai? Taip, gundžiau. Buvau bepradedanti galvoti, kad man nelabai sekasi.

– Tu buvai puiki. – Jis prispaudė ją prie čiužinio. – Tiesiog laikiausi tam tikrų taisyklių.

Jos lūpose žaidė šypsena.

– Bet daugiau nebesilaikai.

Džuljeta neturėjo nė menkiausio supratimo. Jos dubuo pakilo ir intymiai prisispaudė prie tvirto jo vyriškumo, iš lūpų išsiveržė dėkingumo aimana.

– Taip ir yra, – sumurkė ji iš pasitenkinimo.

Gal Džuljeta turėjo ir geresnių minčių, nei jis pirma galvojo.

– Tu per daug prisirengusi, – subambėjo Dugas. Netgi lengvas šilkinis sijonas ir palaidinė buvo kliūtis.

– Tai nurenk, – provokuojamai pasiūlė ji. Tik kažin ar jis išgirdo.

Džuljeta išskėtė rankas, dar labiau gundydama. Po susagstoma palaidine šmėstelėjo nėriniai. Švelni juostelė priminė jam seksualų moterišką apatinį trikotažą ir karštas naktis lovoje. Ši naktis žadėjo būti dar karštesnė.

Džuljeta įsistebeilijo į mėlynas Dugo akis, negalėdama patikėti jų artumu. Ir būsimu intymumu. Atskleisdama jam savo paslaptį ji nėmaž neabejojo, kad Dugas padės jai. Kaip ir ji padėjo jam susivokti.

Fantazija įgyvendinta – ir jo, ir jos. Bet ji vis dar buvo čia – vos gaudė kvapą Dugo glėbyje, širdis pašėlusiai daužėsi, o galvoje sukosi erotiškos svajos. Dugo rankos gosliai įsliuogė po palaidine ir užčiuopusios nėriniuotą apatinuką stabtelėjo. Jai ėmė dilgčioti paširdžiuose, jam tyrinėjant pridengtą teritoriją. Mikliais pirštais Dugas susirado krūtis, pilnas ir maudžiančias iš begalinio geismo.

– Be liemenėlės? – paklausė jis.

– Taip, kam tie sluoksniai. – Ji sąmoningai neužsisegė jos. Buvo apsisprendusi ne tik atskleisti jam savo paslaptį, bet ir atsiduoti kūnu. Nebuvo taip patikėjusi savęs jokiam kitam vyrui. Atsivėrė jam visa esybe.

Jis mestelėjo į ją žvilgsnį ir pritariamai kinktelėjo galvą.

– Bus lengviau man prieiti.

Užuomina ją įkaitino.

– Toks ir buvo planas, – sušnabždėjo Džuljeta jausdama, kaip kraujas siūbteli į skruostus.

Dugas švelniai pakštelėjo į nuraudusį veidą ir atsilenkė. Jųdviejų kūnai susijungė, nepaisant drabužių. Apsunkusi varpa gundė jos ištroškusį kūną.

– Kaip norėtum, Džuljeta? Lėtai ar greitai? – Jo žemas, duslus balsas sujaudino juos abu.

Įsiaudrinusi Džuljeta vos tvardėsi.

– Ar nemanai, kad mes ir taip ilgai vilkinome?

Atsakydamas Dugas sugriebė už jos palaidinės atlapų ir truktelėjo. Pabiro sagos. Plyštančios medžiagos garsas perskrodė ją bemaž taip pat kaip ir aistra. Dugas šyptelėjo.

– Geidžiu suteikti tau malonumą. Be to, turiu įgyvendinti tavo svajonę.

Ji apsilaižė suskirdusias lūpas.

– Ar žinai tokį posakį? Kiekvienos moters pasąmonėje slypi fantazija apie urvinį žmogų.

– Tai įgyvendinkime tavąją. – Dugas atlapojo jos palaidinę, atidengdamas savo žvilgsniui ir gaiviam orui krūtis.

Pirma ji apžiūrinėjo save veidrodyje, matė, kaip pro nėrinius prasišviečia tamsūs ir stangrūs speneliai. Tai išvydęs Dugas truktelėjo žandikauliais – jam neabejotinai patiko.

– Ką tavo urvinis žmogus darytų, įsivilkęs tave į urvą?

– Jis mane pabučiuotų. – Galingas geismas, kokio anksčiau nebuvo patyrusi, pulsavo gyslomis, trokšdamas išsiveržti. Tarp kojų sudrėko.

– Kur? – klustelėjo Dugas. – Juk negalės tavęs patenkinti, jei nežinos, ko nori. – Jis spoksojo į ją nenuleisdamas akių. Troško jos. Visą tą laiką lėtai piešė apskritimus apie patamsėjusį spenelį. Gundydamas. Jaudindamas. Laukdamas.

Jos kūnas sutrūkčiojo. Džuljeta sunkiai nurijo seiles.

– Maniau, mes susitarėme dėl greičio.

– Pasakyk, ko geidi, ir pažadu: darysiu viską greitai, stipriai ir giliai.

Sulig šiais žodžiais iš jos lūpų išsiveržė švelni dejonė, o žalios akys patamsėjo.

– Kur jis tave pabučiuotų? – kvotė Dugas.

Ar ji drįs prabilti apie slapčiausius troškimus? Džuljeta dvejojo, nors dabar pasitikėjo juo kur kas labiau. Nebegalėjo atsitraukti.

– Jis bučiuotų krūtis, – sukuždėjo ji.

Tesėdamas pažadą Dugas švelniai pabučiavo išbrinkusį kauburėlį, paskui plačiais mostais nulaižė spenelį, tada pakartojo tai stipriau ir staigiau. Nusmelkė paširdžius ir ji neramiai sujudėjo po juo.

Jis išties darė tai greitai. Ir stipriai. Džuljeta suprato, kad ateis eilė ir „gilumui".

Gulėdama užmerktomis akimis ji pajuto, kaip jis ėmė traukti apatinuką, Džiuljeta pasikėlė nuo čiužinio ir Dugas nuvilko jį per galvą. Apnuoginta oda pašiurpo.

– Tu tokia graži, – jo duslus balsas įsismelkė jai į krūtinę, pavojingai arti širdies.

Sutrikusi Džuljeta nukreipė žvilgsnį. Jis suėmė ranka jos smakrą ir atsuko į save.

– Nesu tavo buvusysis. Nesiekiu tavęs dėl tėvo senatoriaus vietos ar kitų priežasčių. Noriu tik tavęs.

Toks sugretinimas jos nenustebino. Juk pati atskleidė jam visas kortas. Tačiau dabar šie žodžiai atlygino jai už visą praeityje patirtą skausmą ir bjaurastį.

– Kai žiūriu į tave, matau moterį, kuria... žaviuosi. – Jis apgaubė delnais jos krūtis ir spustelėjo spenelius. – Moterį, kuri man yra svarbi.

„Moterį, kurią jis myli?" – netikėtai šmėstelėjo Džuljetos galvoje. Bet šią mintį netruko išstumti užplūdusios emocijos. Ji nebeįstengė apie ką nors galvoti. Kūniški potyriai, rodos, užgožė protą. Kūnas geidė vis daugiau. Ji palietė šilkinio sijono juosmenį. Supratęs užuominą Dugas pasikėlė nuo jos, skubiai nusimovė džinsus, o ji tuo metu nusitraukė sijoną.

Kai Dugas atsisuko į ją, jam užgniaužė kvapą.

– Be kelnaičių.

– Kaip sakei, bus lengviau prieiti, – truktelėjo pečiais Džuljeta, karštligiškai stengdamasi neatrodyti tokia susidrovėjusi. Ji prikando lūpą. – Pastebėjau, kad ir tu nemūvi apatinių.