Лео Таксиль - Evangelijos linksmybės

*Senajame testamente yra legendų apie Saliamoną, kurios anaiptol nepatvirtina, kad šis karalius, teologų ir kunigų vadinamas "išmintinguoju", būtų laikęsis aukštų moralinių principų. Siekdamas savo tikslų, jis nesibiaurėjo nei niekšybėmis, nei žmogžudystėmis: Saliamonas įsakė nužudyti savo brolį Adoniją, bičiulį karo vadą Joabą, jis ištrėmė kunigą Abiatarą ir t.t. O štai kas sakoma Biblijoje apie jo pažiūras į šeimą ir santuoką: "Karalius Saliamonas mylėjo daugelį svetimšalių moterų, taip pat faraono dukterį ir moabites ir amonites ir idumietes ir sidonietes ir hetietes iš tų tautų, apie kurias viešpats yra pasakęs Izraelio sūnums: Neįeikite pas jas, nei jos teneįžengia pas jus, kadangi jos tikriausiai palenks jūsų širdis prie savo dievų garbinimo. Prie jų tad prisirišo Saliamonas karščiausia meile ir turėjo jis septynis šimtus žmonų, lyg karalienių ir tris šimtus sugulovių" (3 Karalių knyga 11, 1 - 3).

Ne patrauklesnė asmenybė buvo ir patriarchas Abraomas. Jis, tiesą sakant, buvo tikras suteneris. Tai liudija šis epizodas (o tokių yra nemažai!): "O būdamas pasiryžęs įeiti į Egiptą, jis tarė savo pačiai Sarajai: Žinau tave esant gražią moteriškę ir kad, tave išvydę, egiptiečiai sakys: Tai jo pati ir jie mane užmuš, o tave pasiliks. Sakykis tad, meldžiamoji, mano sesuo esanti, kad man būtų gera dėl tavęs ir kad per tave būtų išgelbėta mano gyvybė. Taigi Abraomui įėjus į Egiptą, egiptiečiai matė moteriškę esant labai gražią. Ir kunigaikščiai tai pranešė faraonui ir ją gyrė jo akyse; ir moteriškė buvo paimta į faraono namus. Su Abramu gi gerai buvo elgiamasi dėl jos; ir jis turėjo avių ir jaučių ir asilų ir vergų ir tarnaičių ir asilių ir kupranugarių" (Pradžios 12, 11 - 16). - Atsiprašau, man pasigirdo, kad tamstelė kažką pasakei apie mane? - susirūpino Boozas.

- Kas yra? Kuris čia galas? - pasidomėjo Abraomas ir Saliamonas.

- Galas čia tas, - atsakė Manasas, - kad viešpats prikiša man šventvagystę, o aš nurodau švelninančias aplinkybes ir palyginu save su jumis. Mesijui ne perdaug malonu vadinti mane savo protėviu, su tuo aš galiu sutikti. Bet, man rodos, dėl manęs jam teks raudonuoti nė kiek ne daugiau, kaip dėl Boozo motinos Rūtos, Jericho ištvirkėlės...

- Tyliau, tyliau... - pertraukė jį aukščiausiasis. - Kam čia mums tikrinti savo nešvarius marškinius visų šių jaunųjų kerubinų ir serafimų akivaizdoje? Nusiraminkite, gerbiamieji! Manasai, drauguži mano, atleidžiu visas tavo machinacijas, bet ir tu nekritikuok kitų Kristaus protėvių. Pasižvalgykime toliau po genealogiją, kuri gana įdomi ir rodo, jog aš tesėjau savo pažadus, duotus Abraomui ir Dovydui. Na, tai kas gi tau gimė, Manasai?

Manasas atsakė:

- Man gimė Amonas.

Atėjo Amonas ir tarė: "Man gimė Josijas." Atėjo Josijas ir tarė: "Man gimė Jekonijas." Atėjo Jekonijas ir tarė: "Man gimė Salatijelis." Atėjo Salatijelis ir tarė: "Man gimė Zorobabelis." Atėjo Zorobabelis ir tarė: "Man gimė Abijudas." Atėjo Abijudas ir tarė: "Man gimė Elijakimas." Atėjo Elijakimas ir tarė: "Man gimė Azoras." Atėjo Azoras ir tarė: "Man gimė Sadokas." Atėjo Sadokas ir tarė: "Man gimė Akimas." Atėjo Akimas ir tarė: "Man gimė Elijudas." Atėjo Elijudas ir tarė: "Man gimė Eleazaras." Atėjo Eleazaras ir tarė: "Man gimė Matanas." Atėjo Matanas ir tarė: "Man gimė Jokūbas."

Iš savo vietos pakilo Jokūbas.

- Uf! - atsiduso Jehova. - Likai tu vienas, mano mylimasis Jokūbai numeris antras.

- Taip, taip, viešpatie, visai neseniai tu išbraukei mane iš gyvųjų sąrašo, bet mano sūnus dar tebėra gyvas ir sveikas.

- O kas gi tau gimė?

- Man gimė Juozapas, - atsakė Jokūbas.

Patriarchai susižvelgė.

- Vadinasi, šis Juozapas ir bus Mesijo tėvas? - paklausė Abraomas.

- Nieko panašaus, Juozapas yra tiktai vyras tokios Marijos, kuri pagimdys kalbamąjį Kristų.

- Taigi aš ir sakau, - pastebėjo Dovydas, manydamas, kad jis viską supranta. - Tasai Juozapas, mano palikuonis, bus pažadėtojo Mesijo tėvas.

- Na ką tu, po šimts pypkių!.. Juozapas neturi su juo nieko bendra. Jis - Marijos vyras ir tiek. Visa kita ne jūsų dalykas.

Patriarchai kažko ilgai kuždėjosi, paskui sušuko:

- Išeina taip, viešpatie, kad tu iš mūsų pasijuokei?!

- Kuriems velniams man visa ta genealogija, - tarė Abraomas, - jei paskutinysis iš mano giminės nė piršto nepakrutino,

kad ateitų į pasauli Mesijas?.. Mane tiesiog apmovė!

- Visus mus apmovė! - pritarė kiti.

Dievas tėvas dėjo kumščiu į savo rašomąjį stalą (tai buvo nuostabus rašomasis stalas, papuoštas briliantais).

- Na ir užsispyrėliai! - užriko jis. - Nė velnio patys nesupranta, tu jiems duok gatavą mįslės sprendimą!

- Jei mįslė, tai mįslė! Kaip sau nori, dievuli, - pastebėjo Dovydas. - Bet juk tu man pažadėjai, kad Mesijas kils iš mano giminės? Taip ar ne?

- Pažadėjau.

- O man? - užsipuolė dievą Abraomas.

- Kalbos nėr. Kaip tik todėl jūsų tiesioginis palikuonis ir yra dailidė Juozapas, vyras Marijos, kuri rytoj taps Kristaus

motina.

- Susimildamas, viešpatie dieve, - suūžė kartu visa kompanija, - bet jei tasai Juozapas yra tik platoniškas vyras...

- Kad ir taip, o jums kas?

- Kaip tai kas mums?! Tu laužai savo įsipareigojimus!

- Atsiprašau, gerbiamieji, bet...

- Tu nenori jų vykdyti!

- Tikrai nenoriu.

- Na, to jau per daug!

Ir tariamieji Mesijo protėviai ėmė trypti kojomis, nė nemėgindami slėpti įniršio, kuris pagavo juos po tokio baisaus nusivylimo.

Aukščiausiasis neteko kantrybės, jis irgi nebesitvėrė pykčiu.

- Tegu juos perkūnas trenkia! - sušuko jis nesavu balsu. - Galų gale jūs man įgrisote! Nešdinkitės lauk iš čia ir kuo greičiau! Jūsų pretenzijos tiesiog absurdiškos. Savo pažadus aš įvykdžiau todėl, kad esu neklaidingas. Juozapas nėra Mesijo tėvas, ir vis dėlto Mesijas kils iš jūsų giminės. Ar jums ne gana to, kad aš tai tvirtinu? O pagaliau šis dalykas ne jūsų nosiai, kadangi čia paslaptis.

Tačiau patriarchai šurmuliavo toliau. Tuomet Sabaotas įsakė: - Sostai, Galybės, Pradžios! Išmeskite juos už durų!

Akimirka įsakymas buvo įvykdytas.

Štai kodėl evangelija mums, kaip įmanydama, stengiasi įrodyti, kad Jėzus Kristus kilęs iš Dovydo ir Abraomo, nors ir nėra Juozapo, tiesioginio šių dviejų dievo numylėtųjų patriarchų palikuonio, sūnus*.

*Kad niekas neapkaltintų manęs, jog aš prasimanau visokius nebūtus dalykus ir juos priskiriu vadinamosioms šventoms knygoms, žodis žodin pateikiu šešiolika pirmųjų Mato evangelijos eilučių:

"l perskyrimas. - 1. Knyga giminės Jėzaus Kristaus, sūnaus Dovydo, sūnaus Abraomo. - 2. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jojo broliai; - 3. Judui gimė Paras ir Žara iš Tamaros, Parui gimė Esronas, Esronui gimė Aramas; - 4. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas; - 5. Salmonui gimė Boozas iš Raabos; Boozui gimė Obedas iš Rūtos, Obedui gimė Jėsė, Jėsei gimė karalius Dovydas. - 6. Karaliui Dovydui gimė Saliamonas iš tos, kuri buvo Urijo; - 7. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asą. - 8. Asai gimė Jozapatas, Jozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. - 9. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Akazas, Akazui gimė Ezekijas. - 10. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, o Amonui gimė Josijas. - 11. Josijui gimė Jekonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloną laikais. - 12. Po ištrėmimo į Babiloną Jekonijui gimė Salatijelis, Salatijeliui gimė Zorobabelis; - 13. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Elijakimas, Elijakimui gimė Azoras. - 14. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Akimas, Akimui gimė Elijudas. - 15. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. - 16. Jokūbui gimė Juozapas, vyras Marijos, iš kurios užgimė Jėzus, vadinamas Kristumi."