Eduardas Štorchas - Mamutų medžiotojai

Vadas Mamutaitis sakė tiesą. Niekada tuntui nebereikės vogti ugnies iš svetimos stovyklos, niekada jis nebevargs be šildančios laužo liepsnos.

Kopčemo išradimas užtikrino žmonėms ugnį visur ir visada. Gabaliukas medžio visada rasis.

Visame pasaulyje žmonės išmoko gauti ugnį, trindami medį į medį. Vėliau buvo pasakojama, kad to išmokė žmones kažkoks pasakų didvyris, gavęs ugnį iš medinės pramotės. Visais laikais iki pat mūsų dienų apie jį buvo pasakojamos visokios legendos. Gal ir jūs esate girdėję kokį padavimą apie tokį didvyrį — Prometėją. Šioje knygoje jūs perskaitėte apie mūsų Prometėją — narsųjį ir išmoningąjį Kopčemą, berniuką iš medžiotojų tunto ant Baltosios uolos.

Likite sveiki visi, perskaitę šią istoriją, — dideli ir maži — ir žinokite, kad jau praėjo dvidešimt ar trisdešimt tūkstančių metų, kai visa tai pas mus dėjosi.

Akmenimis apdėtas šaltinis buvo rastas Vestonicų tunto stovykloje 1937 metais penkių metrų gylyje nuo dabartinio paviršiaus.

Degto molio žvėrių figūrėlių buvo rasta kasinėjant 1924–1925 ir 1934–1935 m. m.

Šis paminklinis kapas buvo rastas 1927 m. lapkričio 4 d.

Toji reta statula buvo rasta 1925 m. ir žinoma pasaulyje kaip Vestonicų Venera.

Kapas su minėtais daiktais buvo rastas 1891 m. Brno mieste, tiesiant kanalizaciją, dabartinėje Prancūzijos gatvėje.

Titnago randama riedulių forma kreidos sluoksniuose Baltijos jūros ir Lamanšo sąsiaurio pakrantėse, o kartais ir klinčių uolose prie Brno miesto. Paprastai jis būna neskaidrus, bet kartais randama ir permatomo titnago. Jo atšaižos aštrios kaip stiklas. Skeliant plienu ar piritu, kibirkščiuoja, todėl galima juo Įkurti ugnį.

Ugnies akmuo — geležies disulfitas, piritas; jis gausiai randamas anglies telkiniuose (Kladno mieste ir kt.) ir rūdynuose (Pržibramas, Kutna Hora, Banska Štiavnica, Jglovė). Skeliamas kibirkščiuoja.

Visame pasaulyje garsi Macochos bedugnė yra 138 metrų gylio. Jos viršutinis perimetras — 440 metrų.

Tas didžiulis kapas buvo rastas mamutų medžiotojų stovykloje Pržedmostyje prie Pržerovo 1891 m

Tai Hradisko kalva prie Pržerovo. Bečva tada juosė jos papėdę.

Toje vietoje 1906 melais, kasant kanalizacijos griovį, keturių metrų gylio duobėje buvo rasti mamuto griaučiai. Dalis ilčių ir kai kurie kaulai buvo išimti, o likę griaučiai iki šios dienos tebeguli toje pačioje vietoje.

1883 m. šiame urve (dabar jau sunaikintame) buvo rasta žmogaus kaulų kartu su elnių kaulais.

Čia 1908 m. buvo rastas titnaginis ietigalis, iki šiol vienintelis Čekijoje. Jis lauro lapo formos. Be to, čia rasta daug žvėrių kaulų.