Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

– Noriu justi prisilietimus.

Jos lūpos pražydo.

– Ir aš. Viešpatie, ir aš!

Vyrui reikėjo tik partnerės leidimo. Latamas plačiai išskėtė jos kojas ir prasiskverbė gilyn. Grįžo į namus.

Melori atsisėdo ir stebėjo, kaip Džekas miega. Įdegusi vyro krūtinė ramiai kilnojosi. Ji atsigulė šalia ir prisiglaudė. Latamo rankos iškart ją apsikabino suteikdamos saugumo ir jaukumo. Mergina pajuto, kaip vėl užgimsta aistra. Tai buvo antras jausmas po meilės šiam vyrui.

Užmezgusi santykius su šiuo žmogumi, ji nusižengė Melori Sinkler, advokatės, principams. Užtat atrado moterį, visą laiką tūnojusią viduje. Džekas teigė, kad negali atsakyti į kolegės jausmus ir vyrui nereikia santykių grįžus iš kelionės, bet Melori ši patirtis pakeitė negrįžtamai. Pirmą kartą gyvenime jos jausmai ir poreikiai buvo svarbesni už norą įtikti tėvui: žmogui, nerodžiusiam jokio susidomėjimo dukters gyvenimu ir karjera. Tuomet kodėl visas jos gyvenimas turėtų būti skirtas tam, kad pelnytų gimdytojo meilę ir pagarbą?

Atsakymo nebuvo. Už lango brėško rytas. Mergina suprato, kad pasirinko karjeros kelią dėl netinkamų priežasčių, ir dabar kilo vidinis konfliktas dėl to, kaip turėtų elgtis, gavusi žinių iš privataus detektyvo apie ponią Lederman.

– Nemiegi? – prie ausies sududeno Džeko balsas.

– Mmm. Mąsčiau.

– Tikiuosi, apie praėjusią naktį? – Latamo delnas suėmė jos krūtį. Nuo prisilietimo ėmė dilgčioti visą kūną, bet Melori pirmiausia reikėjo pasikalbėti.

– Tai buvo nuostabu, bet iš pradžių turime šnektelėti.

Kolega nusijuokė.

– Nori, kad gulėdamas nuogas su tavimi lovoje kalbėčiausi ir aptarinėčiau darbo reikalus?

Jis prigludo arčiau ir mergina pajuto, kaip į nugarą įsirėmė kietas, ištroškęs glamonių jo vyriškumas. Sinkler sunkiai atsiduso.

– Nors ir labai sunku…

Džekas nusijuokė.

– Kad ir kaip skambėtų, man būtina nusimesti krūtinę slegiančią naštą.

– Kas nutiko? – Latamas atrodė susirūpinęs.

– Alicija Lederman piktnaudžiavo receptiniais vaistais.

– Puiku!

Melori net susigūžė išgirdusi, kaip šis nudžiugo.

– Kaip tik to ir reikia, kad priverstume ją susitarti. Kai tik papasakosime Ledermanui… palauk.

Advokatas staiga atsisėdo. Teisininkė nenorėjo gulėti nuoga lyg per parodą, todėl taip pat atsisėdo ir užsiklojo.

– Kas nutiko?

– Ar vaistais ji piktnaudžiavo būdama susituokusi?

Melori linktelėjo.

– Alicijai teko gydytis ir prabangioje reabilitacijos klinikoje.

– Kodėl Ledermanas nepapasakojo?

– Na, oficialiai dar nesame jo advokatai, – priminė Sinkler.

– Gal tu ir teisi. Bet gali būti kita priežastis.

– Jis mus tikrino, – baigė Latamo mintį Melori. – Norėjo pažiūrėti, ar patys iškapstysime tokią informaciją ir kaip elgsimės.

Teisininkė visai netroško ja pasinaudoti. Nežinia, kada taip nusprendė. Matyt, tarp to, kai susipažino su Alicija Lederman ir ja susižavėjo, ir to, kai įsimylėjo Džeką. Merginos širdyje užgimė užuojauta. Advokatė negali panaudoti moters praeities prieš ją pačią. Net jeigu neteks darbo ir netaps partnere. Melori pernelyg gerbė Aliciją ir žavėjosi ja. Sinkler sąžinė liepė atsižvelgti į moters jausmus.

Staiga Džekas nusimetė užklotą ir pašoko iš lovos.

– Kur eini?

– Pasikalbėti su tuo šunsnukiu. Vienas dalykas būti neapsisprendusiam dėl advokatų, pasikviesti juos čia tam, kad geriau pažintų, ir visai kas kita – slapta dingti, žaisti neaiškius žaidimus ir slėpti informaciją. Man jau gana. Arba jam pakanka mano reputacijos, arba viskas baigta.

Vyras stvėrė džinsus.

– Džekai, palauk.

Šis stabtelėjo.

– Tu teisi. Pirmiausia reikia nusiprausti po dušu, o tada jau imtis Polo Ledermano, – Latamas nuskuodė į vonią.

– Koks planas, Džekai?

Advokatas atsisuko.

– Prieš ar po, kai jį prismaugsiu?

– Po.

– Ledermanas mus pasamdys, o mes suderėsime minimalius nuostolius jam. Kodėl klausi?

– Balsuočiau už tai, kad nenaudotume tos informacijos.

Džekas sugrįžo į kambarį.

– Gal paaiškintum kodėl?

Kolegė papurtė galvą.

– Nes ji nenusipelnė. Juk girdėjai, ką žmona pasakojo. Ponia Lederman užaugino vaikus, o iš to, ką girdėjau, nemažai prisidėjo ir prie verslo. Sutuoktinė nusipelnė lygių dalybų. Be to, jeigu ir turėjo bėdų su vaistais, viskas liko praeityje. Kam grasinti paviešinti jos silpnybes? Ar verta skaudinti vaikus tik tam, kad patenkintume pono Ledermano poreikius?

– Jeigu Polas bus mūsų klientu – to labai tikiuosi, – privalome jam atstovauti.

Tiesa, Džekui šis klientas nepatiko ir advokatas juo nepasitikėjo, bet klientas vertas lojalumo ir geriausio už jo pinigus įperkamo atstovavimo. Vyras stovėjo lovos kojūgaly ir prisiminė pirmąją jųdviejų dieną kurorte – Melori ryžtą ir nusistatymą dėl ponios Lederman. Tada kolegė buvo pasirengusi bet kam, kad tik įtiktų klientui.

– Tai tu pasiūlei pasamdyti privatų seklį. O dabar nori nuslėpti informaciją, kurią šis aptiko? – negalėdamas patikėti Latamas papurtė galvą. – Abejoju, kad Ledermanas norėtų, bet tai prieštarautų mūsų etikai ir priesaikai ginti kliento interesus.

Melori prisimerkė. Sinkler neabejotinai įsiuto, kad kolega suabejojo jos etika.

– Tenoriu pasakyti, kad yra ir ne tokių bjaurių būdų pasiekti, ko norime, – mergina skubiai nusuko žvilgsnį. Aiškus ženklas, kad dailioje jos galvoje sukasi daugiau minčių, nei pati ketina atskleisti.

– Taip kalba moteris, trokštanti pritapti vyrų pasaulyje?

Džekas norėjo nusikąsti liežuvį, kai tik išsprūdo šie žodžiai. Melori jį pribloškė.

Vyro argumentai, kodėl reikia pasinaudoti gauta informacija, buvo svarūs. Be to, jeigu Latamas nori, kad jųdviejų santykiai vėl būtų profesionalūs, jam neturi rūpėti Melori jausmai tik todėl, kad juos kai kas siejo. Ir tebesieja.

Velniai griebtų .

Vyrui tai nepatiko. Sinkler pakilo nuo lovos ir susivyniojo į antklodę – tai buvo labiau emocinis judesys nei poreikis prisidengti.

– Ką gi, abiejų pozicija aiški. Kaip ir tai, kieno nuomonė svaresnė.

Džekui nepatiko skaudinti kolegę. Dar labiau jam nepatiko tarp jų atsiradęs šaltukas.

– Melori…

Ji papurtė galvą.

– Eik, nusiprausk ir pasikalbėk su Ledermanu.

Daugiau nebuvo ko sakyti, todėl Latamas užsitraukė kelnes ir grįžo į savo kambarį nusiprausti. Kai aprimo ir pabeldė į merginos kambario duris, niekas neatsiliepė. Gal išėjo pasivaikščioti paplūdimiu, o gal tiesiog ignoravo jį. Rezultatas buvo tas pats.

Advokatas liko vienas.

14

Džekas įžengė į pilną žmonių sporto salę. Pusė aštuonių ryto – pats darbymetis, kad likusią dienos dalį galima būtų mėgautis saulės spinduliais. Apsidairęs pastebėjo, kad jo taikinys stovi prie bėgimo takelio su baltu rankšluosčiu ant mėsingo kaklo. Latamas pamėgino nusiraminti ir pasiruošti pokalbiui. Šioje kelionėje advokatas visai atsipalaidavo. Pernelyg įsitraukė į žaidimą su Melori.

Nieko nelaukdamas, vyras nužingsniavo į kambario kampą.

– Polai, norėčiau su jumis pasikalbėti, – Džekas pasistengė neišsiduoti, kad pyksta ar yra suirzęs. Buvo nedidelė tikimybė, kad nuojauta dėl Ledermano motyvų apgavo. Tiesa, teisininkas tuo labai abejojo. Polas nenoriai atsisuko ir sutiko Latamo žvilgsnį.

– Šiandien ketinau jums skambinti.

Kurgi ne. Kai grįžo, šeimininko niekur nebuvo matyti. Pasinėręs į meilės žaidimus su Melori, Džekas nesuko sau dėl to galvos. Jeigu nedraugišką merginos elgesį ryte galima laikyti ženklu – medaus mėnuo baigėsi. Gal tai tik į gera.