Кэрол Мортимер - Beprotiškai įsimylėjęs

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Carole Mortimer

Beprotiškai įsimylėjęs

Romanas

Vilnius, 2013

Versta iš Carole Mortimer,

The Reluctant Duke, 2011

© Carole Mortimer, 2011

Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su

„Harlequin Enterprises II B.V. / s. à. r. l.“

Visos teisės į šį kūrinį saugomos, įskaitant teisę atkurti

visą arba iš dalies bet kokia forma.

Visi šios knygos personažai yra išgalvoti.

Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar

mirusius, yra visiškai atsitiktinis.

© Filomena Vaitkutė,

vertimas iš anglų kalbos, 2011

© Rima Milaševičienė, dizainas, 2010

© Shutterstock.com, viršelio nuotrauka

© „Svajonių knygos“, 2012

ISBN 978-609-406-508-8

Pirmas skyrius

– Laimingų Naujųjų metų, pone Sent Klerai!

Lukanas, į kurį kreiptasi kaip į poną Sent Klerą, suraukęs antakius stovėjo prie didžiulio lango Sent Klerų korporacijos administracinio pastato dešimtajame aukšte.

Buvo dar anksti, pusė aštuonių, tačiau tą šaltą ir žvarbų sausio rytą Lukanas dirbo nuo šeštos, nes norėjo sutvarkyti reikalus, kurie susikaupė per laisvas dienas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Jis ir nusprendė, kad į darbą šįryt reikia ateiti anksti ir skubiai sutvarkyti atidėliotus reikalus. Iš tikrųjų Lukanas net apsidžiaugė, kad pagaliau po švenčių viskas grįžta į įprastas vėžes. Kalėdas jis praleido su dviem jaunėliais broliais motinos namuose Edinburge, paskui trumpam – nors Lukanui tas laikas ir prailgo – nuvyko į Glosteršyrą, į šeimai priklausantį Malberio dvarą, kur Naujųjų metų išvakarėse dalyvavo jauniausiojo brolio vestuvėse.

Nors ir numanė, kodėl Džordanas ir Stefanija vestuves sumanė kelti būtent čia, kur juodu ir susipažino, Lukanas pasitaikius progai mandagiai visų atsiprašė ir trims dienoms išdūmė į Klosterį slidinėti.

Vis dar susiraukęs jis pakreipė galvą, kai į pastatą šalia kontoros įėjo jauna moteris. Tai buvo jo sekretorės vieta. Tačiau moteris, kuri ėjo pro duris, buvo ne jo sekretorė. Tiesą sakant, Lukanas neprisiminė, kad ją būtų matęs anksčiau!

Ne vyresnė nei dvidešimt penkerių, mergina buvo liauna ir nesiekė nė metro šešiasdešimties. Vilkėjo dalykiniu juodos spalvos kostiumėliu ir sniego baltumo palaidine, tačiau didžiausią įspūdį darė juodi čigoniški plaukai, kurie krito ant nugaros neklusniomis garbanomis. Iš po tokių pat juodų antakių spindėjo tamsiai mėlynos akys apgaubtos tankiomis juodomis blakstienomis. Nedidelė jos nosytė buvo tiesi, o putlios lūpos atrodė gundančios ir jausmingos.

Išvydęs tas lūpas Lukanas iškart, net keista, susijaudino ir pagalvojo apie įkaitusius, vienas į kitą įsikibusius nuogus kūnus. Jis ir pats nusistebėjo, nes visiems buvo žinoma, kad Lukanas, sėkmingasis Sent Klerų verslininkas, kietaširdis ne tik su savo pavaldiniais, bet ir moterimis, su kuriomis turėdavo trumpalaikių santykių.

Tačiau žiūrėdamas į šią tamsiaplaukę, nepažabotą gražuolę, Lukanas anaiptol nesijautė kietaširdis!

Jo žvilgsnis buvo piktas ir niūrus. Kas ji tokia, velniai griebtų?

Kai Lukanas Sent Kleras sutrikęs suraukė kaktą, Leksei jo beveik pagailo, tačiau dėl to, kad pateko į tokią padėtį, jis galėjo kaltinti tik save.

Jei nebūtų toks arogantiškas ir pasipūtęs savimyla, jo sekretorė nebūtų nusprendusi palikti jį Kalėdų išvakarėse apie tai net nepranešusi.

Matyt, taip ir buvo.

Leksė įtarė, kad Džesika Braun turėjo ir kitų, ne tik dalykinių interesų Lukano Sent Klero atžvilgiu, bet jis tikriausiai neparodė – o gal nesugebėjo parodyti – jokio atsako. Tai tikroji priežastis, kodėl moteris dingo taip staiga...

Kai Leksė priėjo arčiau ir sustojo prieš didžiulį ąžuolinį stalą, o Lukanas Sent Kleras lyg koks karalius atsistojo kitoje jo pusėje, ji pajuto jo valdingumą. Pastebėjo, kad jam labai tinka tamsiai pilkos spalvos kostiumas ir pilkšvi šilkiniai marškiniai su kruopščiai po kaklu parištu tos pačios, tik šiek tiek tamsesnės spalvos kaklaraiščiu.

Nenorom Leksei teko pripažinti, kad aukštas ir nepriekaištingai apsirengęs vyras – aristokratiškai dailus. Tiesa, jo tamsūs, beveik juodi plaukai, jos nuomone, galėjo būti kiek ilgesni, tačiau nors ir gražių bruožų – mįslingomis juodomis akimis, išdidžia ilgoka nosimi, tvirtu, ryžtingu smakru ir išraiškingomis lūpomis – atrodė arogantiškas ir anaiptol ne patrauklus.

Bet Leksei nepatrauklūs atrodė visi Sent Klerų korporacijos darbuotojai! Ji pašaipiai šyptelėjo.

– Aš – Leksė Hamilton, pone Sent Klerai. Kurį laiką būsiu laikinoji jūsų sekretorė, – tarė ji susiraukusiam vyrui.

Jo primerktos akys atrodė ledinės.

– Bet man nereikia sekretorės, ir dar tokios, kuri dirbs laikinai ...

Leksė vos įstengė nuslėpti pašaipą.

– Buvusi jūsų sekretorė paskambino į mūsų agentūrą Kalėdų išvakarėse ir teiravosi, kas galėtų ją pakeisti, iki jūs susirasite nuolatinę sekretorę. Deja, kvalifikuota moteris nuolatiniam darbui galės atvykti tik po trijų dienų.

Jos žodžiai Lukaną Sent Klerą akivaizdžiai pritrenkė – taip ir turėjo būti.

Nors Leksę seniai domino Sent Klerų korporacija ir ji čia atvyko vedama smalsumo, tačiau nusprendė tuo nepiktnaudžiauti. Trijų dienų tikrai pakaks, kad savo akimis pamatytų visas blogybes, apie kurias buvo girdėjusi iš kitų arba kurias įsivaizdavo.