Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

– Viešpatie, – iš paties gelmių išsiveržė laukinė dejonė.

Džekas dar niekada nejuto tokio svilinančio geismo. Dar niekada jam neatrodė, kad tai, ką daro, yra teisinga, tiesiog tobula .

Vyras buvo pasižadėjęs viską stebėti, todėl prisivertė atmerkti sunkius vokus, pasirėmė ant alkūnių, o žvilgsnis įsmigo į Melori. Tai buvo didelė klaida – matė save, apgaubtą jos kūno. Anksčiau manė, kad yra žuvęs žmogus, o dabar atrodė sutrikęs. Gal greičiau – atradęs save? Apsvaigęs nuo minčių ir kūną krečiančių pojūčių, Latamas ėmė palengva judėti beveik alpdamas iš malonumo. Sinkler vos nerėkė – tokia nepakartojamai maloni buvo jųdviejų kūnų sąjunga. Iš pradžių mergina manė, kad galės atlaikyti užplūdusių emocijų audrą, bet klydo. Jausmai šiam vyrui buvo tokie galingi, kad išgyvenimas liks net tada, kai nebebus jų . Melori kol kas dar nenorėjo apie tai galvoti.

Mergina raumenimis stipriau apglėbė jo varpą ir pajuto, kad netrukus pasieks didžiausią pasitenkinimą. Poros judesiai tapo vienodi ir malonumo bangos viena po kitos skalavo juodu.

Džeko rankos stipriai suspaudė Sinkler klubus ir ji atsimerkė, kad pažvelgtų Latamui į akis.

– Nesipriešink, brangioji, – vyras pakėlė klubus ir merginai aptemo akyse. Jis laukė. Melori stengėsi kvėpuoti, bet išsiveržė riksmas.

– Neatsilik nuo manęs.

Sinkler geidulingai judino sėdmenis, o Džekas skverbėsi vis giliau ir giliau.

– O, Dieve, dabar, – jis paskutinį kartą sujudėjo, o mergina viduje suspaudė jį dar stipriau.

Melori skendo nesibaigiančio malonumo vilnyse. Žiūrėjo į žavingą Latamo veidą, o Džekas nesiliovė judėjęs. Advokatė nepajėgė nei galvoti, nei kvėpuoti. Jųdviejų kūnai judėjo kaip vienas, tik vis greičiau.

– Taip, taip!.. – mergina suriko balsu, kurio nė pati nepažino.

– Taip , – lyg aidas atkartojo Džekas visas drebėdamas nuo nesiliaujančio orgazmo traukulių.

Pasaulis subyrėjo į milijonus šviesos gabalėlių, akinančių Sinkler. Malonumas buvo dvigubas, nes juodu pasiekė viršūnę vienu metu. Melori akyse sužibo ašaros. Kvėpavimas buvo negilus, trūkčiojantis. Ji susmuko ant Latamo.

– Aš tave myliu.

Žodžiai išlėkė anksčiau, nei mergina spėjo susivokti. Dabar jų neatšauksi net panorėjusi. Sinkler ir nenorėjo. Tai merginą ne juokais gąsdino.

Melori gulėjo ant jo sunkiai atgaudama kvapą, patenkinta… ir laukė atsakymo, jeigu Latamo neapgavo nuojauta. Deja, jis neturėjo ko pasakyti. Tiksliau, nieko, kas merginai patiktų. Dar prieš sutikdamas Sinkler, Džekas dažnai mylėdavosi. Įžengus į kambarį, jį apėmė nuojauta, kad čia įvyks kai kas svarbesnio. Vyras buvo velniškai teisus. Melori ne pirmoji jį įsimylėjusi. Ilgi stebėjimo metai ir negailestinga statistika nedviprasmiškai sakė, kad juodu neturi jokių šansų. Keista, bet pirmą kartą advokatas pagalvojo apie kitokią statistiką. Apie santuokas, kurios neiširo. Apie žmones, kurie vis dar kartu, nes saugu ir gera drauge.

Pirmą kartą teisininkas susimąstė apie sielos draugę ir nepuolė bėgti. Ironiška. Pirmą kartą gyvenime užsimanęs pažvelgti į ateitį, suprato šios neturįs.

Melori atsiduso ir vyras pajuto ant skruosto jos iškvepiamo oro gūsį.

– Nesutriksiu ir nemeluosiu, kad pasakiau tai pagauta aistros, bet nesijaudink, nesitikiu, jog atsakysi man tuo pačiu.

– Man tai rūpi, – gal net labiau nei derėtų. – Labai norėčiau ištarti tau tokius pačius žodžius.

Vyras nepajėgė prisipažinti, kad jaučia jai tą patį. Jeigu taip nutiktų, visas merginos gyvenimas apsiverstų aukštyn kojomis. Žinoma, Džekas tikrai nebuvo labiausiai dėl kitų pasiaukojantis žmogus, bet jam pasidarė ypač svarbu apginti Sinkler ir tai, kas jai gyvenime svarbu. Svarbiausia teisininkei buvo karjera.

– Vien tik noras nepavers to tikrove. Žinojome, kokios taisyklės, kai pradėjome.

Latamas neužkibo ant Melori abejingumo ir ramybės kabliuko.

– Taisykles galima keisti.

– O požiūrio – ne. Abu žinome, ką manai.

Džekas prisivertė nusijuokti, nors nesijautė linksmas.

– Taip. Mano nuomonė labai panaši į tavąją. Pirmiausia karjera, vėliau visa kita.

– Būtent.

Mintis, kad teks grįžti į tuščius apartamentus Niujorke, neatrodė tokia viliojanti kaip anksčiau. Vis tik jis jau tapo partneriu – įgyvendino savo svajonę. Dabar Melori siekė savosios – mergina taip pat norėjo būti partnere, nesvarbu, dėl kokių priežasčių ir kaip tai paveiks jos bendravimą su tėvais. Ji ilgai liejo prakaitą. Net iš dalies atsisakė savęs, kad tai pasiektų.

Aš tave myliu .

Vyras negali prisipažinti, kad jaučia tą patį. Negali stoti į kovą su savo demonais ir surizikuoti viskuo dėl pasitikėjimo. Latamui neliko nieko kita, kaip užmerkti akis tiesai. Dėl jos. Firmos senbuviai tikrai neapsidžiaugs dėl tarnybinio romano, iškils grėsmė merginos darbui. Žinoma, Melori neatleis – negalėtų iš baimės, kad bus paduoti į teismą, – bet vilkintų jos partnerystę ir sudarytų tokias sąlygas, kad neapsikentusi Sinkler išeitų pati. Jie tikrai neraudotų, kad neteko vienintelės partnerės. Latamui skirtų papeikimą, plekštelėtų per petį ir gal net mestelėtų kokį juokelį, kad turėtų geriau valdyti instinktus. Vyro karjera ir partnerystė liktų saugios. Nesąžininga, bet tokia realybė.

– Džekai?

Latamas pasisuko ant šono kartu nusitempdamas ir ją. Melori kūnas prigludo, taip sušildydamas. Kolega pažvelgė į sunerimusį merginos veidą ir buvo priverstas sau prisipažinti, kad Sinkler jam nepaprastai rūpi.

– Aš čia.

„Bet jos nemyli“, – šmėkštelėjo merginos galvoje. Širdį suspaudė liūdesys. Nesvarbu, kad juodviem nelemta būti kartu, Melori norėtų, kad vyras justų tą patį. Buvo akivaizdu, kad Sinkler žodžių Džekas nepriima rimtai. Nesvarbu, kad merginos širdis priklauso tik jam.

– Kas nutiko namie? – paklausė bendradarbė, nukrypdama nuo ankstesnės temos.

Jis pastebimai paniuro.

– Mano tėvai pagaliau skiriasi.

– Tėvas galiausiai užsistojo save. Turėtum būti patenkintas.

– Patenkintas – ne visai tinkamas žodis. Mama grįžo namo, kad susirinktų daiktus, kartu su savo naujuoju draugeliu.

Mergina susigūžė.

– Ji pasielgė labai nejautriai.

Latamo veidas pasidarė neįskaitomas.

– Tokia ta mano motina.

Štai kodėl Džeko toks požiūris į ilgalaikius santykius ir moteris.

– Pirmyn ir tik pirmyn. Jai visada reikia vis daugiau ir visai nesvarbu, ką tenka pakeliui įskaudinti.

– Kodėl ji taip ilgai buvo su tavo tėvu? – nusistebėjo Sinkler.

– Finansinis saugumas. Be to, jis leido.

– Mudu į ją nepanašūs, – Melori nustebo, iš kur tie žodžiai atsirado. Tiesiog suprato, kad būtini.

– Tu kitokia, – advokatas kietai sukando dantis. – Atleisk, kad nemėginsiu patvirtinti teorijos. Tų skyrybų, kurias mačiau, pakako, kad apsispręsčiau likti vienas.

Teisininkė prikando lūpą ir linktelėjo. Gal vyras tikrai tikėjo, kad ji kitokia, o gal ir ne. Pagaliau tai nesvarbu, nes jis patikėjo stereotipu, kurį paneigti būtų pernelyg sudėtinga. Ypač Melori, kuri iš lėto, bet užtikrintai kopė karjeros laiptais.

Ji uždėjo ranką vyrui ant lūpų. Džekas jau įrodė, kad, nepaisydamas emocinės ir profesinės patirties, pasitiki kolege. Ši jo nekankins.

– Manau, galime užsiimti smagesniais dalykais.

Tamsus Latamo žvilgsnis susitiko Sinkler akis. Jo gelmėse Melori pastebėjo kunkuliuojančius jausmus. Šį kartą mergina atsisakė galvoti, kad tai tik jos įaudrinta vaizduotė.