Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.
Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.
Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.
Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.
Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.
El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.
Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.
Carole Mortimer
Prisimink, kas esi
Romanas
Vilnius, 2013
Versta iš Carole Mortimer,
The Return of the Renegade, 2011
© Carole Mortimer, 2011
Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su
„Harlequin Enterprises II B.V. / s. à. r. l.“
Visos teisės į šį kūrinį saugomos, įskaitant teisę atkurti visą arba iš dalies bet kokia forma.
Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.
© Rimantas Vitkus, vertimas
iš anglų kalbos, 2011
© Rima Milaševičienė, dizainas, 2010
© Dreamstime.com, viršelio nuotrauka
© Svajonių knygos, 2012
ISBN 978-609-406-571-2
Prologas
– Manau turintis jus įspėti, panele Makinli, kad šiuo metu mano brolis elgiasi kaip arogantiškas storžievis!
Reikėtų pamatyti visą šeimynėlę , – ironiškai pagalvojo Stefanija, nukreipdama žvilgsnį į Lukaną Sent Klerą, sėdintį prie savo stalo Londone, Sent Klerų korporacijos biure. Aukštas, tamsaus gymio, aristokratiškai gražus ir nepasiekiamas, netgi abejingas, jis visai nebuvo storžievis – tačiau arogantiškumo įsikūnijimas tai tikrai!
Lukanas nerodė jokio susidomėjimo ja kaip moterimi ir tai galėjo būti susiję su nemaloniomis Stefanijos mintimis, bet argi mergaitė negali pasvajoti, kad jos aistringai trokšta be galo turtingas, aukštas tamsiaplaukis gražuolis? Lukanas Sent Kleras pinigų turi daugiau nei kokios nedidukės šalies iždas ir, pasak sklandančių gandų, susitikinėja tik su ilgakojėmis blondinėmis, visai ne tokiomis moterimis kaip Stefanija, kuri buvo vidutinio ūgio ryški rudaplaukė, o tai greičiausiai ir nulėmė susidomėjimo stoką. Tarsi to dar būtų negana, ją, privačia praktika besiverčiančią fizioterapeutę, šis vyras ketina pasamdyti, – ji to tikėjosi, – kad padėtų pasveikti jo jaunesniajam broliui.
Jai visą laiką reikėjo atlaikyti jo skvarbų žvilgsnį.
– Dauguma skausmo kankinamų žmonių linkę elgtis... šiek tiek agresyviau, pone Sent Klerai.
Taisyklingos formos lūpas išlenkė liūdnas šypsnys.
– Manau, pati pamatysite, kad Džordano elgesys itin agresyvus.
Stefanija mintyse perkratė viską, ką pavyko sužinoti apie vyrą, turintį tapti jos naujuoju pacientu. Iš anketinių duomenų buvo aišku, kad Džordanui Sent Klerui trisdešimt ketveri ir jis jauniausias iš trijų brolių. Apie jo sveikatos būklę Stefanija žinojo tik tiek, kad prieš šešis mėnesius įvyko kažkoks nelaimingas atsitikimas ir buvo sulaužyti beveik visi jo dešinės kūno pusės kaulai. Vėliau buvo atlikta daugybė operacijų, tačiau ant kojų atsistoti nepavyko, Džordanas, matyt, nusprendė atsiskirti nuo pasaulio, nes persikėlė gyventi į namą Anglijos kaime, be abejonės, ketindamas netrukdomas išsilaižyti žaizdas.
Ligi šiol Stefanijai jo elgesys visai neatrodė keistas.
– Esu tikra, kad nėra nieko, su kuo dar nesusidūriau dirbdama su kitais pacientais, pone Sent Klerai, – užtikrintai pareiškė ji.
Lukanas Sent Kleras atsirėmė alkūnėmis ant odinio stalviršio ir pasižiūrėjo į ją pro suglaustų pirštų viršų.
– Aš bandau jums paaiškinti, kad Džordanas tikriausiai... neparodys entuziazmo, jeigu galima taip pasakyti... išgirdęs, kad juo rūpinsis dar vienas fizioterapeutas.
Kadangi Stefanija nelaikė savęs dar viena fizioterapeute , jai šie žodžiai nepasirodė itin malonūs. Pastaruosius trejus metus privati praktika buvo labai sėkminga ir ji tuo didžiavosi. Beveik visi jos pacientai atvykdavo gydytojų siunčiami arba rekomenduoti buvusių pacientų, kurie liko labai patenkinti.
Iš Džordano ligos istorijos, dabar gulinčios ant Lukano Sent Klero stalo, – ten buvo konfidenciali informacija, kurios, jos manymu, niekas neturėjo teisės skaityti, juo labiau kopijuoti, – Stefanija sužinojo, kad chirurgai savo darbą atliko, visa kita dabar priklausė nuo Džordano Sent Klero. Bet, regis, jis pats nieko nebuvo linkęs daryti...
Ji prisimerkė tyrinėdama aristokratiškai išdidų veidą prieš save.
– Yra kažkas, ko jūs man nepasakote, pone Sent Klerai, tiesa? – pagaliau lėtai paklausė Stefanija.
Jis iškalbingai šyptelėjo.
– Matau, jūs ne veltui pelnėte atvirai kalbančio specialisto reputaciją.
Stefanija gerai žinojo, kad jos smarkus būdas ir dalykiška išvaizda – ilgi rudi plaukai supinti į storą kasą, nusidriekusią per nugarą, ilgos tankios blakstienos, gaubiančios šaltas žalias akis, tik truputį padažytos, – sudarė įspūdį, jog ji bejausmė. Tai, žinoma, buvo netiesa, nes širdimi įsijausti į savo pacientų bėdas – viena, o leisti jiems pamatyti jos išgyvenimus, visiškai kas kita.
O dėl profesinės reputacijos...
Dėkui Dievui, Lukanas Sent Kleras neparodė girdėjęs kokius nors gandus apie Rozalindos Niuman neseniai mestą kaltinimą, kad Stefanija, kaip fizioterapeutė dirbdama su jos vyru Ričardu, buvo užmezgusi su juo romaną. Jeigu žinotų, kažin ar išvis svarstytų galimybę ją pasamdyti.
– Niekada nemaniau, kad verta slėpti tiesą. – Stefanija gūžtelėjo pečiais. – Juo labiau kai kalbama apie mano pacientus.
Lukanas pritariamai linktelėjo.
– Džordanui tokia nuostata patiktų. – Jis vėl patogiai įsitaisė juoda oda aptrauktame krėsle.
– Tai kaip?.. – Stefanija gręžte gręžė jį žaliomis akimis. Jeigu ketina dirbti su šio vyro broliu, jai reikia žinoti apie jį viską, ir ne tik apie sveikatą.
Читать дальше