Роджер Мурхауз - Kariaujantis Berlynas

Gyvenimas ir mirtis Hitlerio mieste, 1939–1945 m.

„Nuodugni ir prikaustanti dėmesį“

Daily Mail

ROGER MOORHOUSE

Kariaujantis Berlynas

Pakilimas ir nuopolis Hitlerio sostinėje 1939-1945

Iš anglų kalbos vertė

Lina Kulišauskaitė

Vilnius, 2013

Versta iš:Roger Moorhouse

Berlin at War:

Life and Death in Hitler’s Capital, 1939–1945

Basic Books, 2010

Žemėlapiai priešlapiuose:

Centrinis Berlynas, apie 1943 m.

Berlyno rajonai ir priemiesčiai, apie 1940 m.

Visos nuotraukų ir priešlapių žemėlapių teisės priklauso knygos autoriui.

© 2010 by Roger Moorhouse

© Vertimas į lietuvių kalbą, Lina Kulišauskaitė, 2013

© Viršelio dizainas, Andrius Morkeliūnas, 2013

© UAB MEDIA INCOGNITO, 2013

ISBN 978-609-403-567-8

Skiriu

Amelijai

Viliuosi, kad jai

niekada neteks patirti to,

ką išgyveno jos proseneliai

Paulas ir Hildegarda

Schmidtai

Iliustracijų sąrašas

Adolfo Hitlerio penkiasdešimtmečio paradas, 1939 m. balandžio 20 d. ( Bundesarchiv (Vokietijos federalinis fotografijų archyvas), Bild 102-00089 ).

Įsiveržimo į Lenkiją paskelbimas Trečiajam reichui, 1939 m. rugsėjo 1 d. ( Bundesarchiv, Bild 183-E10402 ).

Kelkraščio baltinimas, 1939 m. ( akg-images/ullstein bild ).

Luftschutzraum (nuoroda į artimiausią priešlėktuvinę slėptuvę) ženklas vienoje Berlyno gatvių ( Bundesarchiv, Bild 183-E10650, fotografas – Wahner ).

Kamufliažinis tinklas netoli Brandenburgo vartų ( akg-images ).

Kasdienybė Berlyno gatvėje: Unter den Linden alėja, 1940 m. ( akg-images ).

BdM merginos ruošiasi fiurerio pasitikimo iškilmėms, 1940 m. liepa ( akg-images/ullstein bild ).

Pergalės paradas, 1940 m. liepa ( Bundesarchiv, Bild 183-L07586, fotografas – Eisenhardt ).

Speero projekto „Germanija“ planai ( akg-images/ullstein bild ).

Gendarmermarkt aikštės teritorija, ariama pasėliams ( akg-images ).

Berlyno gatvėje klausomasi radijo ( akg-images/ullstein bild ).

Vaikų evakuacija iš Anhalterio stoties ( akg-images/ullstein bild ).

Moteris su vaiku ir Judenstern žvaigžde ( Bundesarchiv, Bild 183-B04491 ).

Vyras su Judenstern ( Bundesarchiv, Bild 183-R99993 ).

Sinagoga Levetzovo gatvėje, apie 1930 m. ( Bildarchiv Pisarek/akg-images ).

Priverčiamojo darbo darbininkės, „Siemens“ 1943 m. ( Bundesarchiv, Bild 183-S68014 ).

Keturiolikmetis ukrainietis priverčiamojo darbo darbininkas, Berlynas 1945 m. ( Bundesarchiv, Bild 183-H26334, fotografas – Pips Plenik ).

Viešoji priešlėktuvinė slėptuvė, 1942 m. ( akg-images/ullstein bild ).

Berlyno gyventojai privataus namo rūsyje ( Bundesarchiv, Bild 183-L09148, fotografas – Ernst Schwahn ).

Bombos išplėšta duobė netoli Brandenburgo vartų ( akg-images/ullstein bild ).

Griuvėsių tvarkymo darbai ( Bundesarchiv, Bild 183-L09712 ).

Gestapo centrinė būstinė Princo Albrechto gatvėje ( Bundesarchiv, Bild 183-R97512 ).

Beppas Römeris ( Gedenktst ätte Deutscher Widerstand ).

Ottas Weidtas ( Gedenktst ätte Deutscher Widerstand ).

Johanna Solf ( Gedenktst ätte Deutscher Widerstand ).

Stella Goldschlag ( akg-images/ullstein bild ).

Invaliden kapinės, 1942 m. ruduo ( Bundesarchiv, Bild 183-J04378, fotografas – Schwanke ).

Aviacinių antskrydžių aukos, 1944 m. ruduo ( Bundesarchiv, Bild 146-1970-050-31 ).

Naktinė scena Jeruzalės gatvėje, 1944 m. liepa ( Bundesarchiv, Bild 183-J30142 ).

Išlikę gyvi Berlyno gyventojai kėblinėja po griuvėsius, 1945 m. vasaris ( Bundesarchiv, Bild 183-J31345 ).

Bombardavimo aukoms dalijama sriuba bei užuojauta, 1943 m. rugpjūtis ( Bundesarchiv, Bild 183-J07449, fotografas – Ernst ).

Gynybinis bokštas netoli zoologijos sodo, 1943 m. ( akg-images/ullstein bild ).

1945 m. kovą vienoje Berlyno gatvių statomos barikados ( Bundesarchiv, Bild 183-J31385 ).

Kova sostinės gatvėse, 1945 m. balandis ( akg-images ).

Pro Berlyno civilius pravažiuojantis sovietų tankas T-43 ( akg-images/Voller Ernst ).

Pasiduodantys vokiečių kareiviai ( akg-images ).

Berlyniečiai skerdžia nugaišusį arklį ( Bundesarchiv, Bild 183-R77871 ).

Du senyvi vyrai ( akg-images/Voller Ernst ).

Padėkos žodis

Atliekant bet kokį tiriamąjį darbą neišvengiamai tenka daug kam įsiskolinti, todėl ne išimtis ir ši knyga. Ją rengti pagelbėjo daug žmonių, tarp jų Philippas Rauhas ir Saskia Smellie, prisidėję vykdant šalutinį tyrimą Berlyne, Kinga Boruc iš „Carta Blanca“ (Varšuva), padėjusi sudaryti žemėlapius, bei Philas Berksas iš „Digital Services“ (Tringas), padėjęs išvengti tikro košmaro, kuris būtų ištikęs sugedus standžiajam diskui, pradanginusiam mano rankraštį.

Dėkoju visiems draugams bei kolegoms, atsakiusiems į specifinius klausimus bei maloniai pasidalijusiems savo žiniomis: Normanui Groomui, Cordui Pagenstecheriui, Michaeliui Foedrowitzui, Gregersui Forsslingui, Gilesui MacDonoghui, Jamesui Hollandui, Nickui Stargardtui ir Nigelui Jonesui.

Didelio dėmesio nusipelno visi karą ištvėrę berlyniečiai, su kuriais kalbėdamasis praleidau tiek daug malonių bei turiningų akimirkų. Be jų atsiminimų, rankraščių bei dienoraščių šiai knygai tiesiog nebūtų lemta pasirodyti ir man išties gaila, kad kai kuriuos jų likimas pasiglemžė neleidęs pasimėgauti galutiniu rezultatu.

Sudarinėdamas interviu darbotvarkę pagalbos sulaukiau iš daugelio asmenų – ypač prisidėjo Wielandas Giebelis, vadovaujantis „Berlin Story“ (Berlyno istorijos muziejus ir knygynas – vert. past. ), bei Thessė Aselmeier ir visi kiti iš nuostabią veiklą vykdančio „Zeitzeugenbörse“ (centras, suburiantis istorinius įvykius liudijusius asmenis – vert. past. ).

Tęsdamas norėčiau padėkoti institucijoms, kuriose buvo renkama medžiaga bei rašoma ši knyga – Vokietijos dienoraščių archyvams ( Deutsche Tagebucharchiv ) Emendingene, šalies archyvams Berlyne ( Landesarchiv ), Nacionaliniams archyvams Kju, Britų bibliotekai bei nuostabiajam Vokietijos istorijos institutui Londone. Taip pat būtina paminėti organizacijos „Berlyno požemių pasaulis“ gidus už tokias nuostabias ir išsamias keliones į vienas slėpiningiausių Vokietijos sostinės vietų.

Galiausiai privalau paminėti visus, kurie šiuos mano užmojus pavertė įmanomais: savo agentus Peterį Robinsoną iš Londono ir Jillę Grinberg iš Niujorko, taip pat savo redaktorius Larą Heimert ir Brandoną Proia iš Niujorko, Willą Sulkiną bei neprilygstamą Jörgą Hensgeną iš Londono. Visiems dėkoju už įžvalgas, kantrybę bei nepaliaujamą entuziazmą dirbant šį darbą.

Tradiciškai turėčiau šią knygą dedikuoti savo dukrai Amelijai, tačiau taip pat noriu padėkoti ir kitiems dviem šeimos nariams. Pirmiausia dėkoju savo žmonos seneliams Paului ir Hildegardai Schmidtams, kurie patyrė, ką reiškia gyventi nacių Vokietijoje – nors ir ne pačiame Berlyne – bei kurių atsiminimai paskatino mane susidomėti šia tema. Taip pat dėkoju žmonai Melissai, be kurios meilės, palaikymo, kantrybės bei kartkartėmis prasiveržiančio nepakantumo ši knyga vargu ar būtų išvydusi dienos šviesą.