Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Saviugdos programų leidėjas Erlas Naitingeilas (Earl Nightingale, 1921–1989) nuostatą laikė pačiu svarbiausiu kalbos žodžiu. Mes žinome, kad turėtume būti išsiugdę pozityvią nuostatą . Girdėjome tai šimtus kartų. Tačiau ką tai iš tiesų reiškia?

Nuostatos – tai požiūris gyvenimą. Tai strateginė kryptis. Pozityvi nuostata – tai geranoriškas požiūris į žmones, problemas bei įvykius, apskritai į kasdienybę, tai, galima sakyti, pirmas žingsnis siekiant visiškai išlaisvinti savo potencialą. Ir tik vienu būdu galima diagnozuoti, kokia iš tikrųjų yra jūsų nuostata: stebėti, kaip reaguojate užpuolus nesėkmei. Senovės graikų filosofas Epiktetas tvirtino: „Ne aplinkybės formuoja žmogų – jos tik atskleidžia, koks jis yra." Ir tikrai – geriausiai galime perprasti žmogų stebėdami, kaip jis elgiasi ekstremaliose situacijose. Kaip tik tada atsiskleidžia tikroji jo esybė, ir jis, savo laimei ar nelaimei, pasirodo, koks iš tiesų yra.

Tačiau iš kur kyla mūsų teigiamos ar neigiamos nuostatos? Jas lemia ir formuoja mūsų lūkesčiai bei tikėjimas ar netikėjimas savo galimybėmis.

Jeigu tikitės gerų dalykų, į žmones bei situacijas žvelgsite pozityviai ir optimistiškai. Jei visa kur ieškosite gėrio, greičiausiai ir rasite. Jei vilsitės nutiksiant ką nepaprasta, tikriausiai taip ir įvyks.

Toliau – lūkesčius lemia ir formuoja mūsų įsitikinimai apie save bei pasaulį, kuriame gyvename. Iš žmonių ir situacijų mes tikimės to, kas, mūsų supratimu, yra tiesa. Todėl jei tas supratimas apie tiesą yra iškreiptas, jis suformuos iškreiptus lūkesčius, neadekvačias nuostatas ir galų gale mūsų veiklos rezultatai bus menkesni, nei kad galėjo būti.

Tikėjimo dėsnis teigia, kad jeigu pasižymite geranorišku požiūriu į pasaulį, jeigu tikite, kad pasaulis yra geras ir patys esate geri, tada ir iš savęs, ir iš kitų žmonių bei situacijų, su kuriomis susidursite, lauksite visa ko geriausia. Jūsų pozityvūs lūkesčiai suformuos pozityvią nuostatą, ir kiti žmonės jūsų atžvilgiu bus nusiteikę taip pat, nes tai lems atitikimo dėsnis . Iš aplinkos ir žmonių gaunate tai, ką jiems siunčiate.

Taigi matome, kad asmenybę iš esmės formuoja įsitikinimai. O iš kur kyla patys įsitikinimai? Šis klausimas atveda mus prie bene didžiausio proveržio XX amžiaus psichologijoje – asmenybės savivokos koncepcijos.

Svarbiausioji programa

Savivoka – žmogaus įsitikinimų apie save patį ir pasaulį visuma. Tai mūsų pasąmonės kompiuterio „svarbiausioji programa". Tikėjimo dėsnis teigia, kad įsitikinimai galų gale lemia bei formuoja mūsų tikrovę, kadangi regime pasaulį pro išankstinių savo įsitikinimų sistemos suformuotų nuostatų prizmę. O kaip regime pasaulį, taip jame ir elgiamės, kaip elgiamės, tą ir turime.

Taigi, mielieji, ar esate turtuoliai ar vargšai, laimingi ar nelaimėliai, apkūnūs ar sulysę, lydimi sėkmės ar nevykėliai, – jus tokius padarė jūsų įsitikinimai.

Jeigu pakeisite savo įsitikinimus apie kurią nors gyvenimo sritį, toje aplinkoje tuojau pat pradėsite keistis ir patys. Drauge pasikeis viskas: jūsų lūkesčiai, nuostata, elgsena bei rezultatai...

Išorinis pasaulis – vidinio pasaulio išraiška. Esate tokie, kokius regite save mintyse.

Visi esame užprogramuoti vaikščioti, kalbėti, mąstyti ir veikti taip, kaip dabar ir elgiamės. Jūs tiesiog negalėsite pradėti galvoti, jausti ar elgtis kitaip, kol nepakeisite savo svarbiausios programos, savivokos, kitaip tariant – savo vidaus. Negatyvi ar klaidinga idėja jūsų savivokoje pasireikš neigiama nuostata ar ydingu elgesiu realiame gyvenime.

Tačiau savo svarbiausiąją programą įmanoma pakeisti. Pradėkite galvoti, kokie norite būti, o ne kokie esate dabar. Visas gyvenimo sritis mintimis galite padaryti pozityvias, džiaugsmingas, prasmingas. Tokiu būdu galite susikurti tobulą gyvenimą. Tik pradėkite, ir naujos konstruktyvios mintys tikrai pradės vilktis fizinės realybės rūbais.

Jūsų savivokos aspektai

Tarp jūsų veiklos rezultatų ir savivokos egzistuoja tiesioginis ryšys. Jūs dirbate gerai tiek, kiek tikite savo gebėjimu dirbti. Jūsų veiksmų efektyvumas toks, koks yra jūsų įsitikinimas apie jų efektyvumą. Niekada neįstengsite būti geri išoriniame pasaulyje, jei apie save esate prastos nuomonės.

Jei jums sekasi darbas, santykiai ar, tarkime, sportas, vadinasi, jūs demonstruojate teigiamą savivoką toje srityje. O jei nesiseka, jei jaučiatės prastesni, nerangūs ir negerai elgiatės vienoje ar kitoje si tuacijoje, tai tokiu būdu pasireiškia jūsų negatyvi nuomonė apie save. Kas viduje, tas ir išorėje.

Savivoka – subjektyvus dalykas, o tai leidžia ją keisti, koreguoti. Jūsų ydingi įsitikinimai, abejonės savo jėgomis dažniausiai nesiremia jokiais faktais. Negatyvios mintys apie save ar savo gebėjimus paprastai yra pagrįstos klaidinga informacija bei įspūdžiais, kuriuos manėte esant teisingus.

Kartą mano seminare apsilankė maždaug dvidešimt penkerių metų vyriškis, dirbantis vienoje statybos kompanijoje konstrukcijų surinkėju. Kai mes pradėjome kalbėti apie savivoką, jis buvo priblokštas. Jam staiga viskas paaiškėjo.

Jis papasakojo, kad jo tėvas, menkai išsilavinęs darbininkas, visąlaik vaikams sakydavo: „Visi mūsų giminėje buvo darbininkai ir visi bus. Tokia mūsų dalia. Taip jau yra." Vaikas augo tai girdėdamas, priėmė šią informaciją kaip visai neginčijamą faktą, kuris virto įsitikinimu, todėl kai baigė mokyklą, suprantama, nuėjo dirbti į statybas.

Seminaro metu jis staiga suvokė, jog nemąstydamas perėmė ribotą tėvo požiūrį į gyvenimą. Tiesiog patikėjo visa tėvo vertinimo ir įsitikinimų sistema. Jis žvelgė į save ir į pasaulį tėvo akimis. Todėl septynerius metus jis „dirbo iki devinto prakaito" ir neieškojo jokių kitų galimybių. O štai dabar tas mūsų klausytojas nusprendė, kad jam nepatinka būti darbininku. Jis išsilaisvino, pirmą kartą gyvenime suvokė, jog visi apribojimai buvo jo viduje, o ne išorėje.

Tuoj po seminaro jis pasielgė ryžtingai: metė savo darbą ir pasuko į prekybą; pradėjo, aišku, nuo pačios žemiausios grandies. Iš pradžių jam nelabai sekėsi, tačiau jis mokėsi, klausėsi mokomųjų programų įrašų, lankė seminarus, netgi važinėdavo į rengiamus kituose miestuose. Per vienerius metus jis įstengė padvigubinti savo pajamas, o per dvejus kitus pasiekė keturiskart daugiau. Greitai jis tapo tikru savo srities specialistu, gavo gerai apmokamą darbą su puikiomis karjeros galimybėmis.

Mes turime ne tik bendrąją savivoką, kuri yra ne kas kita kaip mūsų visų įsitikinimų suvestinė, bet daugybę „mini savivokų". Jos kontroliuoja mūsų veiklą bei elgseną pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Savivoka „sprendžia", kaip rengiamės ir kokį įspūdį darome kitiems žmonėms, kokie esame tėvai, kaip bendraujame su sutuoktiniu ir taip toliau, ir visa kita.

Turime nuomonę apie savo pasiekimus sporto aikštelėje apskritai bei sugebėjimą atlikti atskirus sporto žaidimo elementus. Pavyzdžiui, golfo žaidėjas gali tikėti, kad jis nepasižymi taikliu smūgiu į duobutę (mini savimonė), todėl būtent taip jam ir seksis.

Jei dirbame prekyboje, bendroji savimonė yra tai, kokiu pardavėju save laikome, o nuo to priklauso mūsų veiklos sėkmė. Taip pat turime ir atskiras savivokos apie tai, ar esame gabūs planuoti, tirti paklausą, reaguoti į pretenzijas bei organizuoti išpardavimą.

Žmogus visada elgiasi skatinamas savivokos. Tiesiog neįmanoma elgtis kitaip, negu yra užprogramuota pasąmonėje, lygiai kaip ir kompiuteris negali spręsti kitaip, nei leidžia jo programa. Niekada negalėsite pakilti bent kiek aukščiau už jūsų savivokos nubrėžtą ribą. Žemiau nusileisti, beje, negalėsite taip pat.