Изабель Лосада: Kaip aš ieškojau savęs

Bet jis nieko neskaičiavo, o iš knygų mane vis persekioja beprotiška mintis, kad turėtume šnekėtis apie namus. Imu reikšti nepasitenkinimą, kurio jis taip laukė.

– Jūs neapžiūrėjote vonios.

– Voniomis aš neužsiimu.

Lipant laiptais aukštyn, jis man pasako, kad turiu „dirbti miegamajame“. Jis mane moko:

– Kuo giliau skverbsitės, tuo ilgiau užtruksite. Šiemet galite atlikti šį darbą.

– Šiemet?

– Per kitus šių metų mėnesius. Dabar žemės žiurkės metai, jie susiję su 1973-iaisiais, ir jums reikia peržiūrėti pamokas, kurių neišmokote tais metais. Įsijauskite ir išmokite, ką turėjote išmokti.

– Nė neprisimenu, kur buvau 1973-iaisiais.

– Nesvarbu. Įsijauskite. Jums stinga proto ir širdies vienovės.

– Jei pasiimsiu savo dienoraščius ir pasižiūrėsiu, ką veikiau 1973-iaisiais, tai reikš, kad man stinga vienovės?

– Tiesiog atsisėskite tėvo kampe, ištarkite „1973“ ir žiūrėkite, kas vyks. Tas vyksmas jus išgydys.

Prisimenu, žadėjau viską priimti atviru protu, bet tai tikras mėšlas.

– Gal ir taip, bet tai ne fengšui. Panašu į neprašytą konfrontacinę psichoterapiją. Jei būčiau norėjusi psichoterapijos, būčiau pasikvietusi kompetentingą psichoterapeutą.

– Tai kuo tikriausias fengšui. Jūs turite 4:3 ir 3:4, o tai reiškia nenorinčius įsipareigoti vyrus ir neužbaigtus projektus.

Nuostabu. Vieninteliai dalykai, kuriuos išpasakojau, dabar susieti su man nesuprantamais skaičiais, bet tuo jis nieko neįrodė. Veikiausiai, jei būčiau pasakiusi, kurie badzi aiškinimai artimesni tiesai, dabar jis tą informaciją pasitelktų prieš mane ir imtų įrodinėti, kad man reikia jo pagalbos. Gudruolis; neatvėriau jam širdies, tad dabar mėgina prievarta ką nors išgauti.

Jis man ir vėl pakartoja, kad esu atsijusi nuo savo jausmų. Panūstu įrodyti, kad taip nėra. Taigi galiausiai papasakoju jam, kaip liūdėjau ir kokia vieniša jaučiausi po nelaimingai pasibaigusios meilės istorijos, apie kurią jums nepasakoju.

– Sutikau vyrą ir panorau su juo praleisti visą gyvenimą. O dabar net nematau jo veido ir negirdžiu balso. Ilgiuosi jo. Ilgiuosi jo juoko. Šypsenos.

Man į akis plūsteli ašaros. Pagaliau, pamanau, jis pamatys, kad turiu jausmus ir moku juos išreikšti. Bet ne – jis vis dar nepatenkintas. Pareiškia, kad po vienišumu slepiasi kitas jausmas, kurio nenoriu matyti. Regis, vienišumo jam negana. Mano galvoje sukasi daugybė klausimų. Stebiuosi pro ašaras.

– Viską sprendžiate jūs, – dar sykį pakartoja jis.

Stengiuosi apsiginti nuo ilgo jo puolimo. Jeigu jūsų vyras žuvo dirbdamas dangoraižiuose dvyniuose arba praradote darbą dėl pasaulinės ekonominės krizės, argi tai jūsų sprendimas? Ar mano draugė, devynis mėnesius nešiojusi sveiką kūdikį, nusprendė, kad jis gims, bet nekvėpuos ir bus negyvas paguldytas jai į rankas? Argi tai buvo jos pasirinkimas? Dievaž, nudėsiu šį vyrą ir jo krauju išdažysiu miegamąjį raudonai.

– Kiekvieną savaitės dieną dirbu su tuo ir noriu pasakyti, kad viskas gali pasikeisti, mano apibūdintas vyksmas jus gali nuvesti į pokyčius.

Jau maždaug penkta vakaro. Jis pas mane prabuvo ilgai. Aš pavargusi, įtariu, jis irgi. Supratau, kad nieko nebeišgirsiu apie subtilią energiją, tekančią arba netekančią mano namuose, ir kaip ji veikia mano darbo dieną. Jis nesulauks, kad išreikščiau jo norimas gilesnes už vienišumą emocijas. Iš manęs tyčiojamasi, ir man to gana. Jeigu jo trokštamas „persilaužimas“ yra mano pripažinimas, kad esu už viską atsakinga, tai tegu jis susikiša tą persilaužimą į necenzūrinę vietą. Mielai atsisveikinu ir kaip gera budistė (tikinti vien gerumu) palinkiu sėkmės. Linkiu jam sėkmės, bet nelinkiu klientų. Nė vieno. Manote, šie linkėjimai nesuderinami? Nejaugi? Tokia mano istorija apie pirmą fengšui specialisto viešnagę. Tikrai nesitikėjau, kad dar kartą pakliūsiu po ratais. Velniop.

Taigi su viena seniausių draugių nueinu pasižiūrėti filmo Juno , ji išklauso istoriją ir prišneka apie konsultantą bjaurių dalykų. Po dviejų dienų paskambinu į fengšui draugiją. Per visus metus, kiek teko turėti reikalų su mokymais, apibendrintai vadinamais „Naujuoju amžiumi“, pirmą kartą patyriau tai, ką apsvarsčiusi galėčiau pavadinti nekompetencija. Be abejo, šis vyras nuoširdžiai trokšta padėti žmonėms, tačiau kalba žargonu, dedasi žinąs apie klientus daugiau už juos pačius ir tam pasitelkia nesuprantamų kinų astrologijos „įrodymų“. Paskui – mano atveju – ankštą kambarėlį nusprendžia išdažyti ryškiai raudonai ir liepia man metus miegoti viengulėje lovoje, nors aš aiškiai pasakiau to nenorinti. Siūlo nagrinėti su tėvu susijusias problemas, nors man jos niekada nekėlė rūpesčių, ir tikriausiai konsultuotis su juo, jei nerasiu ryšio su tuo, ką veikiau 1973-iaisiais. Įnirštu pagalvojusi, kad jis savo klientams, gyvenime galbūt patyrusiems didelių išgyvenimų, veikiausiai aiškina, kad tai buvo jų pasirinkimas – o jis galįs nurodyti išeitį.

Žinau, yra daugybė geranoriškų žmonių, turinčių gana abejotinų idėjų, bet šis vyras savo fengšui sampratą pavertė patyčiomis. Juk logiška manyti, kad asmeninė mūsų atsakomybė turi ribas. Ant šaligatvio stovintį žmogų parbloškia automobilis. Argi jis kaltas dėl nelaimės? Tik tuo, kad tą dieną išėjo iš namų. Argi Alas Goras buvo kaltas, kad pralaimėjo rinkimus, kuriuose sunkiai kovojo? Vienintelė jo kaltė, jog nusprendė kelti savo kandidatūrą. Manau, Amerikos rinkimų sistema taip pat prisidėjo prie jo pralaimėjimo. Priskirti mums visą atsakomybę už tai, kas atsitinka – tai paimti gerą taisyklę ir ją išplėtoti iki paistalų.

Paskambinu fengšui draugijai ir visa tai iškloju. Jie išklausė, bet tas vyras ir toliau yra jų siūlomų konsultantų sąraše. Taigi rinkitės atsargiai, kaip renkatės gydytoją ar mokytoją. Vis dėlto su draugijos atstovu noriu pasikalbėti ir dėl kitos priežasties. Vis dar pageidauju fengšui konsultacijos. Tokios, kur konsultantas sutelkia dėmesį į namus. Jie kaip tik turį tokį žmogų. Jis kinas ir suteiks tradicinę kinišką konsultaciją. Nekantriai laukiu jo, nes, paskaičiusi tos temos knygų ir nusivylusi pirmuoju konsultantu, rimtai susidomėjau fengšui.

Antras fengšui konsultantas

(kinas)

Edis iš Honkongo mane nustebina. Iš pradžių jis beveik nekalba. O kai prabyla, šneka žaviai kapotai, kaip kartais kinai šneka angliškai.

– Nuostabu. – Jis žiūri į sodą. – Man reikia pavaikščioti po namus.

Jis, netardamas nė žodžio apie namus, išsiima lopaną ir patikrina, kokiu kampu jie stovi.

– 350 laipsnių. Beveik šiaurė. – Gerai nesuprantu, ką tai reiškia. – Yra daug skirtingų fengšui mokyklų. Du konsultantai niekada nesutars. Sujungti namai negerai, nes energija ateina tik iš dviejų pusių.

– Aišku.

– Atskiri namai geriau, taip gali iš visų pusių imti energiją ir lengviau pasiekti darną gyvenime.

– Aišku.

– Ugnies energija ateina iš pietų, vandens iš šiaurės, metalo iš vakarų, o medžio iš rytų. Jūsų atveju vyrauja ugnies ir vandens energijos, nes nėra iš rytų ir vakarų ateinančios energijos. Tai nei gerai, nei blogai. Viskas priklauso nuo to, kas čia gyvena. Įvairias energijas galima valdyti. Man reikės penkiolikos minučių.

– Aišku. – Kodėl vis kartoju „aišku“?

Išverdu jam žaliosios arbatos, jis sėdi ir rašo ant atsainiai apmesto buto plano, įpina daug kiniškų rašmenų. Regis, reikiamose vietose įrašo mano ir mano dukters gimimo datas ir svarsto, kas būtų geriausia. Jo veidas itin rimtas.

– Jūsų elementas yra metalas. Jūs esate silpnas metalas. Taigi jums reikia daugiau metalo arba ko nors, kas sustiprintų metalą. Žemė stiprina metalą. Žemė draugauja su metalu. Vandens ir medžio jums nereikia. Ugnis gali būti, gali nebūti. Priklauso nuo to, ar gebėsite ja pasinaudoti. – Jis kažką brūkšteli ant plano ir suraukia kaktą. – Jūsų miegamasis šiaurėje. Jums tai nėra tinkamiausia vieta. Mėgstate miegoti ant žemės?